S.Urbanavičius atmetė priekaištus, kad jo vadovaujama STT daug metų netyrė didžiules politines aistras dabar keliančios paskelbtos informacijos apie „MG Baltic“.
Buvęs STT vadovas „Lietuvos rytui“ taip pat aiškino, kodėl į teismui perduotą korupcijos bylą nebuvo įtrauktas prezidentės Dalios Grybauskaitės ir tuomečio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio elektroninis susirašinėjimas.
– Prezidentė pareiškė, kad ryžtingesnė kova su korupcine interesų grupių įtaka politiniams procesams prasidėjo tik 2016 metais, kai pasikeitė Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros vadovybė.
Jūs STT pradėjote vadovauti anksčiau. Ar tokie prezidentės pasakymai neskamba kaip priekaištas jums?
– Nelaikau to priekaištu man ar STT. Mes kriminalinės žvalgybos veiksmus „MG Baltic“ vadovų atžvilgiu pradėjome netgi anksčiau – maždaug 2015 metų pabaigoje.
Greitai nustatėme galimos nusikalstamos veikos požymių, surinkome įrodymus ir perdavėme teismui.
– Ar paviešintoje VSD pažymoje minima informacija jums buvo žinoma ir ar buvo tikrinama? Kaip vertinate viešus priekaištus, kad daugybę metų kaupta informacija nevirto ikiteisminiais tyrimais?
– Iš tiesų tokių klausimų kyla. Bet galiu užtikrinti, kad STT domino iš įvairių šaltinių gaunama informacija apie pažymoje minimas grėsmes iš „MG Baltic“ pusės. Mes pradėjome šią verslo grupę stebėti atidžiau.
Šiek tiek pagalbos ir informacijos sulaukėme ir iš VSD.
Įvertinę gautą informaciją matėme pagrindą taikyti kriminalinės žvalgybos veiksmus, iš kurių vėliau išsirutuliojo teismui jau perduota vadinamoji politinės korupcijos byla.
– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje pažymoje šis STT tyrimas dar neatsispindi, bet kalbama apie kitas grėsmes – neskaidrius konkursus, įtaką, poveikį valstybės pareigūnams ir institucijoms.
Kodėl tie dalykai liko kažkur paraštėse?
– Be jau minėtos bylos, tiriant įvairią apie „MG Baltic“ gaunamą informaciją buvo išsiaiškinta drausminę atsakomybę užtraukiančios arba neetiškos veiklos atvejų, dėl to pareigų jau neteko ne vienas ir šioje pažymoje minimas asmuo.
Kai kurią kriminalinės žvalgybos informaciją STT yra perdavusi ministerijoms, jos savo ruožtu sprendimus priimdavo pagal savo kompetenciją.
Viskas buvo atlikta laikantis teisės aktų, gaunama informacija nelaikoma ir neslepiama, o jeigu yra pagrindas, pradedami tyrimai.
– Vis dėlto kaip reikėtų vertinti dabar Seimo komitetui pateiktą informaciją? Ar tai yra informacija, kurios negalima įrodyti? Ar ji neturėjo būti sunaikinama arba bent jau naudojama tik VSD vidaus reikmėms?
– Aišku, kad ši informacija, jeigu jos pagrindu nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, nebuvo pagrįsta įrodymais.
Bet negaliu atsakyti, ar ji yra tikra, ar tai tik gandai. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti šios informacijos šeimininkas.
Dirbdamas STT aš vienaip arba kitaip esu tą informaciją matęs, su ja susipažinęs ir kartu su kolegomis įvertinęs. Todėl galiu pasakyti, kad ja remiantis nebuvo pagrindo pradėti kokius nors ikiteisminius tyrimus.
Tai buvo žvalgybinė informacija, kuri papildomai signalizavo apie galimą riziką iš šio koncerno. Bet mes irgi vykdome kriminalinę žvalgybą ir negaliu sakyti, kad VSD buvo vienintelis šaltinis.
– Ar tokios į gandus panašios, nepatikrintos žvalgybinės informacijos viešinimas nėra ir žalingas?
– Į šį klausimą turi atsakyti tie, kurie informaciją nutarė viešinti. Jie turėtų paaiškinti, kokiu tikslu tai daroma ir ko siekiama.
– Kaip manote, kokie šiuo atveju yra tikslai?
– Nesu žvalgybos institucijos pareigūnas ir nesu dirbęs to darbo (Juokiasi.), todėl nežinau, kaip atsakyti į šį klausimą.
– Viena keliamų versijų, kad pažymą apie „MG Baltic“ suskubta paviešinti norint pridengti dėl prezidentės ir E.Masiulio susirašinėjimo kilusį skandalą.
Gal galite paaiškinti, kodėl tie laiškai nebuvo įtraukti į STT tirtą bylą?
– Galutinį sprendimą priėmė prokuroras. Pirminėje tyrimo stadijoje buvo sukaupta labai daug įvairių duomenų, bet vėliau buvo sprendžiama, kuri veika turi aiškių nusikaltimo požymių, o kuri galbūt ne. Diskusijos vyko ne tik dėl laiškų, bet ir dėl kitų surinktų duomenų, kurie į bylą nepateko.
Esu įsitikinęs, kad sprendimas buvo priimtas teisingas, – buvo išrinkti epizodai, kurie ir turėjo nukeliauti į teismą.
– Daug klausimų kilo ir dėl to, kodėl buvo panaikinti buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam parlamentarui Vytautui Gapšiui iš pradžių pareikšti įtarimai, kad jie esą darė poveikį Seimo nariams balsuojant dėl Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore.
Ar gali būti, jog šio epizodo neliko baiminantis, kad tyrimas gali nuvesti ir į Prezidentūrą?
– Normalu, kad įtarimai kartais yra panaikinami. Po to, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jie gali vėl atsirasti.
Čia niekas nieko neišsigando.
– Nei spaudimo, nei kokių nors skambučių ar laiškų nebuvo?
– Nebuvo jokių minčių, kad dėl šventos ramybės to netirkime. Buvo tik teisinis vertinimas.
– Ar tyrimui nebuvo iškilusi grėsmė, kai per susitikimą su tuomete Seimo vadovybe D.Grybauskaitė užsiminė turinti žvalgybinės informacijos apie daromą poveikį generalinio prokuroro skyrimo procesui? Juk R.Kurlianskis, kuris tuo metu jau buvo sekamas, ar jo pašnekovai tai galėjo išgirsti kaip perspėjimą.
– Sėkminga tyrimo pabaiga vis dėlto rodo, kad, ko gero, tokia grėsmė nebuvo kilusi. Atrodo, kad niekas neišsigando ir nenustojo daryti nusikaltimų.
Galiu tik užtikrinti, kad prezidentė rėmėsi ne mūsų informacija. Nežinau, iš kur ji turėjo žinių apie daromą spaudimą.
– Tyrimas nežlugo, bet įtarimų, kad R.Kurlianskis ir V.Gapšys darė įtaką Seimui priimant sprendimą dėl E.Dambrauskienės, vis dėlto nebeliko. Iš šalies atrodo keistokai.
– Dabar galima visaip spėlioti, bet atsakymo turbūt nerasime.
