Tuo tarpu S.Skvernelio Vyriausybės narys, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas klimpsta skandalingoje istorijoje – jo šeima gaudama Europos Sąjungos išmokas dirbo svetimą žemę, tačiau ministras nemato pagrindo atsistatydinti.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su Laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu bei dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu.
– Pradėkime nuo žemės ūkio ministro B.Markausko reikalų. Ministras sulaukė kaltinimų, kad jo mama Klaipėdos rajone jau kelerius metus naudojasi svetima žeme.
Taip pat teigiama, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra ne vienus metus S.Markauskienei mokėjo Europos Sąjungos išmokas už keturis sklypus, kuriuos ji dirba be nuomos sutarčių.
Pone Bruveri, ši informacija kompromituoja ministrą. S.Skvernelio Vyriausybei lyg ir reikėtų reaguoti, tačiau reakcija buvo įdomi – tai yra šeimos reikalas. Nemanote, kad ši situacija yra testas Vyriausybės vadovui?
– (V.Bruveris) Testas ta prasme, kad parodytų, kiek jis principingas ir savarankiškas, priiminėdamas kadrinius sprendimus. Manau, kad šioje vietoje jis nėra visai savarankiškas. Galbūt jis ir būtų nieko prieš sureaguoti, parodyti savo principingumą, išskirtinį skaidrumą – jam to dabar reikia, jam būtų ne pro šalį papildomi karmos taškai.
Bet šis ministras – ne jo nosiai, jis pernelyg svarbus visiems valstiečiams ir žaliesiems, pirmiausia Ramūnui Karbauskiui, tikrajam partijos lyderiui.
– Nes jis nieko nežino apie R.Karbauskio žemes.
– (V.Bruveris) Jeigu tas ministras ir bus pakeistas, tai bus pirmiausia R.Karbauskio sprendimas ir greičiausiai jis padarys formalią rokiruotę. Pavyzdžiui, sukeis jį su A.Stančiku, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku.
Kaip besivystytų ši situacija ir kokia bebūtų rolė ir svoriai politinių žaidėjų, visas siužetas jau dabar yra eilinis, bet ypatingai tragikomiškas ženklas šios didžiosios profesionalų Vyriausybės.
Šis dalykas gal nėra stulbinamai didelis ar nusikalstamas, bet jis atrodo tragikomiškai. Tu eini į didžiąją politiką, tampi ministru ir nesusitvarkai tokių dalykų, elementarių popierių neparašai? Paleidi šitą reikalą savieigai ir po to lauki, kol žemes tau pažers po uodega, kaip dabar ir atsitiko? Tai rodo, kiek žmonės yra adekvatūs.
– Visa ši situacija iškelia klausimą dėl Vyriausybės narių ar šios valdančiosios daugumos politikų elgesio standartų. Gal profesionalus nelygu moralus?
– (V.Bruveris) Ne, aš atsisakau operuoti tokiomis alternatyvomis. Manau, kad tai tiesiog parodo, kokie apgailėtini mėgėjai ir atsitiktiniai žmonės yra apskritai tokiame reikale, kurį mes iš inercijos vadiname didžiąja politika.
Panašu, kad po šitos valstiečių valdžios apie tokį dalyką kaip didžioji politika tikrąja ta žodžio prasme mūsų vargšei šalelei reikės užmiršti.
– Kaip S.Skvernelis turėtų elgtis šioje situacijoje? Paraginti ministrą trauktis?
– (V.Bruveris) Paraginti ministrą trauktis reikštų rodymą ministrui atsistatydinti. Grynai pragmatiniu, viešųjų ryšių požiūriu su galimybe įgyti papildomų karmos taškų jam būtų visai nieko paraginti ministrą pasitraukti.
Bet čia iškyla papildomos rizikos. Bet kurio ministro pasitraukimas visai Vyriausybei yra rizikingas ir pavojingas žingsnis ir rodo, galbūt, ir premjero silpnumą. Juolab, prezidentė suskubo iššokti į priekį.
– Bet prezidentė šį ministrą patvirtino. Prezidentės atsakomybė šiuo atveju taip pat yra.
– (V.Bruveris) Taip. Prezidentei dabar patogiau būtų sakyti, kad ji tiesiog neturėjo kito pasirinkimo, tai buvo kandidatas, kurį pasiūlė valdančioji dauguma. Jos funkcija konstituciniu, formaliuoju požiūriu tokiose situacijose iš esmės yra formali.
Patvirtino valdančioji dauguma, nebuvo ypatingų priekaištų, niekas apie žemes nežinojo. Dabar tai iškilo, prezidentė gali pakeisti poziciją. Tai labiau ne kriminalinė ar siaubinga situacija, bet labai tragikomiška ir simptomiška, rodanti dabartinių aukščiausių valstybės pareigūnų lygį.
– Premjeras pristatė Vyriausybės ataskaitą. Pone Šilėnai, kaip, jūsų manymu, sekasi premjerui ir jo ministrų kabinetui?
– (Ž.Šilėnas) Labai gerai įvardinta, kad jiems sekasi. Jie atėjo tinkamame ekonomikos cikle, kuomet ekonomika auga. Net jeigu Seime būtų užkaltos durys, Vyriausybėje būtų užkalti langai ir ten nebūtų nė vieno žmogaus, vis tiek ekonomika augtų. Ta prasme šiai valdžiai sekasi.
Tuo, kuo jie giriasi, ar tai būtų vaiko pinigai, padidintos pensijos – visa tai yra mokesčių mokėtojų nuopelnas, kurie per 2017 m. metus sunešė maždaug 500 mln. eurų daugiau.
Tai yra papildomi pinigai, kuriuos ši valdžia galėjo išleisti. Va ir visas šitos valdžios nuopelnas šiai ekonomikai – nesužlugdė ekonomikos augimo.
– Bet tai jau gerai.
– (Ž.Šilėnas) Tai yra neblogai. Šioje vietoje turbūt galima skirti Vyriausybę ir kelias ministerijas. Ūkio, Finansų ministerijos iš tikrųjų daro net ir gerus dalykus, nieko blogo nepadarė, tai natūralu ir ekonomikos žlugimo nebuvo.
– Premjeras sako, kad rezultatai istoriniai.
– (Ž.Šilėnas) Čia yra kita problema su šita valdžia. Jie kiekvieną daiktą vadina istoriniu, pirmą kartą Lietuvos istorijoje ar nėra analogo. Čia matyt kopijuojamas arba D.Trumpo stilius arba tos šalies, kuri sako, kad jų karinė įranga neturi analogų pasaulyje.
Aš siūlyčiau to nedaryti, greitai žmonėms atsibos. Ši ataskaita – jos net negalima ataskaita pavadinti, tai yra gerųjų faktų rinkinys. Jeigu norėčiau Vyriausybės ataskaitos, norėčiau jos rimtesnės, kritiškesnės, kas pavyko, o ne tokio reklaminio lankstinuko.
– Kažkokią žinutę iš šios ataskaitos matote? Kokia politinė žinutė siunčiama?
– (Ž.Šilėnas) Politinė žinutė yra, kad ši Vyriausybė yra labai gera ir visas šitas gerumas, ar tai būtų didesnės pensijos, ar didesnės išmokos, yra šios Vyriausybės nuopelnas.
Čia tokia amžina Lietuvos liga. Kuomet ekonomika auga, Vyriausybė sako: čia mūsų nuopelnas. Kuomet ekonomika krenta, sako: čia yra nepalanki ekonominė situacija.
– (V.Bruveris) Arba pridirbo mūsų pirmtakai.
– (Ž.Šilėnas) Šioje vietoje ši valdžia niekuo neišsiskiria, išskyrus tai, kad pastoviai akcentuoja, kaip už gerą gyvenimą turėtume būti atsakingi Vyriausybei.
– Nemanote, kad problema tame, kad dauguma žmonių, kurie atėjo į ministerijas dirbti, nebuvo nei matę ministerijos, nei žinojo, kas joje vyksta?
Tiesiog kai kuriems ministrams yra per dideli iššūkiai, trūksta lyderystės, o ataskaita yra labiau skyrių, departamentų surinktos informacijos apibendrinimas?
– (Ž.Šilėnas) Tose, į kurias labiau koncentruojuosi, galbūt trūksta ilgalaikių sprendimų. Kai gauni papildomus 500 mln. eurų iš tikrųjų gali ir pašalpas pakelti, ir pensijas padidinti.
– Per daug orientuota į vieną vaiką, vieną ligonį?
– (Ž.Šilėnas) Tai savaime nebūtų blogai, bet kokie yra ilgalaikiai sprendimai. Ar mes sprendžiame ilgalaikę pensijų finansavimo problemą? Ne. Mes apsimetame, kad to nėra ir atvirkščiai – planai, kurie dabar skamba iš Seimo, tik tai į neigiamą pusę. Ar mes sprendžiame viešojo sektoriaus optimizavimo iššūkius?
– Tai yra ilgalaikiai tikslai, kuriuos reikia užsibrėžti. Vadinasi, sau prisiimi labai didelę atsakomybę. Gal nedrąsu, padirbėjus vienus metus iš karto kelti penkmečio planus?
– (Ž.Šilėnas) Nepamirškim, kad jie labai daug žadėjo. Ambicijos nėra blogai, bet ambicijas reikia išpildyti. Išpildytos ambicijos yra geri dalykai, neišpildytos ambicijos yra tuščias barškėjimas.
Didžiąsias reformas reikia įvykdyti tuomet, kai ekonominiai laikai geri, kai yra papildomų pinigų, rezervas. Vykdyti reformas, kai jau prispiria laikas, kai nebėra pinigų yra pats blogiausias metas.
Šitai valdžiai liko 2 metai, pažiūrėsim, ar per tuos metus jie reformas įvykdys, ar mes pagyvensime gerai ekonominio augimo laikais.
– (V.Bruveris) Aš įžiūriu čia tam tikrą apgalvotą ir šiek tiek veikiančią strategiją. Jie sąmoningai ar ne, bet kopijuoja lenkų dabartinę valdžią, kuri pirmiausiai laikosi vandens paviršiuje ir valdžios viršūnėje tuo, kad turi pinigų ir tuos pinigus tikslingai pamėto arba bent jau tų pinigų skyrimą prisirašo kaip savo ypatingą nuopelną, gerumo požiūrį pirmiausia juos remiančioms socialinėms grupėms.
Ši valdžia irgi bando būti gerąja pinigų dalintoja, nes, matyt, pagrįstai mano, kad didžiajai daugumai jos rinkėjų tai suprantamiausia, aiškiausia, o ne kažkokios reformos.
– Savo rinkėjui jie įgyvendina pažadus, jeigu jų rinkėjas yra tie, kuriuos jūs minite.
– (V.Bruveris) Jie atėjo į valdžią sakydami, kad mes iš pamatų viską pakeisime, atliksime visas reformas, nuversim visus Everestus.
– O kaip valstybės sektoriaus reforma? Lietuvos geležinkeliai, miškų urėdijos.
– (V.Bruveris) Tai lokaliniai dalykai, kurie dar neturi jokio strateginio potencialo. Mes kalbame apie reformas tikrąja to žodžio prasme – didelius pokyčius ir procesus, kurie yra pagrįsti aiškia tų pokyčių darytojų vizija, programa, receptais, kaip jie įsivaizduoja tai daryti. O šiuo atveju mes matome tik kosmetinį pinigų pamėtymą. Ir tiesą sakant, nedidelių pinigų.
– Iš kurių ministerijų ir ministrų norisi šiek tiek daugiau pastangų?
– (Ž.Šilėnas) O galima sakyti, iš kurių norisi mažiau pastangų? Yra aktyvios ministerijos, kurios daro gerus darbus, išskirčiau Finansų ir Ūkio ministerijas. Tada yra ministerijos, kurių mes nematome, bet tai nėra pats blogiausias variantas. Ir tada yra Sveikatos apsaugos ministerija.
– (V.Bruveris) Yra ministerija, kuri jau mėnesį dirba be vadovo.
– Suprantu, kad iš Sveikatos apsaugos ministerijos norisi mažiau visko?
– (Ž.Šilėnas) Pavyzdys dvigubo kalbėjimo: vienas iš didžiausių nuopelnų, kas yra įrašyta ir į ataskaitą ir kuo labai džiaugiasi – neva buvo sumažintos vaistų kainos, kai realiai žmonės buvo priversti tiesiog pirkti pigius vaistus.
Šiandien ką registruoja pats Kultūros komiteto pirmininkas – pataisą, kuri leistų daryti valdiškas vaistines ligoninėse. Planas valdiškų vaistinių, kad valdžia nuo šiol užsiims ir mažmenine vaistų prekyba, tai yra įgyvendinama. Šioje vietoje Sveikatos apsaugos ministerija tikrai yra aktyvesnė už kitas ministerijas, bet aktyvumo norėtųsi mažiau.
Atsiminkim, kad viena iš vėliavų buvo, kad mažės alkoholio vartojimas – taip, jis mažėja, bet mažėja jau 5 metus iki valstiečiams ateinant į valdžią. Vienintelis skirtumas šiais metais, kad mes pirmą kartą turime šešėlio mažėjimo sustojimą ar kai kuriomis vietomis net išaugimą.
Šitą valdžią labai sunku vertinti, nes negalime padaryti testo, kas būtų, jeigu jų nebūtų buvę. Jiems sekasi, jie atėjo tinkamu ekonomikos ciklo laiku.
– Ar tinkamas ekonomikos ciklas leidžia premjerui kalbėti apie didesnį vidutinį darbo užmokestį kitais metais? Premjeras šiandien pasakė, kad vidutinis darbo užmokestis galėtų pasiekti 1000 eurų.
– (Ž.Šilėnas) 1000 eurų gal nepasieks. Pasieks nebent tuo atveju „ant popieriaus“, jeigu bus sujungtos darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokos. Čia gera reforma, ją reiktų padaryti ir atlyginimai išaugtų. Ar atlyginimai augs? Greičiausiai taip bus, bet valdžios nuopelno šioje vietoje bus tikrai nedaug.
Tai yra ekonomikos augimo nuopelnas, kad žmonės daugiau sukuria, daugiau parduoda, jiems galima mokėti didesnius atlyginimus.
– Pone Bruveri, ko dar trūksta S.Skverneliui kaip Vyriausybės vadovui? Kas jam labiausiai kiša koją?
– (V.Bruveris) Labiausiai jam kiša koją pati Vyriausybė, jos sandara ir prigimtis. Ten yra daugiausia atsitiktinių žmonių sankaupa, kuri nesusieta jokiais realiais politiniais, programiniais, vertybiniais ryšiais. Tai yra tiesiog įvairiausių politinių jėgų statytiniai, politinės konfigūracijos, kuri susiklostė iš karto po Seimo rinkimų, pasekmė, kur nemažą žodį turėjo ir Prezidentūra, skiriant kai kuriuos ministrus.
Vyriausybė labai menkai primena vientisą mechanizmą, kokiu ji turėtų būti. Tam tikra prasme premjeras, kuris irgi yra atėjūnas į tą partiją iš šono, tos partijos samdinys, dabar yra šios situacijos įkaitas.
– (Ž.Šilėnas) Gal reiktų geresnės, aiškesnės vizijos. Viena vertus, galima kritikuoti, galima pagirti. Kol kas didelių klaidų ekonomikoje jie nepridarė. Aš tiesiog su nerimu stebiu ateinančią Seimo sesiją ir visus užregistruotus įstatymus, kurie pasipils.
Yra pavojus tiek žmonių santaupoms antruose pensijų fonduose, kyla noras apmokestinti šiek tiek daugiau uždirbančias mūsų viduriniosios klasės užuomazgas.
Didysis išbandymas šiems žmonėms bus šiais metais ir aš tikiuosi, kad jie išbandymą išlaikys. Priešingu atveju dalis žmonių praras pinigus, o kitiems padidės mokesčiai.
– (V.Bruveris) Jiems trūksta tiesiog žinojimo, ką daryti su milžiniška valdžia, kurią jie gavo.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
