– Kaip vertintumėte Lietuvos mokslo ir studijų kokybę? – „Studijos ir karjera“ paklausė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovo Ramojaus Reimerio.
– Sunku apibrėžti, kas yra aukštos kokybės mokslas ar studijos. Tai nėra toks aiškus dalykas kaip centimetras ar šviesmetis.
MOSTA vertindama kokybę atsižvelgia į kelis aspektus, pirmiausia į žmogiškuosius išteklius. Tarkim, centro specialistai tiria, kiek aukštąsias studijas baigusių žmonių dirba pagal įgytą kvalifikaciją, t.y. ar jaunas specialistas dirba tai, kam reikia aukštojo išsilavinimo.
Rezultatai šiuo aspektu Lietuvoje nedžiugina.
Nemažai absolventų, kai kuriuose universitetuose – net trečdalis, dirba tai, kam nereikia aukštojo išsilavinimo. Tai milžiniškas skaičius. Galbūt jie dirba geriau, nei tai darytų be tokio išsilavinimo, tačiau nepritaiko gautų įgūdžių.
– Kas kenčia tokiu atveju?
– Tokiu atveju kenčia ir absolventas, ir valstybė. Žmogus sugaišo laiko, o įgytas išsilavinimas jam nesukūrė sąlygų deramai konkuruoti darbo rinkoje, gauti geresnį darbą. Juk aukštasis išsilavinimas turi suteikti didesnį pagreitį darbo rinkoje, palyginti su žmogumi, kuris tokio išsilavinimo neįgijęs.
O valstybė, kuri sumokėjo už studijas, jei tai buvo finansuojama vieta universitete, nepatyrė naudos iš aukštąjį išsilavinimą įgijusio žmogaus, jei jis dirba darbą, kuriam reikia menkesnių įgūdžių. Toks žmogus nekuria didesnės pridėtinės vertės. Vadinasi, valstybė sudegino savo pinigus.
Kaip rodo MOSTA tyrimai, dažniausiai tokios grėsmės iškyla kalbant apie humanitarinių ar socialinių mokslų studijas. Didelis būrys jas baigusiųjų įsidarbina, tarkim, aptarnavimo srityje, kur nereikia aukštojo universitetinio išsilavinimo.
– Dažnai Lietuvos aukštosios mokyklos yra kritikuojamos dėl per menko tarptautiškumo.
– Kitas būdas vertinti studijų kokybę – pažvelgti į aukštosios mokyklos atvirumą užsienio studentams, tarptautiškumą.
Svarbus rodiklis – kiek užsienio studentų ir iš kiek šalių nori atvykti studijuoti į mūsų šalį. Tarkim, Kembridžo universitete dėl vienos vietos varžosi nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių jaunų žmonių iš įvairių šalių. Toks rodiklis parodo, kad išsilavinimas, kurį suteiks tos studijos, jei į jas taip veržiamasi, yra išties daug ko vertas. Pas mus konkursai kur kas kuklesni.
– Dėl kurių studijų Lietuvoje varžosi daugiausia jaunų žmonių?
– Lietuvoje dėl vienos vietos varžosi keli šimtai žmonių tik stodami į mediciną. O kitur dažnu atveju yra sudaromos sąlygos patekti visiems, ir konkursas, galima sakyti, neįvyksta.
Dar vienas būdas vertinti kokybę – vadinamoji patekimo į universitetą kartelė. Ilgą laiką aukštasis mokslas Lietuvoje su visomis savo mantijomis deklaravo, kad mirtinai kovoja dėl kokybės. Tačiau neleido didinti tos kartelės. Net ir dabar ji nepasiekė planuotų keturių balų, o apsistojo ties 3,6 balo.
Ilgą laiką Lietuvoje stojant į universitetą galiojo tik 2 balų iš dešimties kartelė. Tad apie kokią kokybę kalbame? Tik apie kokybės ambiciją, bet ne apie realius žingsnius jai pasiekti.
Vilniaus universitetas seniai sakė, kad galėtų įsivesti keturių balų priėmimo kartelę, o dar po kelerių metų – septynių. Tačiau mums reikia sisteminių reikalavimų, kurie galiotų visiems universitetams. Man atrodo, kad esama padėtis neteisinga viso aukštojo mokslo atžvilgiu.
Mes dažnai norime lygiuotis į Estijos universitetus, išskiriame Tartu universitetą, kuriame kartelė siekia 8 balus. Estai aiškiai pasakė, koks turi būti, kad galėtum siekti aukštojo išsilavinimo. Jei toks nesi, tau leidžiama siekti žemesnio išsilavinimo.
– Lietuva ilgai didžiavosi, kad didelė visuomenės dalis įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Tai iš piršto laužta šlovė?
– Vidinės kokybės užtikrinimas universitete – dar vienas aspektas vertinant studijų kokybę. Universitetai turėtų šalinti studentą, jei jis nesugeba mokytis. Galbūt gali priimti visus, bet po metų privalai atsisakyti tų, kurie neatitinka numatytų reikalavimų. Pas mus nubyrėjimo procentas menkas, dažniau žmonės patys meta studijas.
Taip jau sukurta finansavimo sistema. Kiekvienas studentas, sėdintis universiteto auditorijoje, reiškia tam tikrą pinigų sumą. Jei tu jį pašalini už nepažangumą, netenki tų pinigų. Vadinasi, universitetas šalindamas tokį studentą kerta šaką, ant kurios sėdi, ir taip susimažina finansavimą.
Tai reiškia, kad auditorijoje yra studentų, kurie nori mokytis, diskutuoti su dėstytojais, studijuoti akademinėje aplinkoje, bet kartu yra ir tie, kurie trukdo sukurti tokią aplinką.
– Tai ar Lietuvoje yra kokybiškų studijų?
– Medicinos mokslų mokykla ir šios srities išsilavinimas Lietuvoje yra geri. Mokydamasis medicinos Lietuvoje įgyji išties neblogą žinių bazę, o ir tokių studijų įvaizdis geras.
Konkursas į mediciną milžiniškas, ten studijuoja labai gabūs studentai. Paradoksas, kad į mediciną Lietuvoje įstojama surinkus 9,6 stojamojo balo, o kitur net pirmuoju numeriu neateina studentai, surinkę daugiau nei 7 balus.
Dar vienas medicinos studijų kokybę įrodantis požymis tas, kad daug studentų patys susimoka už mokslą. Taip daro užsieniečiai. Akivaizdu, kad atvažiuojantieji čia gauna pigesnes geros kokybės studijas nei savo tėvynėje Švedijoje, Vokietijoje ar Izraelyje.
Vadinasi, tai nėra tik lietuviškas išsilavinimas, jis tinka visam pasauliui.
– Galite išskirti tik medicinos studijas?
– Lietuvoje neblogai parengiami inžinieriai, technologai. Kur kas liūdniau dėl socialinių ir humanitarinių mokslų. Šie mokslai mūsų šalyje istoriškai buvo uždari.
Nesusikūrė jų idėjinės mokyklos. Tam įtakos turėjo ir sovietmečio, ir posovietmečio laikotarpis. Humanitarinių, socialinių mokslų srityje mažai ir mokslo, ir studijų pasiekimų. Tiesiog nebuvo kam imti ir padaryti to kokybiškai.
Bėda ta, kad šios studijos ilgą laiką buvo populiariausios, jas pasirinkusieji sudarė pusę studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose. Juk daug kas rinkosi studijuoti vadybą, ekonomiką ir su tuo susijusius kitus dalykus. Liūdna, kad daug žmonių įgijo išsilavinimą, kuris vargiai paspartino jų judėjimą darbo rinkoje, karjeros siekimą.
– Kiek universiteto studijų kokybei įtakos daro mokslo plėtra toje aukštojoje mokykloje?
– Mokslas yra aukštojo išsilavinimo pagrindas.
Į auditoriją neatnešama naujovių, jei dėstytojas nėra mokslo atstovas. Vien praktikai studento neišmokys.
Aukštoji mokykla turi turėti mokslo ideologiją, mat tik taip studijos atnaujinamos, sukuriama jų koncepcija. Jei esi mokslininkas, vadinasi, tu kuri. Gali savo atradimais dalytis tik su kolegomis, gali išvažiuoti į pasaulį ir taip išsiveržti iš vietinio burbulo.
Deja, bet mūsų socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai dažnai norėjo publikuoti straipsnius tik vietos mokslinėje spaudoje, siekė tik vietinio finansavimo konkuruodami su Lietuvos kolegomis, užuot jo siekę konkuruodami su pasaulio kolegomis.
Dėl to nukentėjo ir aukštojo mokslo kokybė.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, dabar besirenkantiems, ką studijuoti?
– MOSTA yra parengusi virtualų įrankį, leidžiantį į dominančią profesiją pažvelgti keliais pjūviais: kiek preliminariai uždirba tą kryptį baigę absolventai, kiek jų įsidarbina, kiek dirba pagal kvalifikaciją?
Kiekvienas būsimas studentas taip gali modeliuoti savo karjerą.
