Parlamentarai susikibo dėl moterų teisių: „Dar manome, kad moteris negali būti savarankiška“

Praėjusią savaitę Seimo nariams nusprendus, kad parlamento posėdis nėra tinkama vieta diskusijai su žmogaus teisių aktyviste Dalia Leinarte, šią savaitę šis klausimas į Seimo salę grįžo.

Vieną kartą jau „užčiaupta“ diskusija apie moterų teises, Seime pagaliau įvyko.<br>T.Bauro nuotr.
Vieną kartą jau „užčiaupta“ diskusija apie moterų teises, Seime pagaliau įvyko.<br>T.Bauro nuotr.
Dovilė Šakalienė praėjusios savaitės įvykius Seime išvadino naujuoju "dugnu". <br>T.Bauro nuotr.
Dovilė Šakalienė praėjusios savaitės įvykius Seime išvadino naujuoju "dugnu". <br>T.Bauro nuotr.
Edita Tamašunienė teigė, kad nereikia vaikams maišyti proto su nuomone, kad yra daugiau, nei dvi lytys. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Edita Tamašunienė teigė, kad nereikia vaikams maišyti proto su nuomone, kad yra daugiau, nei dvi lytys. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 22, 2018, 2:25 PM, atnaujinta May 22, 2018, 4:01 PM

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos parlamente seniūnė Rita Tamašūnienė pranešė, kad jos vadovaujama frakcija siūlo diskusiją nukelti. Tam pritarė ir dauguma parlamentarų. Tą kartą idėjos iniciatorė socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė tokį sprendimą pavadino „gėda, pramušusia grindis“. Parlamentarė taip pat Seimo salėje sau užsiklijavo burną.

Vis dėlto ši diskusija yra kiek pakoreguota. Nes per darbotvarkėje šiam klausimui skirtą pusvalandį laiko skirta taip pat ir Linai Obelenienei. Ji šiuo metu dirba Vytauto Didžiojo universitete, Katalikų teologijos fakultete.

Prašė nedemonizuoti

Socialdemokratė D.Šakalienė prieš diskusiją pasakojo apie dabartinę situaciją.

„Pirmą kartą per Nepriklausomybės dešimtmečius mes turime diskusiją moterų teisių klausimais, plenarinio posėdžio metu. (…) Man, kaip moteriai, kaip Lietuvos pilietei ir Seimo narei, buvo labai skaudu klausytis, kad nėra jokio reikalo kalbėti apie moterų klausimus tokiu formatu, arba galima tai daryti kur nors kitur, už šios salės ribų. Kol didesnė pusė visuomenės yra mušama ir turi įrodyti, kad turi teisę būti žmogumi, tokia visuomenė negali tapti klestinti, saugi ir laiminga“, – pasakojo D.Šakalienė.

Jos teigimu, šiuo metu moterų problemas yra menkinamos. „Lietuvoje mes turime smurto prieš moteris epidemiją. Per metus yra užfiksuoja 68 tūkstančiai smurto artimoje aplinkoje atvejų. Iš jų – 82 procentai yra moterų“, – statistika dalijosi parlamentarė.

„Atėjo laikas išeiti iš klaidinimų ir gąsdinimu. Nebereikia demonizuoti“, – teigė Seimo narė ir pridūrė, kad tai yra išskirtinės reikšmės klausimas:  – Šitas Seimas yra padaręs daug klaidų. Yra padaręs teisingų dalykų, bet mes turime nueiti tokį didelį kelią, kad aš norėčiau, kad ši diskusija būtų pradžia, suvokiant, kad tai yra prioritetinis klausimas.“

Lietuva dar nesuvokia

Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos moterims panaikinimo ekspertė, istorikė, profesorė Dalia Leinartė savo pranešimą Seime įrašė praėjusią savaitę. Kreipdamasi į parlamentarus D.Leinartė dėkojo D.Šakalienei dėl skirto laiko.

„Lietuvoje yra pamirštama, kad pagal tarptautinius įsipareigojimus valstybė yra atsakinga už visus atliekamus smurto veiksmus artimoje aplinkoje. Ji taip pat yra atsakinga už tai, kad nesiėmė visų jai prieinamų priemonių užkirsti smurtui kelią“, – priminė D.Leinartė. Ji taip pat kritikavo, kad šiuo metu smurtą patyrusios aukos yra konsultuojamos tik telefonu. „Bet moteriai su vaikais tai turi būti tik viena iš pagalbos formų“, – teigė ji.

„Šalys ir jų vyriausybės, kurios suvokia šios diskriminacijos problemos mastą ir prigimtį, vienareikšmiškai įteisina apibrėžimą „smurtas prieš moteris lyties pagrindu“. Bet Lietuvoje nėra suvokiama, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių problema“, – problemą išskyrė ekspertė. „Įstatyme taip pat nenumatyta, kad smurtas ir diskriminacija yra draudžiami lyties identiteto ir seksualinės orientacijos pagrindu“, – priminė D.Leinartė ir pabrėžė, kad šis principas neturi būti pamirštamas.

„Nuomonės, kad smurtas šeimoje yra pačios moters reikalas, o ne lyčių lygybės ir žmogaus teisių problema, Lietuvoje girdimos vis dažniau“, – kaip esminę problemą įvardijo ji.

Siejo su abortų draudimu

Vytauto Didžiojo universiteto profesorė B.Obelenienė Seimo nariams pasakojo, kad kalbant apie moters teises reikia kalbėti ir apie abortus.

Abortas turi tiesioginę, statistiškai reikšmingą sąsają su smurtu. Ir Lietuvoje abortai yra dažniausiai atliekami pagal moters norą. Labai patogu yra manyti, kad pagrindinė priežastis abortui yra tai, kad ji neplanavo nėštumo. Tačiau neplanuoto nėštumo terminas turi dvi prasmes: pirmoji – rinkodarinė. Nėštumo neplanavimas yra lygus kontraceptikų nenaudojimui. Antra – neturėjimas gyvenimo perspektyvoje vaiko“, – pasakojo ji. 

„Ar tikrai abortas yra moters noras? Ir kas slypi už šio noro? Ar tikrai moteris gauna visą reikiamą pagalbą bei mokslu grįstą informaciją? Nė vienas save gerbiantis gydytojas nepasakys, jog abortas yra gera išeitis. (…) Mes apklausėme studentus ir supratome, kad jaunos moteris supranta, kad aborto metu žūsta žmogaus gyvybė. Jos sutiko, kad abortas yra moralinė problema. Taigi, kodėl moteris tai žinodamos tai renkasi?“ – klausė VDU profesorė.

Ji taip pat pasakojo, kad atlikti tyrimai parodė, kad skatinimas darytis abortą yra jaučiamas ne tik artimoje aplinkoje, bet ir viešojoje. Kurioje, anot profesorės, tik ir daugėja palankios informacijos. „Tai vyksta vos tik Seime iškyla šis klausimas“, – pasakojo B.Obelenienė.

Abortas gali būti indikatorius, kad prieš moterį yra smurtaujama“, – išvadas darė ji.

E.Tamašunienė: „LGBT pasinaudojo“

E.Tamašunienė apgailestavo, kad ne iki galo įvykusios diskusijos dėl tam tikrų sąvokų, atsiranda galimybė interpretacijai.

„Visada dviprasmybės suteikia galimybė interpretuoti. Tuo ir pasinaudojo tokios organizacijos kaip LGBT, matydamos, kad „socialinės lyties samprata“ suteiks daugiau laisvių kitos seksualinės orientacijos žmonėms taip pat“, – pasakojo parlamentarė.

„Esu nuomonės, kad lietuviškos tradicijos nėra smurtinės. Ir kaip tik gražūs santykiai, darna ir pagarba kitam žmogui yra ir papročiuose. Ir rodomi gražūs pavyzdžiai. O senosios raudos aprauda sunkią moters dalią. Todėl mes negalime kalbėti apie tai, kad Lietuva yra smurtautojų kraštas. Ir mums priėmus konvenciją, įvyks pokyčiai“, – pasakoji R.Tamašunienė.

„Nereikia vaikams maišyti galvose, nuolat abejoti tuo, kuo esi. Yra dvi lytys, kaip lytiškumas formuojasi dar nuo motinos įsčių. Nereikia išgalvoti to, ko visai nereikia tokiai mažai valstybei“, – savo argumentus vardijo R.Tamašunienė, primindama ir krikščioniškas vertybes bei būsimą popiežiaus vizitą.

Liberalė žino, kuri problema yra didžiausia

Liberalė Aušrinė Armonaitė teigė, kad pradėjusi dirbti su šiais klausimais ji nesuprato, kas yra didžiausia problema.

„Moterų teisių klausime pagrindinė problema nėra tik 16 procentų mažesnis atlyginimas nei vyrų. Tai yra tema, bet ne pagrindinė problema. Smurtas artimoje aplinkoje yra pagrindinė problema. Seksualinis priekabiavimas visur – nuo aukštųjų mokyklų iki meno įstaigų, netgi Seimo. Tai yra pagrindinė problema. Nuolatinis noras sugrąžinti abortų draudimą, turint omenyje, kad moteris nėra savarankiška. Nesugebanti priimti sprendimų už save. Tai yra pagrindinės problemos", - pasakojo ji. 

Abortas nėra geras sprendimas. Ir mes turime sutelkti jėgas tam, kad jų būtų Lietuvoje kuo mažiau. Bet draudimai tik pastūmės tai daryti užsienyje arba nelegaliai“, – prognozavo A.Armonaitė.

Stambulo konvencija kalba apie smurtą prieš moteris. Ir jei kas mano, tai ši konvencija yra grėsmė tradicinėms Lietuvos vertybėms, tai aš noriu labai aiškiai pasakyti – mušti žmoną, mušti vaiką, ar apskritai muštis šeimoje nėra lietuviška tradicinė vertybė. O jei taip yra, tokių „vertybių“ neturime saugoti“, – teigė politikė. Šie jos žodžiai Seimo salėje buvo palydėti plojimais. Ji priminė, kad Lietuva, šios sutarties taip ir neratifikavusi, šiuo metu yra grupėje kartu su Azerbaidžanu ir Rusija.

Peržengia normas

Valstiečių frakcijos narys Mindaugas Puidokas priminė apie Stambulo konvencijos dvilypumą, kuris nėra vien tik apie smurto draudimą. Jam daugiausia klausimų kelia socialinės lyties sąvoka.

„Mes turime labai aiškiai suvokti, koks yra apibrėžimas. Nes tie punktai, pagal kuriuos dabar mes turime nediskriminavimo pagrindus – socialinės lyties, lytinės orientacijos, šeiminės padėties ir lyties tapatybės. Visi šitie aspektai peržengia kovos su smurtu prieš moteris tematiką“, – teigė jis ir priminė, kad taip atsirastų ir galimybė visiems norintiems suteikti šeimos ir santuokos teises bei iš to kylančias teises.

„Valstiečių frakcija laikosi tuos nuomonės, kad mes turime išlaikyti labai aiškų požiūrį į tradicinę šeimą ir ją palaikyti“, – apie galimybę tos pačios lyties asmenų šeimoms įsivaikinti kalbėjo parlamentaras.

Greito ratifikavimo nežada

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kovą sakė, kad oponuojančių pusių konfliktas dėl Stambulo konvencijos yra pernelyg aštrus ir artimiausiu metu kompromiso pasiekti nepavyks.

Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.

Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.

Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.