– Minimalūs žinių lygio reikalavimai šįmet stojantiems į universitetus kilstelėti iki 3,6 balo, o į kolegijas – iki 2 balų.
Tačiau ar pakaks studentų, kai valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius didinamas, o stojančiųjų vis mažėja? – „Lietuvos rytas“ paklausė švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės.
– Šiais metais pirmą kartą specialistų rengimą planavome įvertinę valstybės institucijų, investuotojų, darbdavių poreikius, rėmėmės darbo rinkos ateities prognozėmis. Taip buvo sudėliotos proporcijos, kiek ir kokių specialistų reikia Lietuvai.
Jau daugelį metų maždaug 68–70 proc. abiturientų renkasi aukštąjį mokslą, nors darbo rinka siunčia aiškius signalus, kad auga profesines mokyklas baigusių žmonių poreikis. Atsižvelgėme ir į tai.
Valstybės finansuojamų studijų vietų padaugėjo ir jos paskirstytos pagal specialistų poreikį konkrečiuose ūkio sektoriuose. Bet priėmimo kartelė nebus nuleista – į jas galės patekti tik studijų aukštosiose mokyklose reikalavimų slenkstį įveikę asmenys.
Įvertinome ir kiek studentų patys moka už studijas. Šįmet dalis jų, jei atitiks slenkstinius reikalavimus, galės studijuoti valstybės sąskaita. Bendras studentų skaičius neišaugs, tik sumažės tų, kurie patys moka už mokslą, ir padaugės patekusių į valstybės finansuojamas vietas.
– Bet norintys mokytis valstybės finansuojamose vietose bus skatinami studijuoti ne ką nori, o labiau rinktis darbo rinkai reikalingas specialybes?
– Siunčiame signalą jaunimui, kad atsakingai rinktųsi specialybę. Manau, tai ir vyksta, jauni žmonės galvoja, ką veiks gavę diplomą.
Kita vertus, siekiame, kad aukštasis mokslas būtų kokybiškas. Keičiame specialistų rengimo paskirstymą tarp universitetų ir kolegijų. Mat auga profesinio bakalauro išsilavinimą, kurį teikia kolegijos, įgijusių darbuotojų poreikis.
– Gal susiedami valstybės finansuojamų vietų skaičių su darbo rinkos poreikiais tikitės paskatinti ir aukštųjų mokyklų jungimąsi, nes jos turės mažiau galimybių vilioti jaunimą madingų specialybių pavadinimais?
– Čia veiks visas priemonių paketas – ir aukštesnis minimalus stojamasis balas, ir rentabilumo reikalavimai, ir darbo rinkos poreikių tenkinimas, ir finansavimo modelio pokyčiai. Pirmiausia tai skatins aukštąsias mokyklas gerinti studijų kokybę.
Dar yra daug viena kitą dubliuojančių studijų programų.
Matome, kad didelė dalis jų absolventų vėliau nedirba pagal įgytą išsilavinimą. Vadinasi, ir neefektyviai naudojamos valstybės lėšos, ir apgaunami tokias studijas pasirinkę žmonės, nes įgytas diplomas nepadeda jiems rasti savo vietos darbo rinkoje.
Svarbu, jog žmogus turėtų lanksčias galimybes mokytis, tarkime, iš pradžių baigti profesinę mokyklą, vėliau siekti aukštojo mokslo. Greitai kintančių technologijų laikais reikia sukurti ir geras mokymosi visą gyvenimą sąlygas.
– Vis pabrėžiate profesinio mokymosi privalumus. Bet Lietuvoje ši mokymosi grandis iki šiol buvo visiškai neprestižinė. Kaip tikitės sudominti jaunimą?
– Šių metų profesinio mokymo vietų planas labai panašus į pernykštį, bet specialistų rengimo kokybė turi gerėti. Atidžiai vertinome regionų poreikius. Mat universitetai rengia universalius specialistus, galinčius dirbti daug kur, o profesinės mokyklos turi orientuotis į konkrečias įmones.
Darbdaviai išsako pageidavimus, kokių darbuotojų jiems reikia, o mes pasistengėme suderinti specialistų paklausą su pasiūla. Gamyba ir perdirbimas, informacijos ir ryšio technologijos, įvairios paslaugos – šių sektorių poreikiai atsispindi profesinio rengimo planuose, ir parengti specialistai bus paklausūs.
Mokymo programos atnaujinamos bendradarbiaujant su darbdaviais, nes dar girdėti daug priekaištų, kad profesinės mokyklos neparengia reikiamos kvalifikacijos specialistų. Todėl keičiasi tokių mokyklų valdymas, į jį įtraukiamas verslas ir vietos savivalda.
Iki šiol mokytis profesijos dažniausiai eidavo jaunimas iš vidurinės mokyklos, nors yra ir vyresnio amžiaus žmonių, kartais net baigusių universitetą, kurie norėtų įgyti konkrečiai darbo vietai tinkamą profesiją.
Profesinėse mokyklose valstybės lėšomis buvo galima mokytis kad ir penkis kartus. Nuo kitų metų atsisakome tokios tvarkos ir mokytis trečios specialybės jau bus galima tik savo sąskaita.
Taip tikimės išvengti pasitaikančio piktnaudžiavimo, o esant realiam poreikiui pats verslas galės apmokėti ir daugkartines profesines studijas.