Benedikto Juodkos Lietuva. Vienintelė, graži, mylima ir nepakartojama

„Man visa Lietuva yra pasakų šalis“, – sako profesorius Benediktas Juodka.

 Benediktas Juodka.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Benediktas Juodka.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 17, 2018, 11:29 AM, atnaujinta Mar 19, 2018, 9:49 AM

Buvęs Vilniaus universiteto rektorius ir Seimo narys 75-erių B.Juodka, duodamas interviu lrytas.lt projektui „Aš myliu Lietuvą“, papasakojo, kaip aukštaičių tėvų vaikas tapo žemaičiu ir kodėl Lietuvoje gyventi geriau negu bet kuriame kitame pasaulio krašte.

– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote?

– Gimiau Utenoje, mano tėvai yra aukštaičiai. Todėl pagal „kraują“ turėčiau būti aukštaitis. Bet žemaičiuoju ir esu Gargždų garbės pilietis. Man man esant vienerių, tėvai iš Utenos, baigiantis karui, persikraustė į Žemaitiją. Iš pradžių į Veiviržėnus, į 1945 – į Gargždus. Ten ir prabėgo mano vaikystė ir paauglystė.

Lankiau Gargždų vidurinę mokyklą (dabar „Minijos“ progimnazija). Kol 1960 metais išvažiavau į Vilnių mokslų semtis. Beje, šią Gargždų mokyklą yra baigę ne vienas daug Lietuvai nusipelniusių žmonių: Nepriklausomybės akto signataras akademikas E.Vilkas, akademikas J.Lankutis, A.Jokubaitis, rašytojas P.Dirgėla ir kiti.

Gargždai – Klaipėdos rajono centras, miestas ant Minijos kranto, labai tvarkingas. Šalia Klaipėda, netoli Neringa, Palanga. Vienas iš nedaugelio šiandien, kuriame gyventojų daugėja. Mielas širdžiai mano kūdikystės, vaikystės ir jaunystės miestas.

– Maloniausias vaikystės prisiminimas?

– Augome šeimoje trys broliai ir sesuo. Tėvai rajono inteligentai – mokytoja ir veterinaras. Į mokyklą reikėjo eiti 3 kilometrus į priekį, dar 3 kilometrus atgal. Aš mėgau sportuoti, todėl paruošęs pamokas dar eidavau ir į treniruotes. Ir staiga tėvai man gimtadienio proga padovanojo dviratį „Ereliukas“. Kaip šiandien prisimenu, raudonas toks, gražus. Galite įsivaizduoti mano džiaugsmą.

Tiesa, broliai žiūrėjo kreivokai. Tačiau duodavau pavažinėti ir jiems.

– Smagiausia lietuviška šventė?

– Vaikystėje man buvo mistika kaip naktį, mums, vaikams, miegant, Kalėdų senelis atnešdavo papuoštą eglutę ir po ja dar ir dovanų. Džiaugsmas begalinis, bet vis kankino klausimas, kaip jis tai sugeba. Nutarėm su broliais išsiaiškinti. Tėvai buvo demaskuoti. Bet ta Kalėdų ir Naujųjų metų paslaptis gyva iki šiol.

– Gražiausia Lietuvos vieta?

– Net sunku pasakyti. Man visa Lietuva yra pasakų šalis. Bet gal vaikystėje įstrigo Neringa ir Palanga. Klasės draugo dėdė gyveno Juodkrantėje, ten kartu su juo nuvykdavome su nakvyne. Į Palangą trys broliai tėvo motociklu su priekaba važiuodavome grįžę atostogauti studijuodami. Tai gal todėl ir įstrigo pajūrio grožis.

– Geriausias Lietuvos miestas?

– Be abejo, Vilnius. Čia mano studijų pradžia. 44 metus darbas garbingame Vilniaus universitete: nuo asistento, katedros vedėjo, prorektoriaus iki rektoriaus. Daug mačiau pasaulio, bet Vilnius – mano širdies miestas: šiltas, patogus, kultūringas, seniausias Rytų Europos universiteto miestas. Tuo viskas ir pasakyta.

– Mėgstamiausias Lietuvos istorijos veikėjas?

– Karalius Steponas Batoras, kuris 1579 metais Vilniaus kolegiją transformavo į Vilniaus universitetą, taip Vilnius tapo labiausiai į Rytus nutolęs universitetinis miestas.

– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?

– Gal prezidentas Antanas Smetona, nors esu prieš diktatūrą. Mano dėdė, tėvo brolis, buvo A.Smetonos partijos narys. Jis tarpukaryje, berods 12 metų buvo Raseinių burmistras. Būtų apie ką pakalbėti – ir dėl pasipriešinimo sovietinei okupacijai galimybės.

– Mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina?

– Kadangi esu senamadiškas, tai patinka melodingas dainos, kurias atlieka grupė „el Fuego“. O daina – „Lietuva brangi“, nes esu Lietuvos patriotas.

– Mėgstamiausia lietuviška prekė?

– Tik nesijuokite – lietuviškas trikotažas. O maistas beveik visas yra mėgstamas: nuo sūrių, varškių iki įvairių mėsos gaminių. Perkame beveik tik lietuviškus maisto produktus. Sakau „beveik“, nes mano žmona estė kartais nuperka ir estiškų.

– Skaniausias lietuviškas patiekalas?

– Banalu, bet cepelinai, šaltibarščiai, silkė su bulvėmis ir svogūnais.

– Penki gražiausi lietuviški žodžiai?

– Tėvynė, motina, meilė, bočiai, santarvė

– Trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?

– Darbštumas, pavydas ir vienybė, kai reikia.

– Jūs mylite Lietuvą, nes...

– Nes tai mano Tėvynė. Čia gimiau, čia ir mirsiu. Vienintelė, graži, mylima ir nepakartojama. Čia tikrai patogu ir gera gyventi. Čia dar ir saugu: nei žemės drebėjimų, nei uraganų, nei vulkanų. Čia kol kas tyras oras, švarūs ežerai. Jaukūs miestai ir miesteliai. Turime savo jūrą, žaliuojančiais miškais padengtas kraštas.

Kuo daugiau pasaulio mačiau, tuo labiau supratau, kad kito tokio krašto nesurasi.

– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.

– Didžiuokimės savo Tėvyne, dirbkime jos, o tuo pačiu ir savo labui, o nedejuokime.

Juk pats esame savo likimo kalviai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.