„Kol kas, kaip VSD, mes gana skeptiškai vertiname šią idėją“, – spaudos konferencijoje sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.
„Pirmas dalykas, mums reikėtų labai rimtai investuoti į savo IT technologijas ir apsaugos priemones. Ir tada, kai būsime įsitikinę pilnai, kad mūsų sistemos yra pilnai apsaugos nuo pažeidžiamumo, tada galėtume kalbėti apie elektroninį balsavimą“, – teigė jis.
Tam pritarė ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas. „Kaip žvalgybos institucija mes vertiname priešiškos valstybės valstybės pajėgumus padaryti poveikį. Taigi, Rusijos kibernetiniai pajėgumai yra tikrai nemaži. Ir šioje vietoje, mes turime labai gerai įvertinti, ar mes pajėgūs tą pažeidžiamumą mažinti“, – sakė R.Baltrėnas, primindamas, kad ne jie priima sprendimus.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas laikėsi kitos nuomonės. „Manau, kad tai yra reikėtų žiūrėti plačiau. Niekur pasaulyje nėra taip, kad internetinis balsavimas būtų vienintelė priemonė. Taip, mes turime savo elektronines paslaugas skaitmenizuoti. Ir manau, kad bus einama tuo keliu. Klausimas, kaip tai bus daroma ir naudojama – ar daugiau apklausoms visuomenės, ar savivaldos lygiu“, – pasakojo V.Bakas.
Perklaustas, ar jis sutiktų, kad balsavimas internetu vyktų per rinkimus, jis patvirtino, kad lietuviai tokią galimybę turėtų turėti. „Internetas yra kaip pagalbinė priemonė“, – teigė komiteto pirmininkas.
Balsavimo internetu galimybė yra vienas iš premjero Saulius Skvernelio valdomos Vyriausybės pažadas, įrašytas į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Tai turėtų būti pirmojoje kitų metų pusėje.
