Politikų papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamo buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio advokatai paprašė atnaujinti praėjusių metų pabaigoje baigtą korupcijos bylos tyrimą.
Verslininko gynėjai reikalauja, kad kaip liudytojas būtų apklaustas susisiekimo ministras R.Masiulis, ankstesnėje Vyriausybėje ėjęs Energetikos ministerijos vadovo pareigas.
Savo buvusio viršininko pavardę per apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) prieš metus paminėjo tuometis energetikos viceministras Rokas Baliukovas. Tai paaiškėjo „Lietuvos rytui“ pradėjus domėtis politinės korupcijos skandalo užkulisiais.
Gali būti, kad tvirtą Prezidentūros užnugarį turinčio R.Masiulio pavardė sutrikdė bylą tiriančius pareigūnus.
Nors R.Baliukovas neatmetė galimybės, kad R.Masiuliui galėjo būti daromas spaudimas, apie tai paklausti paties ministro tyrėjai neišdrįso.
Apklausė buvusį pavaldinį
R.Baliukovą, kaip ir R.Masiulį, į Energetikos ministeriją delegavo praėjusią kadenciją valdančiajai koalicijai priklausiusi Darbo partija.
Tyrėjus domino, ar viceministrui, kuris buvo atsakingas už Ignalinos atominės elektrinės uždarymą ir priklausė šios valstybės įmonės valdybai, nebuvo daromas spaudimas, kad jos rengiamus viešuosius pirkimus laimėtų „MG Baltic“ priklausanti statybų bendrovė „Mitnija“.
Ši bendrovė turėjo planų dalyvauti vadinamuosiuose B19 (Trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų atliekynas) ir B25 (Mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinis atliekynas) projektuose.
Bylos duomenimis, tokiais planais per vieną restorane „Galo do Porto“ vykusią vakarienę koncerno prezidentas Darius Mockus ir R.Kurlianskis pasidalijo su Darbo partijos vadovybei tuomet priklausiusiu buvusiu Seimo nariu Vytautu Gapšiu.
Pastarajam, be kita ko, pareikšti įtarimai, kad jis galimai pažadėjo paveikti Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų komisiją.
R.Baliukovas per apklausą STT tvirtino, jog nei su V.Gapšiu, nei su kitais Darbo partijos atstovais apie „MG Baltic“ vadovus dominusius projektus niekada nekalbėjęs.
Bet bylos medžiagoje užfiksuota, kad buvęs viceministras spėjo, jog V.Gapšys galėjo bendrauti su Darbo partijos į ministeriją deleguotu R.Masiuliu.
Bet šiuos įtarimus galėjęs patvirtinti arba paneigti ministras į STT nebuvo net pakviestas.
Siekė išpūsti skandalą
Kodėl bylą tiriantys pareigūnai nematė reikalo apie galimą poveikį paklausti paties ministro?
Buvęs parlamentaras V.Gapšys įsitikinęs, kad jei tyrėjai būtų nusprendę apklausti R.Masiulį, jam inkriminuojamas epizodas dėl pažado paveikti Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų komisiją esą jau būtų subliūškęs.
V.Gapšys „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad vienos vakarienės metu R.Kurlianskis jam buvo užsiminęs, jog koncernas planuoja dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektuose, bet jis apie tai nei su R.Baliukovu, nei su R.Masiuliu esą nėra kalbėjęs.
Buvęs „darbiečių“ veikėjas taip pat tvirtino nepažinojęs ir nė vieno konkursus organizavusios viešųjų pirkimų komisijos nario: „Jokių įrodymų, kad būčiau kam nors daręs kokį nors poveikį, byloje nėra. Manau, šis epizodas išliko tik todėl, kad tyrimas būtų ilgesnis ir skambesnis.
Kartais pareigūnai naudoja tokią taktiką: norėdami pratęsti tyrimo terminus parašo viską – ir tai, ką galbūt gali įrodyti, ir ko ne.“
Nenorėjo pakenkti įvaizdžiui?
V.Gapšys taip pat svarstė, kad galbūt pareigūnai R.Masiulio neapklausė ir todėl, kad apsaugotų populiarų ministrą nuo ažiotažo, kuris kildavo po šios bylos liudytojų vizitų į STT.
„Šis epizodas buvo nagrinėjamas, kai vyko kadencijų kaita.
Ko gero, tyrėjams buvo žinoma, kad R.Masiulis turi pereiti iš vienos ministerijos į kitą – galbūt baimintasi, kad tai gali jam pakenkti.
Pareigūnai matė, kad apklausos sukelia didžiulį žiniasklaidos susidomėjimą.
Galbūt šiuo atveju norėta to dėmesio išvengti.
Tačiau manau, kad jokia grėsmė ministrui negalėjo kilti.
R.Masiulio apklausa dabar niekam nepakenktų.
Ji nebent leistų uždaryti šį bylos epizodą ir judėti į priekį be viso to šlamšto.
Aš manau, kad ministras nebuvo apklaustas, nes akivaizdu, jog šis epizodas neturi jokio turinio. Beje, tokių epizodų yra ir daugiau“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo vienas buvusių Darbo partijos vadovų.
Jokio spaudimo nepajuto
Ar V.Gapšys galėjo daryti spaudimą ministrui, kad minėtus konkursus dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo laimėtų koncernui „MG Baltic“ priklausanti bendrovė?
Premjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybėje ministro portfelį išsaugojęs R.Masiulis, išgirdęs tokį „Lietuvos ryto“ klausimą, pareiškė, kad jam niekas niekada nedarė jokio spaudimo.
Dabartinis susisiekimo ministras taip pat atmetė prielaidas, kad su juo kas nors iš politikų būtų kalbėjęs apie komercinėms įmonėms palankius sprendimus: „Nieko panašaus neatsimenu.
Nei su V.Gapšiu, nei su kuo nors kitu apie tai nesu kalbėjęs. Darbo partijos atstovai manęs tikrai nespaudė nė dėl vieno konkurso.“
R.Masiulis tvirtino nieko negirdėjęs ir apie įvykusią R.Baliukovo apklausą, jis negalėjo paaiškinti, kodėl tuometis viceministras bylos tyrėjams nurodė jo pavardę.
Buvęs Energetikos ministerijos vadovas taip pat neprisiminė, kad būtų sulaukęs signalų apie kokius nors bandymus daryti įtaką Ignalinos atominės elektrinės rengiamiems konkursams.
„Aišku, už jį atsakyti negaliu, bet labai tuo abejočiau“, – pasakė R.Masiulis, paklaustas, ar R.Baliukovas negalėjo bandyti paveikti viešųjų pirkimų komisiją.
Gynyba aptiko spragų
R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad yra pateiktas prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą, nes nėra išnagrinėtos visos svarbios aplinkybės.
Tačiau advokatas atsisakė pasidalyti samprotavimais, kodėl nebuvo apklaustas buvęs energetikos ministras R.Masiulis ir ką duotų jo apklausa: „Į šį klausimą gali atsakyti tik bylai vadovaujantis prokuroras. Aš už jį kalbėti negaliu.
Bet mes matome, kad byloje turėtų būti daugiau duomenų, nei jų yra pateikta. Pavyzdžiui, iš bylos medžiagos neaišku, kuo buvo grindžiamas kai kurių kardomųjų priemonių skyrimas.“
Susipažįsta su medžiaga
Politinės korupcijos byla buvo baigta tirti praėjusių metų pabaigoje.
Šiuo metu proceso dalyviai (įtariamieji ir jų advokatai) turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Bylą tiriantis prokuroras Justas Laucius kol kas nepasakė, kiek tai gali užtrukti ir kada byla pasieks teismą.
Šioje byloje įtarimai pareikšti trims juridiniams asmenims – Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir koncernui „MG Baltic“, taip pat fiziniams asmenims – buvusiems liberalams Eligijui Masiuliui ir Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, buvusiam „darbiečiui“ V.Gapšiui ir R.Kurlianskiui.
Kodėl byloje neliko tyrimo medžiagos?
R.Kurlianskio advokatas prokurorų prašo, kad prie bylos būtų pridėta ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, susijusi su teisėjos E.Dambrauskienės skyrimu į generalinius prokurorus.
Anksčiau prokurorai R.Kurlianskiui buvo pareiškę įtarimus, jog šis verslininkas esą galėjo daryti poveikį V.Gapšiui, kad Seimo „darbiečių“ frakcija balsuotų prieš prezidentės D.Grybauskaitės pateiktą kandidatę E.Dambrauskienę.
Vėliau tiek R.Kurlianskiui, tiek V.Gapšiui įtarimai dėl šio epizodo buvo panaikinti. Byloje neliko ir jokios su jiems anksčiau inkriminuota nusikalstama veika susijusios tyrimo medžiagos.
Manoma, kad taip galėjo atsitikti todėl, jog šis epizodas taip pat susijęs su Prezidentūra. Po to, kai Seimas nepatvirtino E.Dambrauskienės kandidatūros, prezidentė Seimo valdybos nariams pareiškė turinti informacijos, kad teisėjai galėjo būti siūloma išsipirkti šį postą.
Šalies vadovė tuomet nedetalizavo savo įtarimų, o prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal „Lietuvos ryte“ skelbtą informaciją, aiškindami, jog esą trūksta duomenų, kad buvo padarytas nusikaltimas.
Tyrėjai net nebandė aiškintis, ar prezidentė sakė tiesą, ar klaidino politikus.
Vos tik prokuroras G.Jasaitis užsimojo apklausti tuometinę Seimo pirmininkę ir kitus pokalbyje su D.Grybauskaite dalyvavusius valdybos narius, byla iš jo buvo paimta ir perduota STT, kur greitai buvo padėta į stalčių.
Seimo narys P.Urbšys tokį STT sprendimą buvo apskundęs teismui.
Teisėjai pripažino, kad miglota išpirkos istorija buvo tiriama atsainiai, nurodė daugybę pareigūnų spragų ir net užsiminė, kad prokurorai turėtų siekti apklausti ir prezidentę.
Kilus triukšmui D.Grybauskaitė viešai aiškino, jog su parlamentarais dalijosi telefonu bei paštu ją pasiekiančiais gandais.
Konservatorius teigia nieko neatsimenantis
„Lietuvos ryto“ žiniomis, R.Kurlianskio advokatas taip pat prašo kaip liudytoją apklausti ir Seimo narį konservatorių Jurgį Razmą (nuotr.).
Šio parlamentaro pavardė yra minima byloje esančiame buvusio Liberalų lyderio E.Masiulio elektroniniame laiške, susijusiame su numatomu balsavimu dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų.
Frakcijos nariams skirtame laiške nurodoma, kad jie turėtų pritarti Š.Gustainio ir J.Razmos projektams bei komiteto išvadoms.
„Tikrai neatsimenu, bet aš, rodos, jokio projekto tada neteikiau ir prie tų pataisų rengimo nebuvau prisidėjęs. Jau būčiau buvęs apklaustas, jei būčiau kažką ten rašęs.Nebuvau su R.Kurlianskiu susitikęs ir apie jokius projektus nediskutavau, tai nežinau, koks čia projektas gali būti turimas galvoje“, – „Lietuvos ryto“ pakalbintas svarstė J.Razma.
Vėliau konservatorius vis dėlto prisiminė teikęs pataisas Vartojimo kredito įstatymo projektui, tačiau teigė, kad jo siūlymas nebuvo susijęs nei su „MG Baltic“ interesais, nei su greitaisiais kreditais.
Anot politiko, jis siūlė reglamentuoti tarpusavio skolinimo platformas, bet Seimas jo pataisas tuomet atmetė – buvo įsiklausyta į Lietuvos banko argumentus tai reglamentuoti atskiru įstatymu.
„Logiška, kad E.Masiulis galėjo agituoti už mano projektą, nes jis atitiko liberalias nuostatas. Jame tikrai nebuvo nieko užslėpto ar baisaus ir su „MG Baltic“ tai neturėjo nieko bendra“, – tikino J.Razma.
