Šis sprendimas sukėlė ne tik už savo teises kovojančių neįgaliųjų džiugesį, bet ir susirūpinimą, kad kiti rinkimai baigsis ne viena, o šimtu bylų teismuose. Seimo nario Justo Džiugelio iniciatyva surengtame pasitarime dalyvavę Neįgaliųjų teisių komisijos, VRK, Vyriausybės, Teisingumo ministerijos, LNF ir nevyriausybinių organizacijų atstovai sprendė, kokių konkrečių veiksmų imtis, kad padėtis rinkimų apylinkėse pasikeistų.
Nepritaikyta 60 proc. rinkimų apylinkių
Kitais metais Lietuvoje bus rengiami net treji rinkimai: Prezidento, Europos Parlamento ir savivaldos. Ar galės juose dalyvauti ir savo pilietinę pareigą atlikti neįgalieji? VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė sako, kad negalią turintys žmonės gali balsuoti keliais būdais: namuose (tokia galimybė suteikiama ne tik judėjimo ar regos negalią turintiems, bet ir vyresniems nei 70 metų ar sveikatos problemų turintiems žmonėms), rinkimų dieną atvykti į rinkimų apylinkę arba iš anksto balsuoti savivaldybėje (dauguma jų prieinamos neįgaliesiems). L. Matjošaitytės nuomone, visada galima pasirinkti vieną iš trijų alternatyvų.
Didžiausia problema, pasak jos, kad judėjimo negalią turintys rinkėjai ar bent didžioji jų dalis rinkimų dieną nori atvykti į rinkimų apylinkes. O atsižvelgiant į 2016 m. duomenis, kad tik apie 700 apylinkių iš 1700 (t. y. apie 40 proc.) pritaikytos neįgaliems asmenims, panašu, jog nesusipratimų nebus išvengta.
Seimo narys J. Džiugelis sako gerai žinąs, ką reiškia nepritaikyta rinkimų apylinkė. Parlamentaras neslepia, kad ne kartą pats buvo patekęs į situaciją, kai negalėjo patekti į balsavimo apylinkę, todėl jos darbuotojai turėjo ateiti pas jį į automobilį. „Patekti į tokią situaciją labai nemalonu“, – neslėpė jis.
Savivaldybių asociacijos patarėjos Audronės Vareikytės teigimu, prasčiausia padėtis Šilutės rajono ir Panevėžio miesto savivaldybėse. Daugiausia rinkimų apylinkių pritaikyta Šalčininkų, Anykščių, Skuodo, Akmenės rajonų, Klaipėdos, Kazlų Rūdos ir Pagėgių savivaldybėse. LNF administracijos direktorė Henrika Varnienė teigia, kad kelių savivaldybių rinkimų apylinkės apskritai nepritaikytos neįgaliesiems, viena tokių – Utenos rajono.
Vienintelė išeitis – geranoriškas savivaldybių požiūris?
L. Matjošaitytės teigimu, pastatai, kuriuose veikia rinkimų apylinkės, VRK nepriklauso – juos parenka savivaldybės. Jų pritaikymui VRK biudžete lėšų nenumatyta, todėl komisija neturi galimybių padėti keisti situaciją. Dar daugiau – ji neturi jokių kitų svertų (pavyzdžiui, negali skirti baudų), įpareigojančių savivaldybes vykdyti savo pareigas.
Lieka vienintelis kelias – kreiptis į savivaldybes ir prašyti ar reikalauti, kad jos sudarytų tinkamas sąlygas visiems šalies piliečiams pasinaudoti rinkimų teise. Taip ir daroma, tačiau, pasak L. Matjošaitytės, savivaldybės į tokius raginimus reaguoja skirtingai. Vienos geranoriškai ieško išeičių, kitos, teigdamos, kad nėra tokio poreikio, nes neįgalieji balsuoja namuose, tikina esminėms permainoms neturinčios finansinių resursų. Jos siūlo pasikliauti žmogiškaisiais ištekliais – atvykus balsuoti susisiekti su seniūnu, o šis jau ras, kas konkrečiam žmogui galėtų padėti.
L. Matjošaitytės nuomone, gerai organizuoti, sklandūs rinkimai – bendras VRK, Savivaldybių asociacijos, LNF ir vietose veikiančių neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų rūpestis. „Turime priimti šią problemą, ją identifikuoti ir numatyti kelius, kaip ją spręsti“, – sako ji. VRK pirmininkės nuomone, būtų neatsakinga žadėti, kad kitais metais bus pritaikytos visos rinkimų apylinkės, tačiau turime siekti, kad jų atsirastų kuo daugiau. Tam reikia ir didesnio pačių neįgaliųjų aktyvumo, ir daugiau informacijos, platesnės jos sklaidos.
Balsuoti namuose – ne išeitis
Kritikos sulaukia ir dažniausias siūlymas neįgaliesiems balsuoti namuose. Rinkimus stebinčios visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovės Marijos Šaraitės teigimu, ši praktika ydinga nuo pat sąrašų sudarymo. Ją papildo ir Ministro Pirmininko patarėjas Juozas Bernatavičius, įžvelgiantis dar vieną tokio balsavimo trūkumą.
„Teko ir pačiam susidurti su šia ydinga situacija, – sakė jis. – Pasirinkęs tokios formos balsavimą, esi visą dieną įkalintas namuose, nes rinkimų apylinkė nenurodo ne tik konkretaus, bet net apytikslio laiko, kada sulauksi jų atstovų. Nemažai ir visai nesulaukia. Taip mažėja rinkimuose dalyvavusių žmonių skaičius.“
VRK pirmininkės L. Matjošaitytės teigimu, namuose neįgalieji balsuoja ir užsienyje. Tiesa, dažniausiai tai vyksta rinkimų dieną. Jos nuomone, reikėtų surinkti duomenis, kiek kurioje savivaldybėje yra balsuojančių namuose, apskritai negalią turinčių rinkėjų, tada turėtume objektyvesnę informaciją, kiek reikia pritaikyti rinkimų apylinkių, o kur galima pasitekti kitas priemones.
Fizinis neprieinamumas – ne vienintelė problema
LNF administracijos direktorė H. Varnienė pabrėžia, kad, remiantis tarptautiniais skaičiavimais, pritaikytų apylinkių reikia 40 proc. populiacijos. Tai ne tik rateliais judantys neįgalieji, bet ir šeimos su mažais vaikais vežimėliuose, senyvi žmonės ir pan. LNF atstovės nuomone, teiginys, kad tik 60 proc. rinkimų apylinkių neprieinamos neįgaliesiems, nėra visiškai teisingas, nes tokius vertinimus pateikia pačios apylinkės. „Galiu pateikti konkretų pavyzdį – sostinės J. Basanavičiaus mokykloje pandusas nutiestas... į veją, o rinkimų dieną durys buvo užrakintos“, – asmeniniu patyrimu dalijasi H. Varnienė.
„Reikalaujame, kad neįgaliems žmonėms būtų prieinama ne tik fizinė aplinka, bet ir informacija. Akliesiems ji turi būti pateikiama Brailio raštu, o kurtiesiems – verčiama ir titruojama. Tai jų edukacija. Jeigu norime, kad žmonės eitų į rinkimus ir balsuotų, jiems būtina informacija apie politikus, kurie šiame procese dalyvauja. Tai jų pilietinė, ne tik neįgaliųjų teisė“, – sako LNF administracijos direktorė.
H. Varnienė akcentuoja ir dar vieną svarbų aspektą – rinkimuose dalyvaujančių partijų programos turi būti pristatytos ir lengvojo skaitymo (angl. Easy to read) formatu. Pasak jos, praeituose rinkimuose tai bandyta, tačiau kiekviena partija savo programas perrašė, kaip išmanė. Toks informacijos pateikimo formatas pripažintas tarptautiniu mastu ir jo reikėtų laikytis, investuoti į rinkėjų edukaciją. Beje, jis tinkamas 70 proc. rinkėjų.
Tinkami rinkimai – valstybės garbės reikalas
Seimo Neįgaliųjų teisių komiteto nario Algimanto Dumbravos nuomone, dauguma rinkimų apylinkių įsikuria kultūros centruose, mokyklose, į kurias nesunku patekti. Vis dėlto kartais per televiziją stebint rinkimų reportažus sunku patikėti, kad šiais laikais vienam svarbiausių valstybės įvykių pasirenkamos aptriušusios patalpos, kuriose nėra net elektros.
Parlamentaro nuomone, būtina kreiptis į merus, akcentuoti, kad rinkimai – tai valstybės garbės reikalas, pilietiškumo ugdymas, todėl negalima į juos atsainiai numoti ranka. Tinkamų patalpų savivaldybėse tikrai yra, reikia tik atsakingai jų paieškoti, iš trečio aukšto stalus pernešti į pirmą ir pan.
Tokiai nuomonei pritaria ir „Baltųjų pirštinių“ vadovė M. Šaraitė. Pasak jos, ne vienoje savivaldybėje teko matyti situaciją, kai miesto ar gyvenvietės centre stovi gražus, erdvus, už ES lėšas renovuotas bendruomenės centras, o rinkimai vyksta nuošalioje bibliotekėlėje, kur nėra jokių sąlygų.
M. Šaraitė pabrėžia, kad „Baltųjų pirštinių“ atstovai mato daug būdų, kaip bendradarbiaujant su savivaldybėmis be papildomų investicijų padidinti apylinkių prieinamumą neįgaliesiems. Pasak jos, visose savivaldybėse veikia socialinių paslaugų centrai, kurių daugelis, pasinaudoję ES investicijomis, įsigijo įvairios įrangos. Kopiklius, sudedamas nuovažas nugabenus į rinkimų apylinkes neįgaliesiems tikrai kiltų mažiau problemų.
Geresnio prieinamumo problemą padėtų spręsti ir paprasčiausios pavėžėjimo paslaugos – kiekvienoje rinkimų apygardoje tikriausiai atsirastų viena kita visiems prieinama apylinkė, tereikia padėti ją pasiekti. Pasak L. Matjošaitytės, balsuoti galima nebūtinai savo apylinkėje, o ir bet kurioje kitoje, priklausančioje konkrečiai apygardai. O Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose bus galima balsuoti visoje Lietuvoje.
J. Džiugeliui pasiūlius nuspręsta atlikti tyrimą ir išsiaiškinti Europos šalyse taikomą neįgaliųjų ir senyvų žmonių balsavimo praktiką. Tada rugsėjį Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, VRK ir LNF pakvies visų savivaldybių atstovus pasirašyti susitarimą (memorandumą), kuriuo būtų pasižadėta bendradarbiauti, užtikrinant neįgalių žmonių galimybę balsuoti.
Susiję straipsniai
