„Šiai dienai pagrindinis iššūkis užtikrinant švietimo kokybę kiekvienam, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, yra didėjanti matoma atskirtis, tiek kalbant apie mokinių pasiekimus, tiek apie jų emocinę būklę, klimatą mokykloje.
Todėl švietimo kokybei užtikrinti yra labai svarbūs suteltki ne tik Seimo ir Vyriausybės siūlymai, bet ir, daugeliu atvejų, sprendimai įgyvendinami savivaldos lygmenyje“, – sakė Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Rezultatai kelia nerimą
Daugiau kaip pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinimo matematikos lygio. Tokie rezultatai pastebėti peržiūrėjus Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatus.
Praėjusiais metais tokiais prastais matematikos rezultatais pasižymėjo Elektrėnų, Birštono, Akmenės, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklos. Geriausius matematikos rezultatus demonstravo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau nei 10 proc. mokinių.
Guodžia tai, kad kur kas geresnius rezultatus dešimtokai pasiekė lietuvių kalbos srityje. 18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį lygį. Prastesni rezultatai fiksuoti Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose, kuriuos pagrindinio lygmens nepasiekė 10-12 proc. visų dešimtokų.
Ketvirtadalis Lietuvos mokinių nepasiekia bazinio lygmens matematinio, gamtamokslio ugdymo, skaitymo gebėjimų srityse. Skaičuojama, kad kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau kaip dvejų metų.
Priežastys – įvairios
Visgi, dėl prastų rezultatų kaltinti vien mokinių nereikėtų. Švietimo ir mokslo ministerija nustatė, kad dešimtokų žinių trūkumą lemia toli gražu ne viena priežastis. Tarp priežasčių minima socialinė atskirtis, mokymosi patrauklumo stoka, senstanti mokytojų bendruomenė, prasta psichologinė mokytojų savijauta.
Pasak ministrės J.Petrauskienės, mokykla turi rūpintis ir padėti įveikti atskirtį vaikams, kurie auga nepalankiomis socialinėmis, ekonominėmis sąlygomis. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis. Prastesnė padėtis yra kaimo vietovėse – čia 40 proc. mokinių gauna socialinę paramą, kai tuo tarpu mieste – dvigubai mažiau (20 proc.).
EBPO PISA tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai, augantys socialiai pažeidžiamose šeimose pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų, negu jų bendraamžiai iš palankaus socialinio konteksto šeimų.
„Situacija skirtingose savivaldybėse labai skiriasi“, – sakė ministrė.
Neguodžia ir mokinių emocinė savijauta. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė šalies moksleivių patiria patyčias. 31 proc. Lietuvos moksleivių jaučiasi vieniši. Pagal šį rezultatą mūsų šalis yra antra iš 72 EBPO tyrime dalyvaujančių šalių.
Toks pats skaičius mokinių jaučiasi pašaliniais mokykloje. Lietuva šiuo rezultatu yra 3 iš 72 valstybių. 34 proc. vaikų mokykloje jaučiasi nejaukiai, ne savo vietoje. Šis rezultatos Lietuvą pastato 5 vietoje.
Prie prastų moksleivių rezultatų prisideda ir tai, kad mokymosi turinys jiems nėra patrauklus, naudojami seni mokymo metodai. Skaičiuojama, kad 58 proc. pamokų dominuoja mokytojas ir tik 14 proc. pamokų moksleiviai aktyviai mokosi patys.
Lietuva taip pat smarkiai atsiklieka nuo kitų valstybių naudojantis gamtos mokslų laboratorijomis. Jomis naudojasi tik 2 proc. ketvirtokų, kai tuo tarpu tarptautinis vidurkis yra 38 proc. Tuo tarpu tik 11 proc. aštuntokų gali naudotis laboratorijomis, nors tarptautinis vidurkis ura 85 proc.
Be to, fiksuojamas ir žymus mokytojų bendruomenės senėjimas. Palyginus su 2009-aisiais, šiais metais Lietuvoje dirba 70 proc. mažiau mokytojų, kurių amžius yra iki 25 metų. Šis skaičius krito nuo 828 iki 237.
Tuo tarpu žvelgiant į tą patį laikotarpį pastebimą, kad kone dvigubai išaugo mokytojų nuo 55 metų amžiaus skaičius. 2009 buvo suskaičiuota 7903 šios amžiaus grupės mokytojų, o štai šiemet jų skaičiuojama jau 11 708. Tai yra 48 proc. augimas.
„Labai svarbu kas ir kaip moko. Mokytojas daro tiesioginę įtaką švietimo kokybei. Antras dalykas yra ugdymo turinys, kuris turi atitikti šiuolaikinį gyvenimą, nes pagrindinis švietimo tikslas yra parengti XXI amžiaus žmogų“, – sakė J.Petrauskienė.
Nepaisant visų kylančių sunkumų, J.Petrauskienė pabrėžė, kad svarbi visų mokyklos bendruomenės narių – tėvų, vaikų, mokytojų, mokyklos vadovybės ir darbuotojų – pagarba vieni kitiems.
Be to, ministrė pabrėžė, kad ne visos prastus rezultatus rodančios mokyklos yra kaimiškose vietovėse. Anot jos, regionuose yra mokyklų, kurių rezultatai yra geri, o miestuose yra ir mokyklų, kurių rezultatai smarkiai nusileidžia kitų mokymo įstaigų.
„Situacija labai įvairi. Ir kaimiškose vietovėse mes turime labai puikių mokyklų ir puikių mokytojų. Bet kaip ir minėjau, socialinės sąlygos daugeliu atvejų prastesnės kaimiškose vietose. Tai tikrai daro įtaką mokinių pasiekimams“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat sakė, kad padėtis mokyklose nėra vien Seimo ar Vyriausybės rūpestis.
„Jeigu matome, kad mokykla ir silpna, ir mokinių pasiekimai yra prasti, ir infrastruktūra yra nepakankama, ir mokytojų kolektyvas ar mokyklos vadovas nėra pakankamai stiprūs, atsakingi, tai savivaldybė turi visus svertus, kad situacija keistųsi“, – kalbėjo ministrė.
Situaciją keis
ŠMM turi numačiusi būdus, kuriais ketina gerinti situacija Lietuvos švietime. Vienas tokių – visos dienos mokyklos įvedimas. Tai reiškia, kad vaikai galėtų po pamokų likti mokykloje, lankyti būrelius, paruošti namų darbus, pavalgyti.
„Tai yra galimybė sudaryti kiekvienai šeimai ir moksleiviui sąlygas kokybiškai leisti laiką mokykloje ir pasibaigus pamokoms. Tai yra ir būreliai, konsultacijos, pagalba arba tiesiog galimybė paruošti namų darbus, pavalgyti, pabūti saugiai. Ši koncepcija taikoma daugelyje šalių“, – komentavo J.Petrauskienė ir pridūrė, kad Lietuvoje jau 40 mokyklų vykdo pilotinį visos dienos mokyklos projektą.
Taip pat planuojamas ugdymo turinio atnaujinimas, kaupiamojo balo įvedimas, etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio įvedimas, sistemos finansavimo keitimas, neformaliojo vaikų švietimo plėtrą, efektyvus mokyklų tinklas ir pavežėjimo paslaugos, mokyklų aprūpinimas laboratorine įranga.
Susiję straipsniai
Siūlo pagalbą mokykloms
Dar praėjusią savaitę Vyriausybė pristatė planuojamą reformą, kurios viena iš šešių sričių yra švietimas. ŠMM žada, kad mokinių pasiekimų skirtumas tarp didmiesčių ir regionų sumažės 50 proc., o mokiniai bus geriau paruošti aukštosioms mokykloms.
Vyriausybė skelbė, kad siekdama gerinti moksleivių rezultatus, kitąmet 150 mokyklų suteiks išskirtinė pagalbą. „150 silpniausių mokyklų bus skiriamas papildomas valstybės dėmesys, sprendžiant problemas ir darant šitose mokyklose pokyčius“, – pristatydamas Vyriausybės žadamus pokyčius sakė premjeras Saulius Skvernelis. Taip pat ketinama plėsti neformalųjį švietimą, plėsti jo krypčių pasiūlą.
„(Numatoma) bendrojo ugdymo sistemos finansavimo pertvarka, kad mokyklos, kurios susiduria su ypatingais iššūkiais, turėtų galimybę gauti specialią pagalbą ir priemones“, – reformos pristatyme kalbėjo švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė.
Siekiant gerinti mokinių pasiekimus, kitąmet taip pat žadama atnaujinti ugdymo turinį ir metodus, jį pritaikant kiekvieno vaiko individualiems poreikiams ir galimybėms. Be to, žadama keisi mokinių vertinimo sistemą: vertinti ne tik visų mokinių testų rezultatus, bet ir atlikti visapusišką asmenybės įvertinimą.
Šiais mokslo metais Lietuvoje veikia per 1000 bendrojo ugdymo mokyklų, beveik visų jų steigėjos yra savivaldybės. Daugiau kaip pusėje – 39 savivaldybėse – veikia mokyklos, kurių 5-8 klasių mokiniai mokosi jungtinėse klasėse, kurios formuojamos mažose, neskaitlingose mokyklose. Tokios klasėse, pavyzdžiui, mokosi penktokai su aštuntokais.
Valstybės kontrolės pateiktas vertinimas rodo, kad dėl klasių jungimo labiausiai kenčia mokiniai, nes jų pasiekimai dar labiau prastėja.