„Šiuolaikinėje visuomenėje kario ir ypač karininko socialinė aplinka pasikeitė. Vis dažniau karininkas tam tikrose situacijose privalo veikti ne kaip „karys-specialistas“, bet kaip „karys-lyderis-valstybės uniformuotas pilietis“. Atsižvelgdami į tai, karininko rengimą taip pat privalome keisti“, – sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas brigados generolas Algis Vaičeliūnas.
Pristatydamas vieną svarbiausių Lietuvos karo akademijos strateginių krypčių, brg. gen. A. Vaičeliūnas supažindina su jau pradėta įgyvendinti nauja karininko ugdymo sistema, neapsiribojančia vien tik kariniu rengimu.
„Tai – nuoseklus mokymas, siekiant Lietuvos valstybei parengti visapusiškai išsilavinusius, pilietiškai brandžius karininkus-vadus-lyderius, mokančius kitiems kariams parodyti kryptį, paaiškinti tikslą, gebančius įtikinti ir motyvuoti. Todėl universitetinės studijos, karinis rengimas ir vado, kaip lyderio, ugdymas yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Čia įgyta karininko profesija skatins ir baigus Karo akademiją niekada nesustoti, nuolat tobulėti ir siekti dar daugiau“, – pabrėžia brg. gen. A. Vaičeliūnas.
Karinis rengimas akademijoje vyks nuosekliai – per 3 metus kariūnai išeis Bazinį karininko kursą (BKK), skirtą pagrindinėms karybos žinioms ir įgūdžiams, reikalingiems ne tik profesinėje karo tarnyboje, bet ir įvairiose civilinėse srityse, suteikti. Šios bazinės žinios privalomos visiems karininkams, nesvarbu, kokia jų karjeros kryptis ir pasirinkta specialybė, kokia būsima tarnybos vieta ir pareigos.
Priimti į Karo akademiją jaunuoliai jau vasaros metu pradės karinį pasirengimą Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Čia per 7 savaites jie įgis individualių kario įgūdžių – susipažins su taktika, ginklais ir šaudyba, mokysis karo topografijos, inžinerijos ir pan.
Šiuos įgūdžius jie vėliau tobulins studijuodami Bazinio karininko kurso dalykus Karo akademijoje. „Šis kursas – tai savotiška civilio transformacija į karį, kai būsimi kariūnai įgyja ne tik pagrindinių karybos žinių, bet ir pradeda pažinti komandinio darbo principus, suvokti disciplinos kariuomenėje svarbą“, – sako Karo akademijos viršininkas.
Prisiekę Lietuvos valstybei jaunuoliai taps kariūnais ir akademijoje pradės profesines studijas pagal Bazinio karininko kurso programą. Per paskaitas gautas teorines žinias jie kiekvieną semestrą įtvirtins lauko taktinių pratybų metu.
Pagal naująją BKK karinio rengimo programą, pirmaisiais metais vyks individualusis kario rengimas – kariūnai įgis karybos pagrindus, kokius įgyja ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliekantys karo prievolininkai.
Antrame kurse jie jau mokysis mažųjų kariuomenės padalinių taktikos, bus supažindinti su būrio lygmens gynybos ir puolimo operacijomis, vadovavimo filosofija, padalinių valdymo būdais ir pagrindiniais reikalavimais.
Trečiakursiai kariūnai dalyvaus pratybose apgyvendintoje vietovėje ir veiks mūšio mieste sąlygomis, mokysis valdyti krizes, veikti kuopos lygmens gynybos ir puolimo operacijose, susipažins su tarptautinių operacijų ypatumais, todėl ir 6 savaičių praktiką atliks Sausumos pajėgų koviniuose vienetuose, kurie dalyvauja tarptautinėse arba nacionalinėse lauko taktinėse pratybose Lietuvoje. Be Bazinio karininko kurso, bus organizuojami kursai papildomoms kompetencijoms ir gebėjimams, būtiniems vadovaujant būrio dydžio (maždaug 35 kariams) kariniam padaliniui, įgyti.
Trečiame kurse, pavasarį, galutinės vertinamosios lauko taktikos pratybos vainikuos Karo akademijos auklėtinių visų 3 metų karinio rengimo ciklą. Kariūnai rengs įvairaus pobūdžio operacijas taikydami teorines paskaitų ir praktines pratybų metu įgytas žinias. Tai kartu bus ir praktinis egzaminas, kurio metu jie bus vertinami kaip būrių vadai.
Ketvirtame kurse sėkmingai išėjusiems 3,5 metų universitetinių studijų ir Bazinio karininko kurso programas kariūnams bus suteikiamas bakalauro kvalifikacinis ir pirmasis karininko (leitenanto) laipsniai. Pavasario semestrą jaunųjų karininkų dar lauks bendrųjų kompetencijų ir karinės specializacijos kursai, atsižvelgiant į pareigas, kurias eis baigę Karo akademiją, pavyzdžiui, žvalgų, artilerijos, minosvaidžių, karo inžinerijos ar kitas būrio vado pareigas.
„Studijų metai Karo akademijoje, įgyjant aukštąjį išsilavinimą, reikalingas žinias, įgūdžius, ugdant dorovines ir pilietines vertybes, nebus paskutiniai savęs tobulinimo metai, – sako akademijos viršininkas brg. gen. Algis Vaičeliūnas, kreipdamasis į karininko profesiją norinčius pasirinkti jaunuolius. – Karininko priesaika įpareigos visą gyvenimą laikytis jos postulatų, todėl reikės nuolat atnaujinti ir gilinti bei plėsti savo profesines žinias, tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.“
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje pradėtas organizuoti Bazinis karininko kursas skirtas kariūnams kaip būsimiems karininkams rengti.
