Į kovą kylantys Lietuvos policininkai prakalbo apie persekiojimą ir grėsmę

Pastaruoju metu Lietuvos pareigūnų profesinės sąjungos surengė ne vieną taikią protesto akciją, kurios metu siekė atkreipti dėmesį į sistemingai pažeidžiamas pareigūnų teises.

 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> lrytas.lt montažas.
 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> lrytas.lt montažas.
 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> Stop kadras.
 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> Stop kadras.
 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> Stop kadras.
 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> Stop kadras.
 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> Stop kadras.
 R.Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.<br> Stop kadras.
 L.Pernavą etikos prievaizdams apskundė penkios pareigūnų profsąjungos.<br> T.Bauro nuotr.
 L.Pernavą etikos prievaizdams apskundė penkios pareigūnų profsąjungos.<br> T.Bauro nuotr.
 L.Pernavą etikos prievaizdams apskundė penkios pareigūnų profsąjungos.<br> T.Bauro nuotr.
 L.Pernavą etikos prievaizdams apskundė penkios pareigūnų profsąjungos.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

„Lietuvos ryto“ televizija

Apr 3, 2018, 8:04 PM, atnaujinta Apr 3, 2018, 10:54 PM

Lietuvos pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė teigia, kad pareigūnai vis dažniau yra persekiojami ir bauginami už tai, kad turi kitokią nuomonę ar išsako kritiką.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir R.Katinienės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Ponia Katiniene, praėjusią savaitę Šiauliuose pareigūnai surengė įspėjamąją protesto akciją. Ir tai jau nebe pirma pareigūnų protesto akcija, kažkas panašaus buvo Vilniuje, kai Nepriklausomybės aikštėje 15 pareigūnų užsiklijavo burnas lipniomis juostomis. Kas vyksta?

– Mes pranešimuose spaudau labai aiškiai nurodėme ir visą laiką deklaruojame, kad demokratinėje valstybėje, ypač tokioje institucijoje kaip policija, kur turėtų būti užtikrinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, turėtų būti laikomasi įstatymų ir teisės aktų. Šiai dienai turime tokią situaciją, kai policijoje policininkai nelabai turi galimybę išreikšti savo nuomonę, atvirai diskutuoti su policijos vadovybe ir siekti susitarimo.

– Kodėl? Daromas spaudimas, psichologinis šantažas? Kalbama, kad ypatingai profesinės sąjungos nariai nuolatos patiria psichologinį spaudimą.

– Niekam ne paslaptis, kad santykiai su Policijos departamento vadovybe, ypač tarp profesinių sąjungų, kurios nepatinka ar patinka jiems, pradėjus dirbti naujai Policijos departamento vadovybei yra paaštrėję. Iki tol socialinis dialogas buvo labai stiprus – jeigu nesutardavai, vis tiek surasdavai konsensusą.

Šiai dienai dialogo nėra. Nėra klausomasi, diskutuojama. Jeigu sakoma kitokia nuomonė, ji yra nepriimtina. Kritika visiškai nepriimtina. Su požiūriu gal dar galima taikstytis, tačiau ne tiesiog šaipytis iš tų pačių profesinių sąjungų. Žmones, kurie turi kitokią nuomonę, persekiojami.

– Ką reiškia persekioti?

– Tarnyboje įvairiai gali atsiliepti. Jeigu pareigūnai, nebūtinai profesinės sąjungos nariai, sako kritiką, natūralu, kad vieni patenkinti, kiti – nepatenkinti. Bet tada atsiranda neigiami padariniai. Yra pasekmės išsakius nuomonę ar parodžius, kur yra minusai – tiems žmonėms labai aiškiai apskričių vadovai, departamento vadovai, leidžia suprasti, kad jūs tarnaujate statutinėje tarnyboje, jūsų laukia eiliniai ir neeiliniai vertinimai, tai gali atsiliepti jums karjeroje.

Mes turime metinius vertinimus. Kartais keista būna matyti, nes dalyvaujam komisijoje, kai pareigūnui suformuoti metiniai uždaviniai ir tikslai yra viršijami, jis turėtų būti įvertintas labai gerai, tačiau pasirenkamas toks subjektyvus kriterijus, kaip lojalumas, ir pareigūnas vertinamas tik gerai. Jis praranda galimybę gauti didesnį darbo užmokestį ar kilti pareigose.

– Dėl to, kad jis pasakė savo nuomonę?

– Taip, žinoma. Su jais yra pradedamas pokalbis, kad nereikia demagogijų. Žmonės tiesiog skaldomi. Kas keisčiausia, jeigu ankstesni vadovai aiškiai sakė ir net Vyriausybės programoje yra skatinamas dialogas, nes lietuviai šiek tiek yra pasyvūs, neturim tokių tradicijų kaip skandinavai kovoti už savo teises, viena iš misijų dabartinės valdžios yra skatinti socialinį dialogą, žmonių aktyvumą, kad jie išmoktų ginti savo teises.

Tačiau mes turime statutinėje tarnyboje, policijoje profesinę sąjungą, kur vadovai vardina, kad tai yra blogis. Kaip išsireiškė Šiaulių apskrities vadovas, kad mes esame valstybės stabilumo griovėjai, progreso stabdis.

– Gal jūs tik kritikuojate ir nieko nepasiūlote? Suprantu, kad kalbama apie jau pusantrų metų vykstančią policijos reformą, apie universalų policininką – tiems, kurie sėdėjo kabinetuose, reikėjo išeiti į gatves. Pareigūnas, kurio funkcija buvo priskirta konkrečiai sričiai, dabar turi atlikti labai daug funkcijų.

 

– Mes kritikuojam ne dėl to. Mes labai aiškiai ne vieną kartą esame pabrėžę, kad mes tikrai už permainas ir reformas. Natūralu, kiekvienai įstaigai, ypač viešajame sektoriuje, reikalingi pokyčiai. Bet mes kalbame apie pokyčių atsakingumą. Tai yra socialinis atsakingumas kaip ir atliekami pokyčiai.

Nereikia net išradinėti nieko, yra tie patys skandinavai. Jie net apie profesines sąjungas sako: „Mums tik kilus idėjai padaryti kažkokį pokytį, iš karto pradedame derybas net nebūtinai su profesinėmis sąjungomis, bet darbuotojais.“

– Su jumis nebuvo kalbėtasi?

– Jeigu galima pokalbiu laikyti formalų susitikimą, tada taip.

– Ponia Katiniene, kas negerai su reforma? Generalinis policijos komisaras teigia, kad reforma leido pareigūnų pareigūnų skaičių gatvėse padidinti daugiau nei dvigubai – iki 3,5 tūkst., greičiau reaguoti į pavojingiausius iškvietimus, pakelti pareigūnų algas. Viešąją tvarką vidutiniškai per parą užtikrina apie 630 ekipažų, o tai yra 80 proc. daugiau nei iki reformos. Viskas gerai, jeigu kalbame apie visuomenės saugumą.

– Jeigu akcentuojant į reformą ir ją vertinant, jų net nereikia profesinei sąjungai vertinti. Mes tik startavus reformai, darant eksperimentą, daugiau galėjome remtis, kur įžvelgiame grėsmes, rizikas ir kurias reikėtų suvaldyti. Šiai dienai susidaro įspūdis, kad visi pliusai, kuriuos vardina, yra Policijos departamento ir vadovų lozungai, kad reforma yra gerai.

– O kodėl ji yra blogai?

– Yra pliusų. Jeigu pasižiūrėti siaurąją prasme, galima pasakyti, kad policijos pareigūnams pagerėjo materialinis aprūpinimas. Vieniems pagerėjo, kitiems ne, čia vėl yra subjektyvu. Darbo užmokestis – taip, jis padidėjo, bet kokiomis priemonėmis? Išėjusių pareigūnų sąskaita. Vieni pateikia vienus skaičius, kiti kitus, bet galima traktuoti išvedus viduriuką – per porą metų yra sumažėję daugiau kaip tūkstančiu pareigūnų.

Dėl pasikeitusių darbo sąlygų pirmais metais tikrai buvo masinis išėjimas. Nenorėčiau klaidinti skaičiais, bet tai buvo 1-1,5 tūkst. policijos pareigūnų.

– Jeigu jie nemoka prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų?

– Čia ne prisitaikymas. Kiekvienas žmogus, ieškodamas galimybių ir norėdamas dirbti, prisitaikys. Nepagarba, nemokėjimas diskutuoti, girdėti kitos nuomonės, reaguoti į kritiką. Jeigu matai, kad iš tikrųjų yra blogai, mano akimis, protingiau pripažinti, padaryti pakeitimus ir judėti teigiama linkme. Tačiau tai nebuvo padaroma.

– Pareigūnų, kurie išėjo, pati sistema atsikratė, nes jie buvo nelojalūs?

– Čia kaip mes suprantame lojalumą. Policijos pareigūnas turi būti lojalus visuomenei, valstybei, įstatymams, bet ne lojalus policijos vadovams ar jų teisėtiems, neteisėtiems nurodymams. Grįžtant prie pačios reformos vertinimo ir pačios reformos pradėjimo esmės, nuo pat pradžių tai buvo deklaruojama, po to bandoma šiek tiek keisti.

Kadangi nebuvo kitų galimybių pakelti darbo užmokesčio, atitinkamai turėjo būti mažinamas nuo 25 iki 30 proc. policijos pareigūnų skaičius.

Tai buvo vienas iš reformos tikslų. Natūralu, policijos pareigūnų sumažėjo. Kitas dalykas, sumažėjus policijos pareigūnams, vėl atsiranda interpretavimas, kaip galėjo jų padaugėti gatvėse. Funkcijos policijos pareigūnų nepasikeitė, iš jų nieko neatėmė, realiai vis prasideda funkcijų.

Atitinkamai didesnis dėmesys prieš mažamečius jeigu smurtaujama, smurtas artimoje aplinkoje, anksčiau buvo apylinkių inspektoriai. Pasižiūrėjus Vidaus reikalų ministerijos pažymą, tai, ką jie rašė prieš metus, kur jie matė grėsmes, ką sakė profesinė sąjunga, šiai dienai jie įvardina, kad visos grėsmės nėra pašalintos.

– Kokios tos grėsmės?

– Nesuvaldyta prevencija, reagavimas, ką vardina pareigūnai, nėra pagerėjęs. Policijos departamentas deklaruoja, kad padaugėjo policininkų gatvėse, tačiau reagavimo skaičius nepadidėjo.

 

– Yra kiekybė, bet nėra kokybės?

– Taip. Prezidentė yra paminėjusi, kad neturi nukentėti ikiteisminio tyrimo medžiagų kokybė. Šiai dienai yra prokuratūros pateikta išvada, Vidaus reikalų ministerija sako, kad yra suprastėję tyrimai. Kai kurios nusikalstamos veikos, kaip sukčiavimai, vagystės, turtiniai nusikaltimai yra netiriamos. Yra fizinių, žmogiškųjų išteklių trūkumas, taip pat ir demotyvacija. Darbo užmokestis – kažkam labai skambiai atrodo, kad gauna 700 ar 850 eurų, bet policijos pareigūnai uždirba tuos pinigus.

Jeigu mes pasižiūrėtume, tokios demotyvuotos sistemos niekur nėra. Net kalbi su privačiu verslu ir sako, kad tu negali sulyginti to paties darbuotojo – jūs dirbat daug geriau, aš dirbu daug prasčiau ir mes gaunam vienodai. Kitas dalykas, statutinė tarnyba yra horizontali karjera. Žmonės, užsitarnavę specialisto statusą, turėtų gauti daugiau. Šiai dienai yra pritempinėjama. Tenka dalyvauti metiniuose vertinimuose, patyręs darbuotojas užsidirba 850 eurų, tai, kas priklauso pagal įstatymus, jis gauna.

Su juo ekipaže dirbantis jaunas pareigūnas dirba taip pat, tačiau jam yra surašoma, kad jo darbo krūvis viršija 2 kartus ir jam yra nustatomas 40-50 proc. priedas. Ar tai yra teisėta? Tai galbūt yra priemonė, bet galbūt geriau sukurti motyvacinę priemonę? Galbūt leiskime jauniems žmonėms startuoti nuo mažiau, bet jei tu nori tobulėti, tu investuoji į save. Gerai pasieki darbo rezultatus – užsitarnauk atlyginimą.

– Dabar viena po kito vyksta mažos pareigūnų protesto akcijos. Suprantu, kad nepasitenkinimas kyla ir tai kada nors gali išvirsti į kažką panašaus, kaip buvo su medikais? Bet ką jūs siūlote?

– Policijos vadovybė turi suprasti, patinka jiems ar nepatinka, jiems aiškiai įvardinta Vidaus reikalų ministerijos, jie turi amortizuoti esančias įtampas viduje ir tą, ką deklaruoja ir viešoje erdvėje sako patys valstybės vadovai. Jie turi sėsti su darbuotojų atstovais, profesinėmis sąjungomis ir susitarti, kaip toliau amortizuoti ir įgyvendinti.

– Jeigu to nebus padaryta, kokios gali būti pasekmės?

– Sunku pasakyti, kokių veiksmų imsis. Priklausys, kada pribręs darbuotojų aktyvumas ir žmonės nebebijos masiškai išeiti į gatves, kiek bus aktyvios ir vieningos profesinės sąjungos. Aš matau didesnę grėsmę. Jeigu prieš metus visuomenėje buvo visiškai neįdomu, kokios reformos vykdomos policijoje, tai, kad nėra daugiau policininkų gatvėse, netiriamos veikos, atsiranda labai sunkių rezonansinių nusikalstamų veikų, jau kelia visuomenės nepasitenkinimą.

Akademinė bendruomenė, kuri nagrinėja nusikalstamumo reiškinius, jau vardina, kad tai yra grėsmės ir negalima jų ignoruoti, kad nusikalstamumas, organizuotos grupės, nepilnamečių nusikalstamumas gali išaugti – tos tendencijos jau yra ir jos ryškėja.

Man baisesnis signalas būtų, kai visuomenė išreikštų savo nepasitenkinimą policijos vadovų ir valstybės vadovų požiūriu. Profesinė sąjunga yra tik viena iš visuomenės sraigtelių ir mūsų funkcija nėra užtikrinti viešąjį saugumą. Mes dabar laukiame. Balandžio viduryje turėtų būti administracinio teismo sprendimas dėl reformos teisėtumo.

Mes bandome ir teisiniais, ir atkreipiant visuomenę būdais ne kovoti, bet atkreipti dėmesį, kad turi būti kažkokios ribos ir protingumas. Bent jau aš deklaruoju, kad geriausia susėsti ir pasiekti susitarimą. Nuo to laimės ir policijos pareigūnas, ir visuomenė.

Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.