Artūras Jančys. Kaune rasime vietos ir lenkiškam nykštukui

„Laikinoji sostinė“

 Artūras Jančys.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Artūras Jančys.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 1, 2018, 7:00 AM

Lenkai savo nykštuką ketina įsūdyti gegužę vyksiančiame tarptautiniame
forume „Kaunas – Europos kultūros sostinė“, kuriame patirtimi dalysis
įvairių miestų atstovai.

Vroclavas jau buvo tapęs Europos kultūros sostine, todėl jo atstovai
dalyvaus renginyje. Su šiuo miestu Kaunas turi partnerystės sutartį.

Vroclavo senamiestyje pilna įvairiausių nykštukų, nes tai miesto
simbolis. Dažniausiai praeiviai juos sutinka netikėtose vietose – ant
laiptų, palangės, stogo.

Taigi šlamščiame ne tik lenkišką dešrą, geriame ne tik lenkišką alų, dar
į mus spoksos ir lenkiški nykštukai.

Lenkiškas bronzinis gnomas nėra didelis, apie 44 cm, todėl daug vietos
Kaune tikrai neužims.

Problema ne nykštuko dydis. Paaiškėjo, kad keblu jam surasti tinkamą
vietą. Tai jau taip: emigracija, miestas lyg ir tuštėja, o vietos net
nykštukui nėra.

Vicemeras S.Kairys Vroclavo gnomą siūlė pastatyti K.Donelaičio gatvėje,
bet ir pats suabejojo: intensyvaus eismo gatvėje puošmena bus sunkiai
pastebima. Ir apskritai, kas K.Donelaičio gatvę sieja su Lenkija?

Atsakymas tarsi pats siūlosi – juk Adomo Mickevičiaus slėnis! Lietuvių
kilmės didysis lenkų poetas buvo tiesiog įsimylėjęs slėnį prie Girstupio
upelio, paskyrė jam vieną savo eilėraščių.

Bet štai bėda: lenkai turistai čia nesilanko. Slėnis atokiai nuo
turistinių maršrutų, specialiai belstis į Žaliakalnį vien tam, kad
pamatytų poeto pamėgtą vietą, lenkai nenori.

Tačiau jie mielai apžiūri Jėzuitų gimnaziją, čia seniau veikė mokykla,
kurioje 1819 metais mokytojavo A.Mickevičius. Pastatyti nykštuką šalia
gimnazijos – iš pirmo žvilgsnio neblogas variantas, bet šiais
paranojiškais laikais – ir slidus dalykas. Žiūrėk, ims ir prikibs tūlas
kovotojas už teisybę ir lygybę: o kodėl prie mokymo įstaigos nykštukas?
Ar tai nėra pasityčiojimas iš žemaūgių mokinukų?

Yra dar viena vieta, kur lenkiškas nykštukas puikiai tiktų, tiesiog
natūraliai įsilietų į erdvę. Ta vieta – Garliava. Vos ne kas antrame
individualaus namo sode apstu medinių, gipsinių ar net plastikinių
nykštukų ir gulbių.

Dovanotą „lenką“ būtų galima pastatyti prie Garliavos ženklo ir parašyti
„Gnom polski“. Lygis!

Tiesa, Garliava – ne miestas, Kauno rajonas, bet juk visi supranta, kad
ši gyvenvietė – organiška miesto dalis ir formaliai ja netampa tik dėl
vietos gyventojų ir rajono mero V.Makūno užsispyrimo.

Sąsajos su Lenkija? Gerai paieškojus rastume. Tarkime, Garliavos
pavadinimas kilo iš Godlevo dvarvietės, jos įkūrėjas buvo šlėkta
Godlevskis, prašvilpęs savo dvarą.

Manantys, jog Garliava dovanai iš Vroclavo yra keista vieta, turėtų
žinoti, kad kauniečiai mėgsta netikėtumus. Taip, pavyzdžiui, legendinis
festivalis „Kaunas Jazz 2018“ bus atidaromas itin netikėtoje erdvėje –
naujojoje Kauno autobusų stotyje. Kita vertus, visai logiška: džiazas
ir kelionės puikiai tarpusavyje dera.

Pagaliau rasime vietos nykštukams – ir lenkiškiems, ir saviems,
tautiškiems.

Šią savaitę atsakinga užduotis teko miesto aplinkosaugininkams. Ąžuolyne
vyko neįprasta gelbėjimo operacija – buvo stengiamasi gelbėti sutrešusį
ąžuolą. Pasitelkę aukštalipių naudojamą įrangą į ąžuolo viršūnę
užsikabarojo profesionalūs arboristikos specialistai. Medis buvo
sutvirtintas.

Atrodo, galima tik pečiais gūžtelėti. Kuo svarbus tas papuvęs medis?
Ąžuolyne tokių pilna.

Tačiau kauniečiai kartais kraustosi iš proto dėl medžių. Prisiminkime
vasarą kilusius „kaštonų maištus“ Panemunėje ir centre, Miško gatvėje,
kai žalumos mėgėjai surengė protesto akcijas prieš senų medžių kirtimą.
Nors ligoti, dažnai sutrešę medžiai kėlė pavojų, o vietoj jų buvo
pasodintos jaunos liepaitės, aktyvūs kauniečiai vis tiek baisiai
triukšmavo. Kai kurie net policininkų lazdų paragauti neatsisakė.

Bet šią savaitę sudėtinga gelbėjimo operacija buvo surengta ne
baiminantis „žaliųjų“ protestų. Ir ne iš perdėtos kauniečių meilės
medžiams. Mat Ąžuolyne gyvena niūriaspalvis auksavabalis. Tai tokie į
Raudonąją knygą įrašyti vabzdžiai. Gamtos retenybė. O sutrešę ąžuolai
– jų mėgstamas būstas.

Tiesa, net ir sutvirtintos trešenos yra pavojingos praeiviams. Kilus
vėtrai, kaip tai atsitiko 2010-aisiais, seni ąžuolai išgriūva. Gali ir
ant praeivio užvirsti.

Ir nors dėl emigracijos bei mažo gimstamumo kauniečių mažėja, į
Raudonąją knygą jie neįrašyti...

„Laikinoji sostinė“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.