„Nežinia, kaip tai vertinti“, – sakė komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius.
Komisijos narys Kęstutis Mažeika pastebėjo, kad pasikeitus LRT vadovybei buvo nutraukta sutartis su R.Paleckiu. Tačiau kiti nariai patikino, kad kalbama apie laikotarpį, kai jis dar buvo vadovybėje.
Taip pat pakviesti į posėdį atvyko naujienų portalo lrt.lt vyr. redaktorius Vladimiras Laučius ir LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Teisės skyriaus vadovė Daiva Apšegienė. Pastaroji posėdžio dalyvė LRT dirba nuo 2003-iųjų.
Pasakė ne viską
Visgi, komisijos posėdyje buvo nutylėta, kodėl iš tikro R.Paleckis nedalyvavo posėdyje. Kaip jis pats pasakojo naujienų portalui lrytas.lt situacija nėra visiškai tokia, kaip galėjo atrodyti.
Kaip sakė R.Paleckis, komisijos posėdis buvo planuotas praėjusią savaitę. Jis jau buvo pranešęs, kad jame dalyvaus ir atsakys į komisijos klausimus, tačiau dieną prieš posėdį sulaukė žinios, kad jis yra nukeliamas.
„Buvau pasiruošęs atvykti, bet dieną prieš jie atsiuntė laišką, be jokio paaiškinimo, kad posėdžio nebus. Praėjusios savaitės penktadienį man paskambino iš komisijos sekretoriato ir klausė dėl šios savaitės.
Aš jiems pasakiau, kad šią savaitę LRT nebedirbsiu ir kadangi yra moksleivių atostogos, aš turiu planų ir nežinau, kad negalėsiu atvykti, juolab, kad nebuvo aiški diena, kurią jie šią savaitę renks posėdį.
Juos informavau, kad pasikeitė mano el.paštas, kad telefono numeris liko tas pats ir, nors neprivalau, bet ateisiu į posėdžius, į kuriuos būsiu pakviestas. Esu pasiruošęs teikti informaciją, viską paaiškinti“, – kalbėjo R.Paleckis.
Šios savaitės antradienį jis gavo laišką, kad ketvirtadienį rengiamas posėdis. Į laišką jis atsakė, kad dalyvauti negalės, nes yra išvykęs. Visgi jis patikino, kad posėdyje dalyvauti galėtų kitą savaitę, kai jau bus grįžęs.
„Esu sakęs, kad pagal galimybes galiu dalyvauti ir viską paaiškinti. Nors jie ne visada išgirsta, kas jiems aiškinama. Suprantu kas čia darosi, visa ta komisija yra politikavimas. Politikuojama ir toliau“, – kalbėjo R.Paleckis.
Tačiau komisijos posėdyje nebuvo užsiminta apie tai, jog su R.Paleckiu buvo bendraujama laiškais ar kad jis sutiko dalyvauti praėjusią savaitę turėjusiame vykti posėdyje, o šią savaitę negali, nes yra išvykęs.
Kilo klausimas dėl senos vadovybės
Komisijos narė valstietė Agnė Širinskienė pastebėjo, kad kitais metais niekada nebuvo taip anksti rengiami laidų pirkimo konkursai kaip šiemet. Jį įžvelgė, kad senoji LRT vadovybė norėjo surengti konkursus, kol dar dirba. Naujoji LRT vadovė darbą pradėjo balandžio 4-ąją.
„Tai buvo kelių savaičių skirtumas. Galiu nuoširdžiai patikinti komisiją, kad jokios skubos nebuvo. Tai vyko įprastai, kaip ir kitais metais. Programų konkursas nėra pasibaigęs, vyksta trečias etapas“, – sakė D.Apšegienė.
Ji sakė, kad kiekvienais metais sulaukiama apie 200 laidų projektų. Komisija turi susipažinti su jais visais. Apie vykstantį konkursą visuomenė nėra informuojama viešai.
Komisijos pirmininkas A.Nekrošius klausė, ar yra kažkokie reikalavimai, kuriais turi remtis konkurso dalyviai. D.Apšegienė teigė, kad dalyviai turi pateikti kvalifikaciją atitinkančius dokumentus: įmonės veiklos pažymėjimą, patirtį kuriant laidas įrodančius dokumentus.
„Neturintys patirties mums nėra įdomūs, nes negali sukurti profesionalaus produkto. Naujas žaidėjas gali gaminti laidas kituose kanaluose, regioninėse televizijose. Nemanau, kad mūsų žiūrovas būtų patenkintas, jei laidas kurtų patirties neturinti įmonė“, – kalbėjo LRT atstovė. Anot jos, reikalaujama patirtis nėra didelė – treji metai.
Potencialių laidų kūrėjų antrame etape klausiama, ar jie gebės visą laidą kurti savo lėšomis, ar reikės, kad prie to prisidėtų LRT. Vertindama kiekvieną projektą komisija remiasi penkiais kriterijais, tarp jų ir laidos kūrybinės grupės reputacija.
A.Širinskienė taip pat klausė, ar teisininkė žino, kiek tyrimų dėl LRT tarybos narių yra pradėjusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). LRT teisininkė atsakė žinanti, kad tyrimas pradėtas dėl tarybos pirmininko, o apie kitus narius jai nėra žinoma.
„Aš manau, kad ne du ir ne trys“, – sakė A.Širinskienė.
Užkliuvo prezentacija
Valstietė klausė, ar LRT turi formą, kurią turi užpildyti programų tiekėjai, dalyvaujantys konkurse. Jai užkliuvo, kad iki 2016 metų kai kurie programų pasiūlymai buvo pateikti „Power Point“ prezentacijos būdu ir „su paveiksliukais“.
LRT teisininkė pasakė, kad 2016–2017 metais buvo patvirtinta paraiškos forma, kurios iki tol nėra buvę. Jai nebuvo aišku, kodėl A.Širinskienei užkliuvo „Power Point“ būdu pateikta paraiška.
„Kai kalbama apie laidas, vizualizacijos būtinos, todėl nesuprantu, kodėl jums netinka „Power Point“ prezetancija su iliustracijomis?“ – klausimu į A.Širinskienės klausimą atsakė D.Apšegienė.
„Nekalbėkite nesąmonių“
A.Širinskienei užkliuvo ir nacionalinė „Eurovizijos“ atranka. Užduodama apie tai klausimą, Seimo narė pareiškė, kad LRT dešimt metų į ateitį žino, kad bus rengiama „Eurovizijos“ atranka. Anot politikės, kadangi „Eurovizijos“ transliacijos vyksta kasmet, pirkimus būtų galima planuoti dešimt metų į priekį.
„Ką jūs kalbate? LRT neprivalo rengti „Eurovizijos“ atrankų. Niekas dešimt metų į priekį nežino, ar Lietuva dalyvaus „Eurovizijoje“. Ar dalyvausime, sprendžiama kiekvienais metais. Yra metų, kai nesame dalyvavę. Atsiprašau, bet nekalbėkite nesąmonių“, – rėžė A.Širinskienei LRT teisininkė.
Tuomet valstietė paklausė teisininkės, ar jai žinoma, kada LRT nerengė nacionalinio „Eurovizijos“ finalo. D.Apšegienė atsakė, kad įvardyti konkrečių metų negali, bet metų, kai Lietuva nedalyvavo konkurse, būta.
Ji kalbėjo, kad kiekvienais metais atskirai sprendžiama, ar mūsų šalis turi dalyvauti. Pasak jos, svarbių diskusijų dėl dalyvavimo vyko krizės metais.
Šiame konkurse Lietuva pirmą kartą pasirodė 1994-aisiais, tačiau nedalyvavo 1995–1998, 2000, 2003 metais. Teisininkė negalėjo pasakyti, kas kasmet nusprendžia, ar Lietuva dalyvaus dainų konkurse, tačiau konkursą rengti gali tik visuomeninis transliuotojas, tad šiuo atveju tik LRT.
Sutartys – be numerių
Seimo narė valstietė A.Širinskienė LRT Teisės skyriaus vadovės D.Apšegienės taip pat klausė, kodėl medžiagos iš LRT paprašiusi komisija šūsnį sutarčių gavo be numerių.
„Ką jūs pateikėte – tai buvo daug sutarčių, 2013–2014 metų, kurios neturėjo registracijos numerio. Kaip galėjo atsitikti, kad 2013 metais patvirtintos sutartys galėjo neturėti registracijos numerio 2017 metų pabaigoje?“ – klausė Seimo narė.
LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento Teisės skyriaus vadovė tvirtino, kad sutartys galėjo būti paimtos kopijuoti iš LRT vidinio tinklo, kur buvo sudėtos be numerių, bet numerius jos visos turi.
„Galbūt asmuo, kuriam buvo pavesta pateikti sutarties kopiją, ją paėmė iš vidinio puslapio, nes kurį laiką mes neturėjome vidiniuose dokumentuose prievolės įkelti nuskanuotą jau su ranka įrašytu registracijos numeriu“, – teigė D.Apšegienė.
LRT teisininkė aiškino, kas daroma su sutartimis: sutartis pasirašoma, asmuo, atsakingas už jos pasirašymą ir vykdymą, nuskanuoja ir įkelia į vidinį LRT puslapį. Tuomet dokumentų valdymo specialistas suteikia dokumentui numerį ir jį užrašo ranka.
„Tai jums galėjo būti pateikta sutartis iš vidinio puslapio, intraneto, bet tai nereiškia, kad ji neturi numerio“, – sakė teisininkė.
Portalas – be IT darbuotojo
LRT portalo vyriausiasis redaktorius V. Laučius buvusią nacionalinio transliuotojo vadovybę kaltino portalui neskyrus jokio dėmesio, neatsižvelgus į siūlymus dėl jo išvaizdos, struktūros.
„Tiek 2012 metais, bet ypatingai 2014–2015 metais priešinausi, aš nesutikau, kad LRT portalas veiktų taip, kaip veikia šiandien. Kai pamačiau „Frankenšteino“ produktą, kuris buvo sukurtas 2012 metais, aš prašiau departamento vadovo, kad būtų perdaryta ir bent pakeistas titulinis puslapis“, – kalbėjo V. Laučius.
„Bendrovės „Citrus“ sukurta nauja puslapio versija, visiškai prieštaraujanti tam, ko mes prašėme. Visi kartu dalyvavome ne viename susirinkime, ieškojome prototipų, kaip norėtume atrodyti, ieškojome sprendimo, kuris tiktų nacionaliniam transliuotojui, nepaisant viskas buvo padaryta, kaip buvo padaryta“, – kalbėjo V. Laučius.
V. Laučius taip pat teigė, kad į portalą neinvestuojama, žurnalistų atlyginimai mažesni nei televizijos ar radijo žurnalistų, tad sunku juos prisikviesti. Portalo vadovas pažymėjo, kad netgi IT darbuotojo portalas neturi. „Interneto amžiuje“, – stebėjosi V. Laučius.
