Kai beveik prieš dvejus metus šalį sudrebino dar neregėtas politinės korupcijos skandalas, susigūžė ne vienas politikas. Kvietimų atvykti pas tyrėjus sulaukė įvairių partijų atstovai.
Kartais apie vizitus į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) būstinę jie pranešdavo patys, kai kada informaciją apie planuojamas arba įvykusias apklausas nutekindavo pareigūnai.
Daliai byloje liudijusių parlamentarų į tyrėjų kabinetus pavykdavo įsmukti ir išeiti tyliai.
Pavyzdžiui, iki šiol nebuvo girdėti, kad korupcijos byloje teko liudyti ir Seimo vicepirmininkei konservatorei Irenai Degutienei.
Gali būti, kad šios politikos senbuvės griežtas „ne“ nuo rimtų nemalonumų išgelbėjo buvusį jos patarėją konservatorių Lauryną Kasčiūną, prieš skandalą vykdžiusį tuomečio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio užduotis.
Vaizdavo užklydęs netyčia
Seimo nariu tapęs L.Kasčiūnas tyrėjų skambučio ir kvietimo į apklausą sulaukė praėjus maždaug metams po to, kai teisėsaugai su iš R.Kurlianskio gautu stambiu kyšiu įkliuvo buvęs Liberalų sąjūdžio vedlys Eligijus Masiulis.
L.Kasčiūnas su R.Kurlianskiu irgi susitikdavo dažnai. Kaip parlamentaras nurodė per apklausą, gal šešis ar septynis kartus. Todėl politikas žiniasklaidai aiškino, esą jo apklausa rutininė.
Konservatorius tvirtino, kad susitikimai su „MG Baltic“ viceprezidentu vyko prieš jam patenkant į Seimą, kai jis dar nebuvo nei parlamentaras, nei valstybės tarnautojas: „Buvau politologas, dėstytojas, tad natūralu, kad bendraudavome apie politines aktualijas, politinius procesus, dinamiką prieš rinkimus.“
L.Kasčiūnas tuomet atskleidė, kad jo įkurtai organizacijai priklausantis leidinys 2015–2016 metais yra gavęs „MG Baltic“ finansinę paramą, tačiau tikino, jog STT ja nesidomėjo.
Į Seimą – su užduotimis
Bet paaiškėjo, kad konservatorius išsisukinėjo. „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, bylą tiriančių pareigūnų dėmesį labiausiai ir traukė koncerno asociacijai Valstybingumo ir tradicijų studijų centrui skirta 5 tūkst. eurų parama.
L.Kasčiūnas iki 2016 metų kovo buvo šios asociacijos dalininkas, o žurnalą „Tribūna“ leidusi visuomeninė organizacija verslininkų paramos sulaukė 2015 metų pabaigoje.
Tik vargu ar verslininkams rūpėjo žurnalo finansiniai sunkumai ir dėl to stringanti leidyba. Greičiau Seime tuo metu vykę Vartojimo kreditų įstatymo svarstymai, po kurių parlamentas smarkiai sugriežtino šią rinką, kartu apkarpydamas ir reklamos pajamas.
Anot „Lietuvos ryto“ šaltinių, byloje užfiksuota, kad prieš gaudamas paramą L.Kasčiūnas iš R.Kurlianskio gavo užduotį – įtikinti tuometę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narę I.Degutienę balsuoti už buvusio Seimo nario liberalo Šarūno Gustainio teiktą pataisą.
Be to, L.Kasčiūnas turėjo suorganizuoti R.Kurlianskio susitikimą su Seimo vicepirmininke. Šaltiniai teigia, kad būsimasis parlamentaras verslininko užduočių puolė vykdyti jau tą pačią dieną.
I.Degutienė išklojo daugiau
Bet per pirmąją apklausą STT politikas to nepripažino. „Lietuvos ryto“ žiniomis, parlamentaras tada nurodė, kad R.Kurlianskio prašymu tik domėjosi, kokia yra I.Degutienės pozicija dėl svarstomos pataisos, o apie kitą užduotį net neužsiminė.
Tuomet į apklausą buvo iškviesta I.Degutienė. Ji esą buvo atviresnė ir pripažino iš L.Kasčiūno sulaukusi ne tik prašymo susitikti su R.Kurlianskiu, bet ir paremti Š.Gustainio pataisą.
I.Degutienė partijos bendražygiui atsakė, kad balsuoti už šią pataisą negali, nes remia Lietuvos banko poziciją. Konservatorė esą gana griežtai L.Kasčiūnui pasakiusi, kad nesutikinėja ir su verslo atstovais, be to, nepataria ir jam to daryti.
Seimo vicepirmininkė pareigūnams taip pat nurodė, kad vėliau L.Kasčiūnas jai prisipažino, jog R.Kurlianskio užduotis vykdė ne šiaip sau, o dėl pažadėtos paramos.
Mindaugo Basčio ryšius su Rusija įvertinęs komitetas imasi kitų Seimo narių
Prezidentė pasiūlė galimą kandidatą į STT vadovus
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Pasiuntinys išklausė moralą
Prieš kelias dienas „Lietuvos rytui“ priminus pernai tyliai įvykusią jos apklausą I.Degutienė patikino, kad ji – ne vienintelė į STT kviesta konservatorė, kuriai pavyko išvengti žiniasklaidos dėmesio.
Politikė tvirtino kol kas negalinti atskleisti apklausos detalių, tačiau pripažino, kad į STT jai teko eiti dėl L.Kasčiūno: „Jis netiesiogiai prašė paramos Š.Gustainio teiktai pataisai, bet aš atsakiau, kad nesuktų galvos – niekam netarnavau ir netarnausiu.“
I.Degutienė neslėpė tada jaunąjį konservatorių netgi įspėjusi, kad būtų atsargus: „Sakiau jam, kad susideda ne su tais.“
Aiškino apie gautą paramą
L.Kasčiūnas dabar gailisi pernelyg suartėjęs su įtakingu verslininku, tačiau kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ teisinosi, kad tuo metu nebuvo Seimo narys, o laisvas žmogus ir galėjo susitikti su kuo norėjęs.
– Ar galite paaiškinti, kuo R.Kurlianskiui galėjo būti naudingas toks laisvas žmogus? – „Lietuvos rytas“ paklausė L.Kasčiūno.
– Nežinau. Aš įsivaizduoju, kad jis turėjo daug įvairiausių susitikimų ir įvairių pokalbių apie paprastus dalykus, apie politiką. Bet detaliau mūsų pokalbių komentuoti negaliu, esu pasirašęs įsipareigojimą, kad neatskleisiu apklausos detalių.
– Ar su R.Kurlianskiu susitikdavote vienas, ar į šiuos pokalbius pakviesdavote ir partijai priklausančių Seimo narių?
– Vienas. Visą laiką vienas. Tikrai. (Šaltinių teigimu, per apklausą L.Kasčiūnas nurodė, jog į vieną susitikimą su R.Kurlianskiu buvo atsivedęs Seimo narį Žygimantą Pavilionį, į kitą – Seimo narę Agnę Bilotaitę. – Red.)
– Ar, be bendrų pokalbių apie politiką, nesulaukdavote kokių nors konkrečių R.Kurlianskio pageidavimų, pavyzdžiui, išsiaiškinti, kokia yra Seimo konservatorių ar I.Degutienės pozicija dėl Š.Gustainio siūlomos Vartojimo kreditų įstatymo pataisos?
– Kaip jau minėjau, bylos detalių negaliu komentuoti.
Kiek po apklausos galėjau pasakyti, tiek pasakiau.
– Po apklausos minėjote, kad Valstybingumo ir tradicijų studijų centras yra gavęs koncerno paramą. Ar tai buvo jūsų iniciatyva?
– Tuo metu centrui vadovavo politologas Linas Kojala. Prašymas buvo parašytas jo vardu.
– Koks buvo jūsų vaidmuo?
– Tik padėti gauti tą paramą.
– Ar ji buvo skirta mainais už jūsų pastangas įtikinti I.Degutienę palaikyti Š.Gustainio teikiamas pataisas?
– (Tyla. – Red.)
– Ar tai tik sutapimas, kad parama centrą pasiekė netrukus po to, kai jūs apsiėmėte pasikalbėti su I.Degutiene, organizuoti jos susitikimą su R.Kurlianskiu?
– Jokių susitikimų nebuvo, nekomentuoju.
– Kodėl netrukus po to, kai centras gavo „MG Baltic“ paramą, jūs pasitraukėte iš dalininkų?
– Dėl to, kad nusprendėme užleisti kelią jaunimui. Buvo nuspręsta atsinaujinti.
– Kodėl iš karto po kratų pas E.Masiulį centras nusprendė likusius paramos pinigus, maždaug 1 tūkst. eurų, perduoti vienai Vilniaus rajono vaikų globos įstaigai?
– Jaunimas taip nusprendė.
– Kodėl taip buvo padaryta, jei tai nebuvo kyšis ar atsidėkojimas jums?
– Gal buvo nuspręsta, kad po tų įvykių būtų protinga nenaudoti tos paramos? Nes tuo metu, kai buvo prašoma paramos, niekas negalėjo numatyti, kad kils tas skandalas.
– Ar galite paaiškinti, kodėl ant kratos metu pas R.Kurlianskį rasto Š.Gustainio vardu registruoto Vartojimo kreditų įstatymo pataisų projekto buvo užklijuoti lapeliai ne tik su Seimo narių Manto Adomėno, Kęstučio Masiulio, bet ir jūsų pavarde?
– Nežinau, neįsivaizduoju. Ar tikrai taip buvo?
– Tai už ką centras gavo „MG Baltic“ paramą?
– Žinau, kad jie daug ką rėmė.
Tai buvo tik vienas iš daugelio objektų, kuriuos šis koncernas parėmė.
– Kiek kartų jūs buvote kviečiamas į STT?
– Dukart buvau užsukęs.
– Ar antra apklausa buvo surengta todėl, kad jūsų parodymai skyrėsi nuo I.Degutienės parodymų? Ji „Lietuvos rytui“ patvirtino sulaukusi jūsų prašymo palaikyti Š.Gustainio pataisą. Ar tai netiesa?
– Jokių prašymų nebuvo, bet daugiau negaliu komentuoti.
– Ar su R.Kurlianskiu kalbėjote apie paramą partijai?
– Ne, tokių pokalbių nebuvo.
G.Landsbergiui nebuvo malonu
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, per apklausas L.Kasčiūnas pripažino, kad per vieną susitikimą su R.Kurlianskiu verslininkas buvo užsiminęs, jog turi galimybių paremti Tėvynės sąjungą.
Tuometis „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat domėjosi procesais šioje partijoje ir siekė susitikti su G.Landsbergiu. „Lietuvos ryto“ žiniomis, byloje užfiksuota, kad tokių susitikimų irgi buvo ne vienas.
Netrukus po to, kai tapo konservatorių lyderiu, G.Landsbergis su R.Kurlianskiu susitiko pastarojo biure.
Beje, politikas STT pareigūnams nurodė, kad pokalbis su verslininku nebuvo malonus.
Gali būti, jog jaunąjį politiką sutrikdė R.Kurlianskio kalbos, kad be „MG Baltic“ žinios Lietuvoje nevyksta jokie svarbūs politiniai procesai.
Konservatorių lyderis teisėsaugos pareigūnams aiškino per šį susitikimą prašęs, kad koncerno valdoma žiniasklaida sąžiningai atspindėtų jo vadovaujamoje partijoje vykstančius procesus.
Beje, G.Landsbergis tyrėjams atskleidė vieną įdomią susitikimo su šiuo verslininku detalę – pastarasis, pamatęs, kad jo pašnekovas naudojasi išmaniuoju telefonu, atkreipė dėmesį, jog jis nėra saugus.
Pats R.Kurlianskis, kuriam korupcijos byloje pareikšti įtarimai dėl E.Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Vytauto Gapšio papirkimo bei prekybos poveikiu, naudojosi telefonu, kurio esą negalima kontroliuoti. G.Landsbergiui jis pasirodė panašus į mygtukinį „Nokia“.
Butelį degtinės liepė paslėpti
Kitas G.Landsbergio susitikimas su R.Kurlianskiu vyko 2015 metų rudenį.
Koncerno atstovas partijos vadovą pasikvietė pietų į „Shakespeare“ viešbutį. Jis esą pageidavo, kad šiame susitikime dalyvautų ir G.Landsbergio dešiniąja ranka vadintas Jonas Survila. O R.Kurlianskis į susitikimą atėjo su kitu koncerno viceprezidentu Romanu Raulynaičiu.
Abu susitikimai vyko R.Kurlianskio iniciatyva, tačiau norą susitikti rodė ir G.Landsbergis. 2016 metų vasarį konservatorių vedlys verslininką pakvietė papietauti į „Stiklius“.
Pasak „Lietuvos ryto“ šaltinių, politikas per apklausą pareigūnams teigė, kad tas pokalbis buvo susijęs su pasirengimu rinkimams.
G.Landsbergis aiškino, esą R.Kurlianskiui pristatė partijos rinkimų programą ir prašė koncerno valdomos žiniasklaidos palankumo. Tuo metu „MG Baltic“ priklausė ne tik keli televizijos kanalai, bet ir naujienų portalas.
Beje, G.Landsbergis pripažino sulaukęs verslininko siūlymo paremti partiją, jeigu toks poreikis būtų.
R.Kurlianskis esą užsiminė apie netiesioginę paramą – finansuoti su partija susijusias jaunimo organizacijas ir panašiai.
Konservatorių lyderis tikino paramos atsisakęs. Kreivai jis esą žiūrėjo ir į iš koncerno gautas dovanas.
Tyrėjams G.Landsbergis papasakojo, kad prieš Naujuosius metus buvo gavęs „Stumbro“ gamybos degtinės butelį (greičiausiai tokį patį, kokio dėžutėje buvo rasti pinigai pas E.Masiulį. – Red.).
Pavartęs dovanų gautą butelį G.Landsbergis savo padėjėjai esą nurodė jį paslėpti.
Politikui nepatiko, kad jis buvo padėtas šalia gautų sveikinimo atvirukų.
Metė šešėlį I.Degutienei
STT taip pat domino, kodėl „MG Baltic“ vadovai nenorėjo, jog G.Landsbergis laimėtų 2015 metais vykusius partijos pirmininko rinkimus.
Apie tai R.Kurlianskis konservatorių vedliui esą užsiminė per pirmąjį jų susitikimą.
Milžinišką įtaką kai kurioms partijoms tada turėję verslininkai manė, kad G.Landsbergis partijos pirmininkų rinkimų nelaimės.
G.Landsbergis tyrėjams prisipažino girdėjęs kalbų, kad „MG Baltic“ tikėjosi I.Degutienės pergalės ir esą rėmė jo konkurentę, bet tikino, kad įrodymų neturi.
„O, dar viena naujiena, aš tokios negirdėjau. Įdomu. O kodėl „MG Baltic“ reikėjo manęs?“ – taip į partijos lyderio STT dėstytas versijas praėjusią savaitę kalbėdama su „Lietuvos rytu“ reagavo I.Degutienė.
Politikė svarstė, kad galbūt partijos vadovas per apklausą melavo norėdamas sureikšminti save ar sumenkinti savo vaidmenį bendraujant su verslininkais: „Aš neįsivaizduoju, kodėl jiems galėčiau būti reikalingesnė nei G.Landsbergis. Gyvenime niekada nesu bendravusi su ta publika ir jų nepažįstu.
Ir jeigu tiesa, kad G.Landsbergis taip per apklausą kalbėjo, tai rodo, jog geriausia gynyba – puolimas.
Matyt, jis norėjo nukreipti ugnį nuo savęs. O kaip geriau tai padaryti, nei vaizduoti vargšelį ir sakyti, kad yra stambesnių žuvelių ir kibkite prie jų.“
Rūpėjo verslininkų pastabos?
Bet G.Landsbergis prieš kelias dienas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad versiją apie „MG Baltic“ paramą I.Degutienei sugalvojo ne jis: „Aš tiesiog atpasakojau su R.Kurlianskiu vykusį pokalbį.“
Konservatorių vadovas taip pat neigė, kad pokalbiuose su „MG Baltic“ viceprezidentu galėjo būti kalbama apie galimą paramą: „Niekada neprašiau paramos, niekada jos negavau. Tokios minties net nebuvo.“
„Lietuvos ryto“ paklaustas, ar per šiuos susitikimus nesiekė, kad koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės būtų palankios partijai, G.Landsbergis sakė, kad niekada tokių prašymų nebuvo: „Vienintelis dalykas, kurio prašiau, – pateikti pasiūlymus mūsų rinkimų programai.“
Beje, po pernykštės apklausos STT G.Landsbergis teigė, kad pareigūnus domino vienas jo susitikimas su R.Kurlianskiu, taip leisdamas suprasti, jog daugiau pokalbių su šiuo verslininku nebuvo.
Kodėl buvo viešai kalbama tik apie vieną susitikimą, nors jų buvo daugiau?
„Aš neatsimenu, kad būčiau taip sakęs. Galbūt aš turėjau galvoje susitikimus, kurie buvo iš karto po mano išrinkimo. Tai toks susitikimas buvo vienas. Bet taip, vėliau jų buvo dar keli“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo konservatorių vedlys.
Liberalai jaučiasi rakštimi
Paaiškėjusios kai kurios konservatorių apklausų detalės, metusios šešėlį ir ant buvusių koalicijos partnerių, nustebino Liberalų sąjūdžio pirmininką parlamentarą Eugenijų Gentvilą.
Šis politikas korupcijos byloje taip pat yra liudytojas, bet jo vadovaujamai partijai, kaip ir trims buvusiems liberalams – E.Masiuliui, Š.Gustainiui ir G.Steponavičiui – yra pareikšti įtarimai.
„Lietuvos ryto“ paklaustas, ar be reputacijos ir valstybės dotacijų likę liberalai negriežia danties dėl to, kad murdytis korupcijos byloje faktiškai liko vieni, nors STT slenkstį mynė ir daugiau politikų, E.Gentvilas buvo atviras: „Norėtųsi, kad visiems būtų taikomi vienodi standartai.
Pavyzdžiui, aš matau, kad mums dotaciją atėmusi Vyriausioji rinkimų komisija tokių standartų nesilaiko. Apie bylą tiriančius prokurorus kol kas to pasakyti negaliu, nes nesu susipažinęs su bylos medžiaga.
Bet jei tiesa, kad L.Kasčiūnas rūpinosi balsavimu dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisų ir gavo „MG Baltic“ paramą, tai kelia įvairių minčių. Už panašius dalykus mūsų partijai yra pareikšti įtarimai, todėl pagrįstai gali kilti abejonių, ar teisėsauga netaiko dvejopų standartų.
Labai dėl to nenustebčiau. Aš matau, kad liberalai daug kam yra rakštis subinėje.
Jau turėjome numirti, bet vis dar esame gyvi. Turėjome išrinkti Seimo opozicijos lyderį, bet neišrinkome.“
Prisiminė G.Landsbergio pagiežą
Beje, kai pernai rudenį Liberalų sąjūdžiui buvo pareikšti įtarimai, vienas pirmųjų buvusiems koalicijos partneriams liūdną pabaigos pradžią prognozavo opozicijos lyderiu taip ir netapęs G.Landsbergis.
Konservatorių vedlys tada apgailestavo, kad liberalai praleido progą apsivalyti ir atsinaujinti: „Jie nepadarė žingsnių, kad įtikintų, jog taiko kitokius standartus.“
E.Gentvilas prisiminė ir tai, kad Tėvynės sąjungos vadovas viešai aiškino, esą ir naujoji liberalų vadovybė turėjo žinoti, kas vyksta partijoje.
„Bet aš nei su R.Kurlianskiu, nei su Dariumi Mockumi, skirtingai nei G.Landsbergis, nesusitikinėjau.
Todėl labai keista, kad G.Landsbergis šaipėsi iš mūsų ir rodė pagiežą“, – išgirdęs jam anksčiau negirdėtą informaciją apie konservatorių lyderio susitikimus su „MG Baltic“ atstovu stebėjosi liberalas.
Maždaug pusšimtis apklaustųjų – politikai
Politinės korupcijos byla buvo baigta tirti praėjusių metų pabaigoje.
Tačiau kol kas neaišku, kada byla pasieks teismą. Šiuo metu proceso dalyviai (įtariamieji ir jų advokatai) turi teisę susipažinti su ikiteisminio teismo medžiaga.
Šioje byloje įtarimai pareikšti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – eksliberalams E.Masiuliui ir Š.Gustainiui, Seimo nariui G.Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ V.Gapšiui ir buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui.
Darbo partijai įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdis įtariamas kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.
Per tyrimą buvo apklausta daugiau nei 150 asmenų, apie 50 iš jų – buvę ar esami Seimo nariai, eksministrai, europarlamentarai.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo atlikta daugiau nei 30 kratų, patikrinta apie 50 elektroninių prietaisų ir laikmenų, gauta apie 50 specialistų išvadų.