G.Urbono verslas su partneriais iš Rusijos ir posovietinės Vidurinės Azijos išaugo kelis kartus, kai Lietuvą skandino ekonominė krizė, šalį valdė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, o R.Juknevičienė buvo krašto apsaugos ministrė.
Šiuos faktus „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Patriotai“ pateikė lietuviai verslininkai, dirbantys toje pačioje srityje kaip ir konservatorės brolis.
G.Urbono įmonė „Tarptautiniai kontaktai“ užsiima automobilių gabenimu per Rusiją į Vidurinės Azijos valstybes, esančias Kremliaus valdomoje ekonominėje erdvėje.
„Tarptautiniai kontaktai“ – bendrosios įmonės „RTA-Gorefield“ klientė. RTA yra Rusijos valstybinių geležinkelių antrinė įmonė, kuriai ilgą laiką vadovavo Vladimiro Putino bendražygis nuo jaunystės laikų KGB generolas Vladimiras Jakuninas, o „Gorefield“ – uzbekiška lengvatinio apmokestinimo bendrovė.
Buvo kitoje barikadų pusėje
Į „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistų rankas pateko dokumentai, kurie rodo, kaip ekonominės krizės laikais vienas po kito žlugo G.Urbono konkurentai, kurių verslą perėmė RTA ir dar kelios su Rusijos valstybiniais geležinkeliais susijusios įmonės.
Verslininkų laiškai tuomečiam susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, Prezidentūros kontroliuojamai Konkurencijos tarybai ir teismams liudija apie dramą, vykusią maždaug 2009-aisiais ir vėliau: Lietuvos rinkoje savavaliavo Rusijos įmonės – akiplėšiškai nupigindamos paslaugų kainas atiminėjo verslą iš mūsų šalies verslininkų.
„Mes buvome pasiskolinę iš bankų Lietuvoje ir prisipirkę automobiliams vežti skirtų vagonų, o rusai ir su jais dirbusios Lietuvos įmonės dempingavo taip, kad mes atsidūrėme ant bankroto ribos.
Tada bankai mūsų vagonus pasiėmė ir juos beveik veltui perėmė uzbekų „Gorefield“, – pasakojo žmogus, kurio verslas buvo sužlugdytas.
Paklaustas, ką tuo metu veikė R.Urbonas, verslininkas atsakė: „Jis buvo kitoje barikadų pusėje. Su rusais.“
Beje, „Tarptautiniai kontaktai“ savo interneto tinklapyje kaip tik 2009-uosius nurodo kaip lūžio metus, nuo kurių prasidėjo šios įmonės „augimas kartais“.
„Šiandien jie pirmauja rinkoje“, – teigė buvęs konservatorės brolio konkurentas.
Politikė staiga nuščiuvo
„Patriotų“ laida laišku kreipėsi į bendrovę „Tarptautiniai kontaktai“ ir Seimo narę R.Juknevičienę, kuri savo interesų deklaracijoje brolio įmonę nurodo kaip galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto šaltinį. Tačiau ir vienas, ir kita tylėjo.
Iki tol teigusi, kad jos brolis „neturi verslo Rusijoje“, o tie, kurie to klausia, „dirba Kremliui“, gavusi konkrečius klausimus R.Juknevičienė staiga nuščiuvo.
Valdžia atsisakė padėti
Į gabenimo verslą iš bankų pasiskolintas lėšas investavusių Lietuvos verslininkų tuo metu valdžia negynė.
Bene vienintelė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ jiems bandė padėti.
Tačiau po poros savaičių gavo nurodymą kainas rusams ir lietuviams suvienodinti, kad esą nebūtų iškraipoma rinka.
„Žmonės neteko darbo, o mes – verslo“, – pasakojo kitas „Patriotų“ laidos šaltinis. Anot jo, tai buvęs politinis sprendimas leisti Rusijos įmonėms atimti verslą iš Lietuvos verslininkų.
Kaip tik tuo metu prezidentė D.Grybauskaitė vykdė santykių su Rusija vadinamąją perkrovimo politiką, be kita ko, kalbėjo, kad „Lietuva nebendraus su ubagais“, kitaip sakant, su valstybėmis, bėgančiomis nuo Maskvos įtakos.
Buvo stumiama įtartina įmonė
Sutapimas: G.Urbono verslui „augant kartais“, R.Juknevičienės vadovaujama krašto apsaugos sistema patyrė bene didžiausią nuosmukį – finansavimas siekė tik 0,8 proc., iš kariuomenės pasitraukė daug patyrusių karininkų.
Vienas tokių buvo Karinių oro pajėgų aviacijos bazės vadas pulkininkas leitenantas Virginijus Steponavičius.
Jis „Patriotų“ laidai teigė, kad buvo verčiamas įleisti į Zoknių oro uostą (jame jau buvo NATO naikintuvai) bendrovę „Interekspres“, kuri buvo įtariama sąsajomis su Rusijos žvalgyba.
„Tai buvo ne šiaip sau spaudimas. Buvo iškvietimų į Krašto apsaugos ministeriją reikalaujant paaiškinti, kodėl „Interekspres“ negali ten dirbti“, – nepabūgo liudyti V.Steponavičius ir priminė, kad neįleido į oro pajėgų bazę įtartinos įmonės, kuri skverbėsi į ją siekdama be konkurso tiekti aviacinius degalus.
„Tiesiog atėjo ir pasakė: mes čia dabar sustatysime benzinvežius ir tu turi čia leisti mums vykdyti lyg ir ūkinę veiklą“, – liudijo atsargos karininkas.
Įžeidė buvusį bazės vadą
„Patriotų“ paklausta, ar jai žinoma tokia įmonė, R.Juknevičienė iš pradžių atsikirtinėjo, kad klausiantieji tokių dalykų „dirba Kremliui“, po to aiškino, jog jos brolis neturi verslo Rusijoje, o vėliau atsiribojo tylos siena.
Po to buvusi krašto apsaugos ministrė socialiniame tinkle ėmė komentuoti, kad V.Steponavičius atleistas „po audito išvadų“, todėl ją ir šmeižiąs.
Tačiau V.Steponavičius tvirtino, kad jam jokių priekaištų niekada neturėjo nei auditoriai, nei teisėsauga. Todėl tokie R.Juknevičienės komentarai įžeidė partizanų palikuonį, Lietuvos kariuomenei atidavusį dvidešimt metų atsargos karininką.
V.Steponavičiaus teigimu, patikrinimai aviacijos bazėje pasipylė po to, kai jis atsisakė pažeisti įstatymus, kai tuometė Krašto apsaugos ministerijos vadovybė rodė palankumą įmonei „Interekspres“.
Kalbėjosi su V.Landsbergiu
Šiaulių politikas Gintautas Lukošaitis prisiminė, kad Krašto apsaugos ministerijos proteguotos įmonės „Interekspres“ atakas jam padėjo atremti tik dviejų valandų pokalbis su Vytautu Landsbergiu, – profesorius esą „buvo labai sunerimęs“.
G.Lukošaičio teigimu, Krašto apsaugos ministerijos, Šiaulių konservatorių ir „tvarkiečių“ globojama įmonė buvo „akivaizdžiai susijusi su nedraugiškos šalies tarnybomis“.
Šiaulietis politikas „Patriotams“ taip pat priminė, kad kai ministerijai vadovavo R.Juknevičienė, degalai kariuomenei buvo perkami iš Rusijos įmonės „Lukoil“, kuri tiesiog brangiau perparduodavo „Mažeikių naftoje“ pirktus degalus.
Sulaukė reakcijos
Iš karto po „Lietuvos ryto“ televizijos laidos G.Lukošaičio žmonos įmonėje, kurios apyvarta – kelios dešimtys tūkstančių eurų, Mokesčių inspekcija pradėjo patikrinimą – pareikalauta dokumentų nuo 2013 metų.
Tuo metu V.Steponavičius sulaukė užuominų, kad bus tikrinamas jo lojalumas.
