Palygino Lietuvą ir Lenkiją: abortų draudimas situaciją gerokai pablogintų

Seime ir toliau kelią prasiskinti bando Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) siūlymas uždrausti abortus. Kol patys parlamento lenkai leidimą moteriai pasidaryti abortą vadina sovietiniu palikimu, kitų frakcijų atstovės tikina, kad abortų draudimas tai bandymas sugrąžinti inkviziciją.

 123rf nuotr.
 123rf nuotr.
Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Aušrinė Armonaitė<br>T.Bauro nuotr.
Dovilė Šakalienė<br>T.Bauro nuotr.
Dovilė Šakalienė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 8, 2018, 12:05 PM, atnaujinta May 8, 2018, 2:03 PM

„Mūsų pozicija nereiškia, kad abortas yra labai geras reiškinys. Mes, žinoma, esame už tai, kad tų neplanuotų nėštumų, jų nutraukimų Lietuvoje būtų kuo mažiau ir tam reikia alternatyvos, lytinio švietimo“, – kalbėjo liberalė Aušrinė Armonaitė.

Anot jos, reikia atkreipti dėmesį ir į tragišką Lietuvos rodiklį kontracepcijos srityje. Tarptautinių ekspertų kasmet sudaromas kontracepcijos žemėlapis rodo, kad prieinamumas prie šeimos planavimo konsultacijų, informacija apie kontracepciją internete yra viena prasčiausių Europoje.

Be to, pasak jos, abortų uždraudimas paskatintų žmones šios paslaugos ieškotis užsienyje arba darytis nelegalius, dažnai nekvalifikuotai daromus nėštumo nutraukimus.

Abortų skaičius mažėja

Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė pažymėjo, kad toks įstatymo projektas, kuris šiuo metu siūlomas Seime, šiurkščiai pažeidžia moters teises.

Anot jos, Lietuvoje abortų skaičius mažėja. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje savo noru nėštumas nutraukiamas nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. kartų.

„Kad jų ir toliau mažėtų, reikia gerinti visuomenės lytinį švietimą, kontracepcijos prieinamumą. Reikia diegti mokslu grįstą lytinį švietimą mokyklose, kompensuoti kontracepciją pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – sakė E.Kuliešytė.

Pasak jos, tokios šalys kaip Belgija, Nyderlandai, Prancūzija įrodė, kad šios priemonės veikia. Šiose šalyse vykdoma kontracepcijos prieinamumo politika, todėl abortų skaičius jose vienas mažiausių Europoje.

Lietuva yra ratifikavusi moterų teisių konvenciją ir tuo yra įsipareigojusi ginti ir įgyvendinti moterų žmogaus teises, todėl bet kokie bandymai kelti abejones dėl moterų teisių iškeliant į pirmą vietą vaisiaus ar embriono teises, moters teisių menkinimas ar bandymas jas visai atimti, pasak E.Kuliešytės, žlugdo demokratiją mūsų šalyje.

„Dažniausiai abortai yra apribojami arba visai uždraudžiami demokratijos stokojančiose šalyse. Valstybėse, kur abortai prienami, jie yra saugūs, todėl moterims labai retai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei dėl nėštumo nutraukimo.

Aborto draudimas dažniausiai susijęs su religijos nuostatomis. Matome, kad valstybei peršamos katalikų tikėjimo nuostatos, o tai gali pakurstyti nesantaiką tarp valstybės ir Bažnyčios, tarp katalikų ir kito tikėjimo bei netikinčių žmonių“, – dėstė Šeimos planavimo ir reprodukcinės sveikatos asociacijos direktorė.

Nelegalūs abortai gali kainuoti gyvybę

Lenkijos Moterų ir šeimos planavimo federacijos vadovė Krystyna Kacpura rėmėsi oficialia statistika, kuri rodo, kad 2016 metais Lenkijoje buvo atlikta 1055 teisėti abortai. Tuo metu neteisėtų abortų skaičius šokiruoja – jų net 100 tūkst.

„Dėl farmakologinių abortų, abortų turizmo ir gydytojų tylos įžadų visuomenė nedaug žino apie tą dramatišką realybę, susijusią su neteisėtais abortais, apie moteris, kurios netenka sveikatos ar net gyvybės“, – sakė K.Kacpura.

Ji kalbėjo apie vadinamąją Chazano bylą, kai gydytojas akušeris-ginekologas privertė savo pacientę gimdyti kūdikį, kuris neturėjo kaukolės. Anot jos, tokios istorijos antraštėse figūruoja retai, nes moterys, kurios tai išgyvena, neturi jėgų siekti savo teisių gynimo.

„Daugelis tų, kurios turi teisę į abortą, nusprendžia tai daryti nelegaliai. Tokie abortai, kai nėštumas įvyksta dėl išprievartavimo, kraujomaišos arba lytinių santykių su nepilnamečiais, nors ir leidžiami įstatymais, dažnai, tarkime, išžaginimų aukos ar išprievartautų nepilnamečių motinos bijo dezinformacijos, didelio delsimo, pažeminimo, visuomenės pajuokos. Moterys paliekamos vienos“, – kalbėjo viešnia iš Lenkijos.

Ji pasakojo, kad lytinis švietimas Lenkijos mokyklose nėra dėstomas, nes jis laikomas demoralizuojančiu. Hormoninė kontracepcija vis sunkiau prieinama, o 2015 metais Lenkijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, leidžiantį gydytojams vadovautis sąžinės išlyga, jei į juos kreipiasi moteris, norinti pasidaryti abortą.

Anot jos, Lenkijoje visuose regionuose abortai nėra visiškai atliekami tik dėl to, kad gydytojai vadovaujasi jau minėta sąžinės išlyga. Vis dėlto, ji sakė, kad net griežčiausi įstatymai nesustabdys moterų, kurios nori pasidaryti abortą, nes jei yra tinkamos finansinės galimybės, moteris išvyks į užsienį, jei ne – tai darysis nelegaliai, rizikuodama savo sveikata.

Skaičių mažina ne draudimai

Parlamentarė Dovilė Šakalienė priminė, kad priimti sprendimą dėl aborto nėra lengva nė vienai moteriai. Ji pabrėžė, kad pamirštama, jog nutraukiamų nėštumų klausimu Lietuva yra gerokai pasistūmėjusi į priekį.

„Nutraukiamų nėštumų skaičius Lietuvoje kasmet nuosekliai mažėja.  1991 metais buvo atlikta 40,7 tūkst. nėštumo nutraukimų, o šiandien mes jų turime septynis kartus mažiau.

Šią situaciją iš esmės padėjo pakeisti ne draudimai, bet informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, platesnis kontracepcijos naudojimas, kylantis pragyvenimo lygis ir smurto prieš moteris mažinimo iniciatyvos“, – kalbėjo D.Šakalienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.