Po šio įvyko tęsėsi ilga tyla. Tik vis buvo prisimenamas E.Masiulio pažadas, kad kai jis prabils, bylai nukeliavus į teismą, Lietuvoje bus įdomu gyventi. Ir nors jo teiginiai skandalingi nebuvo, po kiek laiko dienraštis „Lietuvos rytas“ išplatino prezidentės Dalios Grybauskaitės ir E.Masiulio asmeninius laiškus.
O šios savaitės pradžioje Valstybės saugumo departamento ruošta ataskaita Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, įvardijo „MG Baltic“ kaip verslą, bandžiusį valdyti Lietuvą.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai teigia, kad situacija polinėje sferoje šiuo metu yra keista ir slidi.
Rezultatas yra esmė
Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius pasakojo, kad visų pirma reikia pastebėti, jog vien tai, kad žinių apie politinės korupcijos bylos detalių laukėme 2 metus, rodo sistemos spragas. „Tai liudija Lietuvos teismų sistemos nerangumą ir lėtumą. Apžvalgininkas Kęstutis Girnius teisus, jis sakė, kad Lietuvoje teisingumas yra per lėtas. Čia yra bendroji problema“, – sakė jis.
Vertindamas visą situaciją, politologas pasakojo, kad svarbiausia dabar yra efektyvus rezultatas.
„Tokia byla yra labai didelis žingsnis į priekį, apvalant sistemą nuo pagrindinės ligos – per didelės verslo įtakos politikai ir žiniasklaidai. Ir šia prasme, gėrimų dėžutės pinigų byla, kaip ir kitos politinės korupcijos bylos, yra labai svarbi. Dar svarbiau, kad ši byla pasibaigtų rezultatyviai. Ir kad būtų teismo sprendimai, kurie tiesiogiai atgrasytų užsiimti tuo, kas yra šių bylų turinys“, – teigė jis.
„Aš visiškai sutinku su prezidente, kad laiškai ir tulpės yra korupcijos bylų atsakovų bandymas diskredituoti šias bylas, kaip politines. Nieko naujo to nėra“, – politologas prisiminė taip pat kalbėjusį Viktorą Uspaskichą ir R.Paksą. Jis teigė, kad VSD pažyma, atsiradusi žiniasklaidoje, tik įrodo, kad siekis bylą paversti politine, yra neteisingas. „Jokia čia politika, jokie čia susidorojimai“, – pasakojo jis.
Negalima dengtis
V.Valentinavičius naujienų portalui lrytas.lt taip pat pasakojo, kad tokių išsivalymo procesų reikia tam, kad sistema pradėtų gyti. „Politikos ir žiniasklaidos priklausomybė nuo verslo“, – problemą įvardijo jis.
Jis sukritikavo premjero pasakymą, kad kelios partijos yra švarios. „Tai tampa įrankiu politikuoti. Ir sakyti, kad visi kiti yra susitepę. Ir siekio gydytis nebėra, tik siekis sutriuškinti oponentus. Tokia pozicija nesprendžia pagrindinės problemos“, – savo požiūriu dalijosi V.Valentinavičius. Jis skatino visas puses nuo tokių kalbų susilaikyti ir susivienyti ties bendru tikslu. Jis teigė, kad šiuo metu nereikia kalbėti apie aplinkybes, kurios trukdys pasiekti šį apsivalymą.
„Prezidentė tobulai vykdo savo pareigas, visos pastarosios istorijos, nors jos karjeroje buvo visko buvę daug, ir klaidų. Bet šitas epizodas su politinės korupcijos bylomis yra viena iš jos pasiekimų viršūnių. Nes tai rodo tai, kad prezidentė nuosekliai nesitaikstė su korupcijos apraiškomis“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė V.Valentinavičius.
Kaip padaryti, kad skandalų net nebūtų?
MRU docentas Saulius Spurga kaip esminę problemą įvardijo faktą, kad po pastarųjų įvykių visuomenės pasitikėjimas politikais ir partijomis tik dar mažės.
„Mes dabar žinome daug daugiau, matyt, tie reiškiniai, apie kuriuos prabilo specialiosios tarnybos ir kuriuos mes nujautėme, jie jau tapo žinomi. Tai visi gal įgavome tam tikrų priešnuodžių. Bet yra ir kita tendencija, susijusi su tuo. Tai yra vienas po kito yra suteikiami smūgiai visai politinei sistemai, mūsų politinėms partijoms vienai po kitos. Ir autoritetas ir pasitikėjimas piliečių jomis yra smukdomi. O tiksliau sakant, ne tai, kad specialiai, bet situacija tokia išeina. Tai neaplenkia ir prezidentės“, – pasakoji jis.
Paklaustas, ar tiki apsivalymo politikoje mintimi, politologas atskleidžia, kad visai ne. „Mes galėjome laikyti ir „Darbo partijos“ bylą kaip apsivalymą, ar Rolando Pakso apkaltą kaip tokią. Bet aš visada sakau, kad mums reikia pradėti nuo paties sprendimo priėmimo mechanizmo peržiūrėjimo. Jis turi būti skaidrus ir aiškus. Nes šiuo metu, mano manymu, Lietuvos Seimas dirba chaotiškiausiai ir prasčiausiai tarp visų Europos demokratinių valstybių“, – savo įžvalgomis dalijosi politologas.
Jis teigė, kad mechanizmą reikia tvarkyti taip, kad tokių politinių skandalų net nebūtų.
„Jeigu sprendimai būtų priimama skaidriai, būtų platus sutarimas su interesų grupėmis, politinėmis jėgomis, kad mes einame šiuo keliu, kaip valstybė. Ir politiniai skandalai tada nekiltų. O dabar, kai yra žinoma, kad yra įmanoma prieiti ir kažkaip pakeisti įstatymus ir niekas to nepastebės, tai tuo ir yra naudojamasi“, – pasakojo S.Spurga.
