Praėjusį savaitgalį „Lietuvos rytui“ paskelbus apie ne vienus metus trukusį E.Masiulio susirašinėjimą elektroniniais laiškais su prezidente Dalia Grybauskaite iš pradžių stojo nejauki tyla.
Prezidentūra tik pirmadienį pripažino, kad toks susirašinėjimas vyko, taip pat pareiškė, jog darbiniais klausimais bus susirašinėjama ir toliau.
„Turinio komentuoti negalime, kad tai nepakenktų bylai ir nebūtų panaudota kaltinamųjų gynybai“, – sakė prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, paklaustas, ar šalies vadovė E.Masiuliui rašė laiškus iš tulpes@lrpk.lt elektroninio pašto.
Paskelbtų laiškų autentiškumą „Lietuvos rytui“ patvirtinęs E.Masiulis vakar pripažino, kad Prezidentūros reakcija į ją netikėtai užklupusį skandalą jam pasirodė keista.
„Prezidentūra gudrauja aiškindama, esą tai gali pakenkti bylai. Bet juk minimų laiškų byloje net nėra.
Akivaizdu, kad neliko abejonių, jog šie laiškai nėra padirbti ar išgalvoti. Kiekvienas galime skirtingai vertinti situaciją, bet laiškų turinys kalba pats už save.
Tokiu atveju Prezidentūra turėtų suformuluoti labai aiškią poziciją. Bet jos, galima sakyti, nėra jokios“, – vakar kalbėjo buvęs liberalų lyderis.
Laiškų turinio nekomentuoja
Pirmadienį šalies vadovės patarėjas M.Lingė pareiškė, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, jog D.Grybauskaitė su koncerno „MG Baltic“ atstovais galėjo derinti naujo generalinio prokuroro kandidatūrą neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.
M.Lingė taip pat priminė, kad Generalinės prokuratūros vadovo skyrimas 2015 metų pabaigoje buvo įstrigęs pusmetį, nes Seime jo paskyrimui esą buvo daromos dirbtinės kliūtys.
„Sprendimui užstrigus prokuratūros vadovybės klausimas buvo aptariamas su Seimo valdyba ir parlamentinėmis frakcijomis, žymiais šalies teisininkais, prokurorų profesine sąjunga. Su jokiomis kitomis interesų grupėmis nė viena kandidatūra derinama nebuvo“, – aiškino patarėjas.
Prašė patraukti „skaliką“
Tačiau paviešintas D.Grybauskaitės ir E.Masiulio susirašinėjimas atskleidžia ką kita.
Prezidentė tikriausiai turėjo informacijos, kad generalinio prokuroro paskyrimo procesui nemažą įtaką turi ir „MG Baltic“ vadovybė.
Dėl to viename laiškų E.Masiuliui šalies vadovė paprašė, jog jis „perduotų linkėjimus“ koncerno prezidentui Dariui Mockui, kad jis „patrauktų savo skaliką“.
Šiuo atveju turimas galvoje LNK televizijos žurnalistas Tomas Dapkus. „Dapkus pradėjo vėl neršti prieš kandidatą.
Vaikšto ir nesąmones kalba, kad jis Rimšelio kursiokas ir pan. Taip nėra“, – liberalų vedliui rašė D.Grybauskaitė.
Savotišku tarpininku tarp prezidentės ir koncerno vadovų tapęs E.Masiulis prezidentės pageidavimą D.Mockui perdavė jau kitą dieną – per kalėdinę vakarienę viename sostinės restoranų, kur, prokurorų žiniomis, buvo tariamasi ir dėl kitų metų koncerno finansinės paramos dydžio liberalams.
Neleis išgaruoti kitiems
Tačiau per kratas E.Masiulio namuose į teisėsaugos rankas patekęs iškalbingas susirašinėjimas su D.Grybauskaite į politinės korupcijos bylą nepateko.
Pats E.Masiulis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad bylai vadovaujantis prokuroras Justas Laucius atsisakė laiškus įtraukti į bylos medžiagą. Jis atkreipė dėmesį, kad netrukus prokuroras pakilo karjeros laiptais.
Netikėtai buvo taip pat panaikinti ir anksčiau „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui bei buvusiam Darbo partijos vicepirmininkui Vytautui Gapšiui reikšti įtarimai dėl poveikio svarstant generalinio prokuroro kandidatūrą.
„Aš reikalausiu, kad neištirtų dalykų neliktų ir, kad byla teisme būtų nagrinėjama objektyviai. Aš nesutiksiu, kad liktų privilegijuotųjų, kuriems sudaromos sąlygos išgaruoti iš bylos“, – vakar, komentuodamas kilusią reakciją į paviešintą jo susirašinėjimą su prezidente, „Lietuvos rytui“ kalbėjo E.Masiulis.
Žadėjo, kad bus įdomu
Beveik prieš dvejus metus, kai E.Masiulio namuose atlikus kratas buvo surasta daug grynųjų pinigų, į skandalą patekęs liberalų vedlys žadėjo bendrauti su teisėsauga ir vylėsi greito tyrimo.
Iš Seimo ir iš partijos skubiai pasitraukęs politikas tada tvirtino esąs nekaltas ir žadėjo įrodyti savo tiesą: „Jūs patikėkit manim, ateis laikas, aš tiek daug papasakosiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu gyventi daug kam.“
Ar pagaliau prabilęs E.Masiulis nesiekia taip paskui save nusitempti ir kitų, išvengti bausmės ar kaip nors ją sušvelninti?
Būtent tokių priekaištų sulaukusį buvusį politiką nustebino prezidentės atstovų komentarai, kad bylą bandoma politizuoti: „Ji tokia buvo nuo pat pradžių ir negali būti kitokia, nes ji iš esmės perbraižė visą šalies politinį žemėlapį. Net patys prokurorai kalba apie tai, kad korupcijos voratinklis buvo apraizgęs visą politinę sistemą.
Taigi jeigu jau gyvename teisinėje valstybėje, viskas turi būti ištirta iki galo ir objektyviai. Turi būti įvertinti visų šiame tyrime figūruojančių dalyvių veiksmai, taip pat ir prezidentės elgesys. Kitaip turėsiu pagrindą abejoti tyrimo objektyvumu.
Aš nežinau ir nesvarstau, ar atskleistas susirašinėjimas man padės ar nepadės. Noriu labai paprasto dalyko – kad teisme būtų įvertintos visos bylos faktinės aplinkybės, o ne tiktai tos, kurios patogios prokurorams ar aukščiausiems vadovams.
Jeigu jau kalbame apie politinės sistemos išvalymą, tai valykimės visi.“
Skandalinga ir netoleruotina
Įvertinti „Lietuvos ryto“ paskelbtą susirašinėjimą ir galimą D.Grybauskaitės vaidmenį politinės korupcijos byloje paragino ir valdantieji.
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis prakalbo net apie galimą apkaltą šalies vadovei: „Jeigu pasitvirtintų, jog laiškai yra autentiški, būtų skandalinga, nes tai rodytų bandymus paveikti žiniasklaidą, kad ji ko nors nedarytų.“
Tuo metu valstietė Agnė Širinskienė pareiškė, kad „Lietuvos ryto“ paskelbta informacija atskleidžia netoleruotiną D.Grybauskaitės elgesį derinant naujo generalinio prokuroro kandidatūrą.
Prezidentės ir E.Masiulio susirašinėjime ne kartą paminėtas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius taip pat mano, kad D.Grybauskaitės elgesys yra vertas parlamentinio tyrimo.
„Manau, tokių laiškų yra ir daugiau. Ko gero, yra ir teisėsaugos institucijoms adresuotų laiškų su blogais ketinimais.
Jeigu mes esame teisinė demokratinė valstybė, tai parlamentas turi atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti, koks poveikis buvo daromas politikams ir politinėms partijoms, ypač prieš rinkimus.
Jei nebus atliekamas joks tyrimas, nebus jokios prasmės kalbėti, kad esame teisinė demokratinė valstybė. Tai reikš, kad kai kam yra suteikiamos galios daryti, ką nori“, – LRT laidai „Panorama“ sakė A.Butkevičius.
Nemato nieko bloga
Tuo metu opozicijos atstovai kilusį skandalą vertino santūriai. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė paviešintame susirašinėjime nematąs nieko bloga. Tiesa, jis nutylėjo apie laiškų turinį.
Vedliui antrino ir jo bendražygis Andrius Kubilius, kurio nuomone, skandalas keliamas dirbtinai ir yra panašus į sliekų paieškas ant asfalto: „Taip pat nestebina faktas, kad šioje sliekų paieškoje ant asfalto lyderiu siekia būti tas pats R.Karbauskis.“
Svarstė apie galimą apkaltą
Kitaip nei opozicijai, teisininkams ir politologams „Lietuvos ryto“ paviešintas susirašinėjimas atrodo grėsmingiau.
Jeigu paaiškės, kad informacija, skelbiama apie prezidentės ir „MG Baltic“ korupcijos byloje įtariamo liberalo E.Masiulio susirašinėjimus, yra teisinga, parlamentarai gali imtis naujų apkaltos procedūrų. Tai LRT radijui sakė advokatas Algimantas Šindeikis.
Panašiai kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas.
Anot jo, prezidentės veiksmus galima vertinti kaip bandymą daryti įtaką demokratijai.
A.Šindeikio teigimu, informacija, kurią paskelbė „Lietuvos rytas“, yra gana rimta ir suteikia naujų atspalvių politinės korupcijos byloje: „Tai gali, matyt, pasibaigti prasidėjus tam tikriems naujiems apkaltos procesams.
Jeigu iš tikrųjų yra taip, kaip tvirtinama tose publikacijose (prezidentė bandė veikti žurnalistus, darė poveikį per jų savininkus), manyčiau, toks elgesys Konstitucijos prasme netoleruotinas.“
Pasak advokato, jeigu yra aplinkybių, susijusių su prokurorų paskyrimu, kurios derinamos su privačia struktūra, tai irgi sunkiai suvokiama protu: „Manau, jeigu ta informacija turi rimtą pagrindą, tikėtina, kad parlamentarai gali imtis naujų apkaltos procedūrų.“
Tačiau A.Šindeikis nemano, kad pateikta informacija kaip nors švelnina E.Masiulio atsakomybę pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos jam pateikti kaltinimai.
„Jeigu paskelbta informacija teisinga, tai galime vertinti kaip prezidentės slapto poveikio netgi tam tikriems demokratiniams procesams pavyzdį. Tai yra spaudimo priemonės žiniasklaidai. Jeigu tai pasitvirtintų, tai iš tiesų būtų labai neigiamas atvejis“, – LRT radijui sakė M.Jurkynas.
Tačiau profesorius pridūrė nesąs nustebęs dėl susiklosčiusios situacijos: „Nestebina būdas pasinaudoti tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek pažymomis.
Kaip kadaise teigė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, prezidentė jį šantažavo ir sakė, kad bus paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad bus daromas politinis spaudimas.
Į tai, beje, Lietuvos žiniasklaidoje beveik niekas nesureagavo.“
M.Jurkynas priminė, jog tada prezidentė pareiškė nekomentuosianti premjero pasakymų, o ta situacija žiniasklaidoje po to nebebuvo plačiau aptariama: „Vien šis atvejis jau galbūt gali būti vertas apkaltos procedūros.
Prezidentės norai kontroliuoti politinę situaciją politinio spaudimo priemonėmis nebuvo jokia paslaptis, tačiau dabar į tai įveliamos ir žiniasklaidos priemonės.“
Įžvelgė ne vieną bėdą
LRT radijo pakalbintas politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka, kaip ir M.Jurkynas, sakė, jog prezidentė turi teisę palaikyti ryšius su kitais politikais ar juos kritikuoti. Tačiau susipažinęs su „Lietuvos ryto“ medžiaga apžvalgininkas įžvelgė kitų problemų.
„Prokurorai, panašu, išėmė šį įkaltį, rastą E.Masiulio bute, susirašinėjimą su prezidente, iš korupcijos bylos. Ar jie patys tai sugalvojo? Pagal tai, kiek turime informacijos, spėju, kad ne patys. O tai jau skandalas“, – kalbėjo R.Valatka.
Anot jo, dar viena bėda yra ta, kad prezidentė bando daryti įtaką per politiką, kuris bendrauja su „MG Baltic“ koncernu, turinčiu televizijų, naujienų portalų ir kitų žiniasklaidos priemonių: „Atsiprašau, tai, kad žurnalistas vadinamas „Mockaus skaliku“, yra labai nepagarbu žiniasklaidai.
Tada kyla klausimas, ar tik vienai LNK buvo bandoma padaryti spaudimą, kad, tarkime, televizija pakeistų nuomonę dėl kritikuojamų kandidatų į generalinius prokurorus.
Tai klausimai, į kuriuos jau reikėjo atsakyti.“
Dvejopi prezidentės standartai
– Tikrai neabejoju, kad tai yra prezidentės laiškai, – pareiškė Seimo narys P.Urbšys, kurį „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ pakalbino žurnalistė Daiva Žeimytė. – Man susidaro įspūdis, kad šių laiškų viešinimas gali būti susijęs su tuo, kad E.Masiulis nusivylė savo buvusiu politiniu „stogu“.
Jis jį pradeda deginti ir jam tai naudinga būtent jo byloje.
Akivaizdu, kad kai kurie jo susitikimai su „MG Baltic“ buvo paskatinti pačios prezidentės. Savotiškai ji sukūrė E.Masiuliui iliuziją, kad jis gali palaikyti ryšius su „MG Baltic“ ir būti tarpininku tarp jos ir koncerno kalbant apie generalinio prokuroro skyrimą.
Iš laiškų turinio akivaizdu, jog ji naudojosi E.Masiuliu tam, kad jis darytų įtaką „MG Baltic“, kad nebūtų kritikuojamas jos siūlomas kandidatas.
Verslas, veikdamas tokioje aplinkoje, supranta, kad E.Masiulis turi labai didelį ekscelencijos pasitikėjimą, ir kai būtent toks politikas išreiškia tam tikrus pageidavimus dėl finansinių pinigų akumuliavimo, be abejo, tada verslas supranta, kad naudinga jam padėti akumuliuoti finansus.
Tokiu būdu per jį verslas tikisi prezidentės palankumo.
Taigi netiesiogiai prezidentė tarsi prisideda prie tos dėžutės atsiradimo E.Masiulio automobilio bagažinėje.
– Norite pasakyti, jog verslininkai, nors ir žinodami, kad E.Masiulis Seime neturi didelės įtakos, pasirinko jį tarpininkavimo reikalams, nes jis turėjo kur kas didesnę įtaką per aukščiausius šalies vadovus?
– Taip. Prezidentė prisidėjo prie to, kad E.Masiulio, kaip politiko, svoris būtų vertinamas labai rimtai. Būtent jis perduoda prezidentės linkėjimus koncernui. Ne Andrius Kubilius, ne kitos frakcijos, o būtent jis.
Be to, verslininkai analizuoja situaciją ir mato, kad Liberalų sąjūdis, ko gero, gali būti dominuojanti politinė jėga.
Pati prezidentė yra tarsi E.Masiulio politinė kuratorė ir mato jį kaip būsimą premjerą. Tokiu atveju ir verslas supranta, kad yra naudinga investuoti į tokį lyderį.
Verslininkai taip pat supranta, kad prezidentė pradeda žaisti pagal jų taisykles. Kai 2015 m. gruodžio 22 d. buvo svarstoma E.Pašilio kandidatūra Seime (prieš tai vyko kuluariniai susitarimai, kuriuose dalyvavo ir „MG Baltic“, ir su juo susiję politikai), už šį kandidatą pasisakė ne tik konservatoriai, liberalai, bet ir socialdemokratai, ir „tvarkiečiai“, kurių korupcinė byla buvo tuo metu Generalinėje prokuratūroje ir jiems buvo pareikšti įtarimai kaip juridiniam asmeniui. Ir Darbo partija labai aktyviai rėmė E.Pašilį, o jos byla buvo teisme.
Kai verslas pradeda tarpininkauti dėl generalinio prokuroro paskyrimo, politikai suvokia: palaukite, vadinasi, žaidimas vyksta pagal kitas taisykles, kur galimi įvairūs sandėriai.
Kas gali paneigti, kad, remdami E.Pašilį, „darbiečiai“ dar tikėjosi ir prezidentės įtakos teismams, palankaus sprendimo Viktorui Uspaskichui. O „tvarkiečiai“, matyt, tikėjosi būtent palankių sprendimų jų byloje.
Man atrodo, prezidentė padarė didelę klaidą, kad pradėjo žaisti pagal užkulisinio pasaulio taisykles. Ji tapo to pasaulio dalimi.
Jeigu prezidentė dabar kelia labai aiškius vertybinius, moralinius standartus visiems kitiems, tarp jų ir valstiečiams, labai teisingai bedė dėl Broniaus Markausko, ji neturi laikytis dvejopų standartų.
Dabar ji irgi turi pademonstruoti, kad laikosi vienų standartų ir kad prieš įstatymą visi lygūs. Jai gali padėti ne kas kitas, o Seimas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl neteisėtų verslo grupių įtakos politikų priimamiems sprendimams. Čia labai geras formatas ištirti šitą įvykį ir atsakyti į visus klausimus.
– Prisimenant E.Pašilį ir jo skyrimo peripetijas, ar tai, kas rašoma laiškuose (kandidatūros derinimai, aiškus noras, kad ji būtų palaikyta), nesudaro situacijos, kad dabartinis generalinis prokuroras yra pažeidžiamas?
– Jo skyrimas buvo susijęs su tam tikru sandėriu, asmenimis, kurie figūruoja rezonansinėje korupcinėje byloje. Būtent skyrimo aplinkybės, kurios buvo fiksuotos tyrimo metu, yra eliminuojamos iš tos bylos ir teisme būtent tų įrodymų nėra.
Visu tuo dabar E.Masiulis ir kiti bando pasinaudoti kaip silpnąja puse, nes yra selektyvus tyrimas.
Grįžtant prie generalinio prokuroro, kai jis tik buvo paskirtas, netrukus savo pavaduotoju siūlo ne ką nors kitą, o advokatą Giedrių Danėlių. Jis tuo metu jau buvo susisaistęs su „MG Baltic“ byla.
Man atrodo, neatsitiktinai „MG Baltic“ byloje įtariami asmenys pasirenka šį advokatą. Būtent jis dalyvavo išteisinant prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę.
Taigi verslininkams reikalingas žmogus, kuris turi ryšių su prezidente. Juolab jie priėmė linkėjimus iš prezidentės skiriant generalinį prokurorą, faktiškai padėjo jį paskirti.
Keisčiausia, kad E.Pašilis būtent šį žmogų siūlė kaip pavaduotoją, kuris vadovautų rezonansiniams tyrimams.
– Ar jis galėjo pats pasirinkti?
– Tikrai ne, tai turėjo būti derinta su prezidentės aplinka. Juk prezidentė dabar, kai S.Skvernelis siūlė G.Danėlių teisingumo ministru, viešai pasakė, kad taip negalima daryti, nes tai būtų tam tikras viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
Bet anksčiau ji tylėjo ir tik tada, kai kilo tam tikras visuomeninis rezonansas, G.Danėlius atsitraukė.
Tai rodo, kad jeigu to rezonanso nebūtų buvę, E.Pašilis būtų paskyręs jį vadovauti rezonansiniams tyrimams.
Ir tada kiek būtų manipuliuojama tolesniame žaidime, kur prezidentė bandė vienaip ar kitaip suvaldyti „MG Baltic“?
Imkime Darbo partijos bylą, kuo ji pasibaigė? Sprendimu, kuris naudingas V.Uspaskichui.
Taip, prezidentė viešai pasakė, jog teismo sprendimas neva parodė, kad apsimoka vogti, bet jokių veiksmų teismų atžvilgiu ji negali daryti.
Tačiau, vienaip ar kitaip, tie teisėjai ir toliau daro karjerą. Tai atrodo keistokai.
– E.Masiulis prašė jo susirašinėjimą su D.Grybauskaite įtraukti į bylą, kuriai vadovavo prokuroras Justas Laucius, bet prašymas buvo atmestas.
Ar tie laiškai būtų turėję esminės įtakos bylai?
– Bet kokiu atveju buvo pareikšti įtarimai V.Gapšiui ir R.Kurlianskiui. Tuose įtarimuose buvo fiksuota „MG Baltic“ įtaka skiriant E.Dambrauskienę į generalinio prokuroro postą.
Tada prezidentė viešai pasakė, kad, jos žiniomis, E.Dambrauskienei yra siūloma išsipirkti generalinio prokuroro postą. Dabar matome, kad įtarimai pasitvirtina.
Bet tyrėjai yra surinkę duomenų apie tai, kad „MG Baltic“ irgi dalyvauja paskiriant E.Pašilį. Bet šį kartą jie įsiklauso į prezidentės linkėjimus.
Jeigu inkriminuoji nusikalstamą veiką dėl E.Dambrauskienės skyrimo, kur „MG Baltic“ daro galbūt neteisėtą veikimą, logiškai kyla klausimas, kas skatina „MG Baltic“ veikimą skiriant E.Pašilį.
Tada nori nenori bus ateita ir iki prezidentės. Ir matome, kad sustojama.
Faktiškai naikinami įtarimai, o medžiaga, kuri susijusi su susirašinėjimu, tarsi padedama į stalčių.
– Ar ta medžiaga turėtų įtakos bylai?
– Jeigu patys tyrėjai matė teisinių problemų „MG Baltic“ dalyvaujant dėl E.Dambrauskienės skyrimo, logiška, kad E.Pašilio skyrimas tampa svarbus.
Kai nėra aiškiai paaiškinta, kokie buvo susitikimai ir kodėl prezidentė norėjo daryti įtaką, ar ta įtaka iš tiesų buvo, lieka galimybių įvairiai spekuliuoti.
– Ar E.Masiulis kuo nors rizikuoja?
Juk jis galėjo pamiršti tuos laiškus, o dabar komentuoja.
– Pačioje pradžioje, kai buvo sulaikytas su pinigais, jis pažadėjo, jog pasakys tiek, kad Lietuvoje bus įdomu gyventi.
Man regis, tai buvo žinutė, nusiųsta prezidentei. Tačiau ta žinutė nebuvo perskaityta.
Toliau E.Masiulis siunčia žinutę, kai jis susipažįsta su bylos medžiaga, prašo įtraukti į bylą laiškus su prezidente.
Čia antra žinutė. Vėl jokio atsakymo nėra.
Šiuo metu E.Masiulio gynyba fokusuota į tai, kad šitas tyrimas nėra objektyvus, jis yra selektyvus. Vieni įrodymai pateikiami teismui, kiti nepateikiami.
Man atrodo, taip spręsdamas savo problemas jis tikisi mažesnės bausmės arba jos išvengti.
Dabar labai svarbu, jog Seimas ištirtų visas aplinkybes, nes byloje nėra tos medžiagos.
Taip būtų geriau ir prezidentei, ir pačiam generaliniam prokurorui, ir tyrėjams.
Jeigu nebus atsakymų į klausimus, kils abejonių, ar teismų sprendimai bus pakankamai teisingi. Kad ir kaip būtų, prezidentė per savo kadencijas sudarė įspūdį dėl savo perteklinės įtakos teismams, teisingumo vykdymui.
Taigi jeigu siekiame išskaidrinti valstybę ir pasirodyti, kad prieš įstatymą visi lygūs, tikslo nepasieksime, jei liks neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kodėl vieni įrodymai yra byloje, o kitų nėra.
