Apie tai ministras pirmadienį kalbėjo žurnalisto Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Mačiusieji laidą socialiniuose tinkluose rašė, kad B.Markauskas į klausimus atsakinėjo silpnai bei juokėsi, kad jis itin daug kartų pakartojo E.Jakilaičio vardą.
Užkliuvo pažymėjimas
Tokia laida neprasprūdo pro akis ir kitiems Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovams. Šios partijos frakcijos Seime narė Guoda Burokienė socialiniame tinkle bandė dėmesį nuo B.Markausko istorijos nukreipti į patį E.Jakilaitį.
Politikė rašė, kad žiūrint laidą „Dėmesio centre“ jai kilo mintis, kad reikia naujo tyrimo. Ji dėstė, kad visi žino, jog E.Jakilaitis yra geras žurnalistas ir puikus verslininkas, tačiau ją nustebino faktas, kad jis turi ūkininko pažymėjimą.
„Visgi puikiai atsimenu, jog po 2016 m. spalio mėn. rinkimų pasididžiuodamas pademonstravo savo pažymėjimą socialiniame tinkle „Facebook“. Būtų labai įdomu sužinoti, kam gi reikalingas ūkininko pažymėjimas žurnalistui? Gal kartais statybų problemoms spręsti kūrė ūkininko ūkį? Sklinda gandai, kad ūkininko pažymėjimas vienu metu tapo raktu statyboms be stabdžių.
Tuo metu, kai p. E. Jakilaitis tapo ūkininku, žiniasklaida mirgėte mirgėjo žiniomis, kad trūksta žemės (ypač vaizdingose vietose) gyvenamųjų namų statyboms, o visoje Lietuvoje stulbinamai gausėja ūkininkų“, – rašė G.Burokienė.
Anot jos, žmonės naudojosi netobulu Ūkininko ūkio įstatymu ir nutarimu „Dėl statybų privačioje žemėje“,. Pasak jos, vadovaujantis šiais dokumentais, kiekvienas, turintis ūkininko pažymėjimą ir įregistravęs savo ūkį žemės ūkio paskirties žemėje, turėjo teisę be jokių suvaržymų ir detaliųjų planų statyti gyvenamuosius namus.
„Kyla klausimas, jei žmogus turi ūkininko pažymėjimą ir niekados neūkininkavo, kam jis jam? Kolekcionuoti diplomus? Apsimesti ūkininku? Užsiimti statybomis? Niekaip nesuprantu, kam reikia studijuoti tokias sunkias disciplinas, kaip gyvulininkystės ir veterinarijos pagrindai, žemės ūkio mechanizavimas ir miško tvarkymas ir tų žinių nepanaudoti „ant žemės“.
Juk tikrai reikėjo intensyviai mokytis ir nuolat bendrauti su dėstytojais, norint gerai išlaikyti egzaminus, kad galėtum kaip lygus su lygiu diskutuoti su ūkininkais kaimo politikos klausimus. O gal vieną dieną kils noras auginti grūdus, karves ar bent jau ožkas? Lauksim“, – klausimus dėl E.Jakilaičio kėlė G.Burokienė.
Pažymėjimas – bitynui
Atsakyti Seimo narei netruko ir pats žurnalistas: „Niekaip nepriprantu diskutuoti su moralės ubagais, įsivaizduojančiais, kad visi aplink tokie pat žulikai, kaip ir jie.
O dabar trumpai ir aiškiai atsakau gerb. Seimo narei Burokienei: taip, ūkinininko pažymėjimą turiu, bet ne tam, kad arčiau svetimą žemę ar prisidengęs ūkininko statusu statyčiau namus, neva, ūkininko sodybas. Nereiktų manęs matuoti pagal savo kurpalių.
Esu bitininkas mėgėjas, mano senelis buvo bitininkas, tėvas laikė bites, jau keliolika metų bandau pats ir vaikus stengiuosi pripratinti.
Prieš kiek daugiau nei dešimt metų buvo kilusi mintis bityną plėsti iki keliolikos ar net keliasdešimt šeimų (šiuo metu turiu šešis avilius) – baigiau ūkininko kursus, gavau pažymėjimą, surinkau visą informaciją, kaip gauti paramą avilių, medsukių ir kitos įrangos įsigijimui. Kol kas to dar nepradėjau, bet, tikiu, kad kada nors ateis ir tam laikas.
Viskas. Ačiū, kad domitės, bet gal eikit dirbt.“
