Supykę išeiviai Anglijoje už piktavališką veiklą parodė duris rašytojai

Londone gyvenančią rašytoją Zitą Čepaitę pasivijo Lietuvių sodybos pardavimo sandorio ratilai – ji buvo pašalinta iš Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės.

Z.Čepaitę sutrikdė pranešimas, jog ji pašalinta iš lietuvių bendruomenės.<br>D.Umbraso nuotr.
Z.Čepaitę sutrikdė pranešimas, jog ji pašalinta iš lietuvių bendruomenės.<br>D.Umbraso nuotr.
Šią sodybą šalia Londono 1947 metais įsigijo Anglijoje gyvenantys lietuviai.<br>Eltos nuotr.
Šią sodybą šalia Londono 1947 metais įsigijo Anglijoje gyvenantys lietuviai.<br>Eltos nuotr.
D.Asanavičiūtės teigimu, buvo galima bandyti išgelbėti Lietuvių sodybą.
D.Asanavičiūtės teigimu, buvo galima bandyti išgelbėti Lietuvių sodybą.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas"

May 21, 2018, 11:22 PM

Buvusi JK lietuvių bendruomenės pirmininkė 60-metė Z.Čepaitė gavo raštą anglų kalba, kuriame sakoma, kad bendruomenės ilgalaikiams interesams bus pasitarnauta geriau, jei ji nebedalyvaus jos veikloje. Tokį pat raštą gavo dar trys lietuviai.

Tokios netikėtos žinios sulaukusi Z.Čepaitė apie tai informavo Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkę Dalią Henke, Lietuvos ambasadą Londone ir Seimo narį Žygimantą Pavilionį.

Rašytojos teigimu, ji buvo pašalinta be jokio įspėjimo, jos pačios neišklausius.

Tiesa, Z.Čepaitė dar gali kreiptis į JK lietuvių bendruomenės suvažiavimą, kuris gali panaikinti valdybos sprendimą.

Įžvelgė piktavališką veiklą

Dabartinė JK lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė „Lietuvos rytui“ sakė, kad visi keturi asmenys buvo pašalinti už piktavališką veiklą ir nebendradarbiavimą su bendruomenės valdyba.

Be to, visi pašalintieji yra paduoti į teismą dėl esą neteisėto JK lietuvių bendruomenės turto išpardavimo.

Pabrėžusi, kad šalinti keturis asmenis buvo valdybos sprendimas, D.Asanavičiūtė paaiškino, jog apie tai jiems pranešta angliškai, nes bendruomenė yra Jungtinėje Karalystėje registruota organizacija, todėl visi dokumentai turi būti rašomi anglų kalba.

Nebuvo iš ko grąžinti skolos

– Nors pašalinimo priežastys jums nebuvo paaiškintos, turbūt jas nujaučiate? – „Lietuvos rytas“ paklausė Z.Čepaitės.

– Mano manymu, konfliktas kilo dėl bendrovės Lietuvių namų, kurios didžiausio akcijų paketo savininkė yra JK lietuvių bendruomenė.

Rinkau parašus, kad būtų paskelbtas neeilinis bendruomenės suvažiavimas ir išrinkti atstovai į Lietuvių namų akcininkų susirinkimą. Tokią teisę numato mūsų taisyklės.

– Kas tie Lietuvių namai?

– Tai šiuo metu neveikianti bendrovė, kuriai priklausė vadinamoji Lietuvių sodyba. 1947 metais Anglijoje gyvenantys lietuviai šalia Londono įsigijo sklypą su namu ir šią vietą pavadino Lietuvių sodyba. Ji buvo įsigyta JK lietuvių bendruomenės ir privačių asmenų lėšomis.

2016 metais Lietuvių sodyba buvo parduota. Nė vienam čia gyvenančiam lietuviui tai nepatiko. Tuo metu buvau JK lietuvių bendruomenės pirmininkė ir pardavimui pritariau, nes nebuvo kitos išeities.

Vietos policija pareikalavo atimti licenciją iš Lietuvių sodybos pardavinėti alkoholinius gėrimus, griežtai apriboti kitą veiklą. Policija pateikė dešimties metų įvykių suvestinę: kiek kartų būdavo kviečiama tramdyti muštynių, kiek nukentėjusiųjų ir sužalotų, kiek buvo rasta narkotikų.

Bet bendruomenės naujos valdybos nariai kreipėsi į teismą tvirtindami, kad jie, kaip akcijų paketo pagrindiniai savininkai, nesutinka su Lietuvių sodybos pardavimu, nes, jų manymu, ji parduota neteisėtai.

– Kam ji buvo parduota?

– Tiesą sakant, nežinau. Sodyba buvo prasiskolinusi. Jos kreditoriai – Lietuvių sporto ir socialinis klubas pareikalavo grąžinti skolą. Grąžinti nebuvo iš ko, todėl kreditoriai pardavė jiems užstatytą sodybą ir pasiėmė skolą.

Bet į bendrovės sąskaitą netrukus turėtų įkristi atskaičiavus skolas likęs maždaug milijonas svarų sterlingų (apie 880 tūkst. eurų). Akcininkai turi spręsti, kaip jį panaudoti.

– Tai jūs dabar esate didžiausia JK gyvenančių lietuvių priešė? Ar nebegalėsite vaikščioti į lietuviškas užeigas, parduotuves, lankytis lietuvių renginiuose?

– Nejuokaukite. Mane pašalino tik iš organizacijos.

Žmogus, atvykęs į Jungtinę Karalystę, automatiškai netampa lietuvių bendruomenės nariu, narystė yra fiksuota.

Girdėjau gandų, kad mane pašalino dėl to, kad nemokėjau nario mokesčio.

– Ar girdėjote, kad lietuvių bendruomenė būtų pašalinusi kokį kitą narį?

– Kol gyvenu Didžiojoje Britanijoje, tik kartą iš lietuvių bendruomenės buvo pašalintas Einoras Vildė. Jis sukūrė „Facebook“ puslapį, kurį pavadino JK lietuvių bendruomenės puslapiu ir ten skelbė įrašus, garbinančius Rusiją, nuotraukas su Georgijaus juostelėmis.

Tuo metu pati buvau JK lietuvių bendruomenės pirmininkė.

Mes pareikalavome uždaryti šį puslapį, įspėjome, kad nepaklusus E.Vildės elgesį svarstysime. Bendruomenės skyrius jo elgesį apsvarstė ir šalinti atsisakė. Tačiau lietuvių bendruomenės suvažiavimas E.Vildę vis dėlto pašalino. Bet jis bent turėjo galimybę paaiškinti, kodėl taip daro.

O dabar mums niekas jokių pašalinimo priežasčių nepateikė, tik skleidžia gandus, kad dėl mano kaltės buvo parduota Lietuvių sodyba. Jei aš jau kalta dėl jos pardavimo – prašom, įrodykite tai teisme. Bet teisminiai procesai vyksta jau dveji metai.

Vadino skausmingu praradimu

Tuo metu „Lietuvos ryto“ pakalbinta D.Asanavičiūtė teigė, kad JK lietuvių bendruomenės valdyba nesulaukė iš Z.Čepaitės nei finansinių ataskaitų, nei dokumentų, nei sutarčių apie Lietuvių sodybos veiklą ir pardavimą.

Prieš septynerius metus vien šios sodybos pastatai buvo įvertinti 4 milijonais svarų sterlingų, o 2016-aisiais jie su žemės sklypu buvo parduoti už 2,7 milijono svarų.

Anot JK lietuvių bendruomenės pirmininkės, šiuo metu siekiama atgauti bent tai, kas liko atskaičius skolas.

D.Asanavičiūtė pabrėžė, kad Lietuvių sodyba buvo labai graži, ją pirko senieji išeiviai – tai buvo jų sunkiai uždirbti pinigai: „Tai labai skausmingas praradimas. Skaudus smūgis seniesiems Anglijos lietuviams. Tai buvo istorinė ir kultūrinė vertybė.“

Pašnekovė taip pat aiškino, jog kai sodyba buvo praskolinta, JK lietuvių bendruomenės valdyba norėjo skolą grąžinti ir tvirtino radusi, kas būtų paskolinęs pinigų. Tačiau toks pasiūlymas grąžinti esą buvo ignoruojamas.

Pašalino ir Žemaitę

Rašytoja Žemaitė (Julija Žymantienė) gyvendama JAV irgi buvo pašalinta iš lietuvių emigrantų organizacijos.

1917 metais ji įstojo į Lietuvių moterų progresisčių sąjungą (LMPS). Sąjungos narės tuo labai džiaugėsi, organizavo koncertus, rengė susitikimus rašytojai paremti.

Bet prasidėjo trintis, kai Žemaitė viešai paprieštaravo siūlymams, kad visos LMPS narės su kairiaisiais socialistais pereitų į komunistų partiją.

1920 metais per LMPS renginį kilo skandalas, kai Žemaitė atsisakė lipti į sceną skaityti referato, nes esą pamiršusi akinius. Rašytoja buvo labai populiari, daugybė moterų tą vakarą atėjo jos pasiklausyti ir siūlėsi paskolinti savo akinius, bet ji savo sprendimo nekeitė.

Netrukus rašytoja gavo laišką, pranešantį, jog LMPS susirinkime buvo nutarta jos neleisti į tris paeiliui susirinkimus. To nutarimo priežastis – įtarimas, jog ji rašinėjanti į laikraščius korespondencijas apie jų susirinkimus.

Tačiau Žemaitė vis vien nuėjo į LMPS susirinkimą. Nors jai nebuvo leista kalbėti, ji atsistojo ir pasakė, kad „nesiduoda“, nes buvo ratelio narė nuo pat pradžios ir toliau žadanti būti.

Tačiau kai rašytoja buvo apšaukta menševike ir išdavike, ji dar kartą atsistojo ir pareiškė: „Nenorite manęs, galiu nebesilankyti, nes, tiesą pasakius, man ir sarmata tokiame „progrese“ dalyvauti.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.