Liberalų sąjūdis spręs, kas dalyvaus prezidento rinkimuose – A. Gelūnas ar P. Auštrevičius

Po patirto korupcijos skandalo smūgio atsigauti bandantis Liberalų sąjūdis šeštadienį vyksiančiame suvažiavime spręs, kas turėtų tapti partijos atstovu 2019 metų prezidento rinkimuose. Nors buvo iškelti 7 kandidatai, prie liberalams teks rinktis iš dviejų – europarlamentaro Petro Auštrevičiaus ir Seimo nario, buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno.

 Liberalai spręs, kas bus jų atstovas prezidento rinkimuose.<br> lrytas.lt koliažas
 Liberalai spręs, kas bus jų atstovas prezidento rinkimuose.<br> lrytas.lt koliažas
Petras Auštrevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Gelūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Gelūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Petras Auštrevičius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas Gelūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Arūnas Gelūnas.<br>T.Bauro nuotr.
 Arūnas Gelūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Arūnas Gelūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Arūnas Gelūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 Arūnas Gelūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas Gelūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Arūnas Gelūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

Apr 13, 2018, 4:47 PM

Vasario pradžioje liberalai paskelbė, kad kandidatais dalyvauti prezidento rinkimuose be P.Auštrevičiaus ir A.Gelūno iškelti Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.

Galiausiai iš visų šių kandidatų liko du. Abu jie šią savaitę išplatino kreipimusis į partijos narius, kuriuose rašė, kodėl būtent jie turėtų tapti partijos atstovais rinkimuose.

Partijos narys – kelis mėnesius

Parlamentaras A.Gelūnas, nors ir prie liberalų priskiriamas senokai, partijos nariu tapo visai neseniai – praėjusių metų gruodžio 13-ąją, netrukus po to, kai partijos pirmininku buvo išrinktas E.Gentvilas.

„Liberalų sąjūdis naujojo pirmininko rinkimų išvakarėse vos neskilo, jam buvo atimta reikšminga valstybinės dotacijos dalis, buvo raginančių partiją anuliuoti ir kurti naują, atvirai ir viešai sakančių, kad tai – žlugęs projektas. Manęs abejonės nepalietė – aš maniau ir tebemanau, kad Liberalų sąjūdis yra šauniausia, šiuolaikiškiausia, europietiškiausia politinė komanda Lietuvoje“, – rašė A.Gelūnas.

Jis dėstė, kad partija ir šiuo metu išgyvena sunkius laikus bei teigė, kad yra pagrindo manyti, kad partija baudžiama ne tik už buvusių jos narių nuodėmes, bet ir už savo įsitikinimus, nes liberalizmui šiais laikais sunku visame pasaulyje.

A.Gelūnas rašė, kad jei jo nebūtų iškėlę partijos skyriai, pats niekada nebūtų savęs siūlęs tapti kandidatu į prezidentus.

49-erių A.Gelūnas buvo ne tik kultūros ministru. 2012-2016 metais jis buvo Lietuvos ambasadoriumi prie UNESCO. 2016-ųjų Seimo rinkimuose jis į parlamentą išrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą. Jis vedęs, turi keturis vaikus.

Siūlė kurti naują partiją

Seimo nario A.Gelūno konkurentas suvažiavime – vienas iš Liberalų sąjūdžio įkūrėjų, pirmasis partijos pirmininkas P.Auštrevičius. Šiuo metu Europos parlamente dirbantis politikas rašė:

„Tvirtai tikiu liberalų ir liberalizmo ateitimi Lietuvoje, todėl apsisprendžiau siekti būti Jūsų kandidatu šalies Prezidento rinkimuose. Nebijau atsakomybės, žinau, kad Lietuvai reikia rimtų, nevienadienių sprendimų – stiprinant pilietišką ir išsilavinusią visuomenę, užtikrinant valstybės saugumą bei ilgalaikį ekonominį šalies augimą, pasiremiant pačia geriausia europietiška patirtimi.“

Rudenį partijai buvo pareikšti įtarimai korupcijos byloje, netrukus po to Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė atimti iš liberalų pusės metų valstybės dotaciją, nes buvo nuspręsta, kad partija buvo finansuota iš neteisėto šaltinio.

Tuomet iš partijos vadovybės be dviejų kitų narių atsistatydino ir P.Auštrevičius. Tokiu žingsniu jis, V.Gailius ir Marcijonas Urmonas norėjo paskatinti būtinus pokyčius, greitesnį partijos atsinaujinimą.

Be to, P.Auštrevičius tada siūlė, ne šiaip atsinaujinti, o kurtį naują partiją. „Gali būti įvairios interpretacijos, bet akivaizdu, kad Liberalų sąjūdis su dabartinėmis institucijomis ir problemomis, kurios mus slegia, vargu ar išgyvens. Reikalingos rimtos permainos ir ne vien tik pavadinimo prasme“, – tada teigė P.Auštrevičius,

Tačiau partijos taryba nusprendė nebėgti nuo atsakomybės ir nekurti naujos politinės organizacijos. Paklaustas, kokie argumentai lėmė tai, kad nebus kuriama nauja partija, tuomet dar laikinasis E.Gentvilas pajuokavo: „Pacituosiu klasiką Remigijų Šimašių: „Apsivilkusi naują suknelę mergelė netaps kita.“

P.Auštrevičius yra buvęs ir Seimo nariu. Šias pareigas jis ėjo 2004-2014 metais. Šiuo metu, 2013-aisiais, jis buvo Seimo pirmininko pavaduotoju ir buvo atsakingas už Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. 2014-ųjų gegužę buvo išrinktas į Europos Parlamentą, o šiemet sulaukė „Metų europarlamentaro“ apdovanojimo už darus ir iniciatyvas užsienio reikalų srityje.

Jei jis taptų liberalų kandidatu, tai nebūtų pirmasis kartas, kai P.Auštrevičius siekia šalies vadovo posto. Tapti prezidentu jis mėgino 2004-aisiais, tuomet jis sulaukė daugiau nei 240 tūkst. balsų.

54-erių politikas yra vedęs, turi du sūnus.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.