– Ar lengvai apsisprendėte kandidatuoti į teisingumo ministro postą, kai vieną kandidatą – Giedrių Danėlių – šalies vadovė jau buvo išbrokavusi? O gal žinojote, kad po prezidentės elektroninių laiškų skandalo antrą kartą taip nenutiks? – „Lietuvos rytas“ paklausė teisingumo ministro 42 metų E.Jankevičiaus.
– Eidamas pokalbio pas prezidentę tikrai nežinojau, ką ji nuspręs, ir ryžtis tapti antru kandidatu tikrai nebuvo lengva.
Bet esu komandos žmogus – jeigu Vyriausybėje nėra teisingumo ministro, tai trukdys, kurį būtina kuo greičiau pašalinti, todėl negalėjau atsisakyti, kai buvo pasiūlyta užimti šį postą. Ilgai kalbėjomės su premjeru Sauliumi Skverneliu, kuriuo visiškai pasitikiu, jo siekiai ir tikslai man labai artimi.
Manau, galėsiu šioje Vyriausybėje nuveikti, ką užsibrėšime. Nesu bailus žmogus, žinau, ką sugebu, apgalvoju, kaip elgtis, o tada nebijodamas darau, ką numatęs.
– Nesate teisininkas, kaip ir neseniai žemės ūkio ministru tapęs Gediminas Surblys nėra žemės ūkio specialistas. Gal Teisingumo ministerijoje susidarė tokia padėtis, kad geriau jai vadovauti galės ministras, kaip sakoma, atėjęs iš šalies?
– Ministras pirmiausia yra politikas. Jam reikia administracinių gebėjimų ir svarbiausia, kad jis turėtų idėjų, nes jo pareiga – parinkti kryptį ir vairuoti link pasirinktų tikslų jam patikėtą sritį.
Ministerijoje dirba daug gerų teisės specialistų, kurie geba ministro ir Vyriausybės idėjas įvilkti į profesionalų teisės rūbą.
Be to, visų ministerijų darbas labai susijęs su teise, bet jei vadovautumės tokia logika, kiekvienas ministras turėtų būti teisininkas.
– Gal jums liks patarinėti kai kurie ankstesnės ministrės Mildos Vainiutės komandos nariai?
– Buvusios ministrės komanda jau nedirba ministerijoje, o aš kol kas neturiu nė vieno patarėjo. Sutariau su dviem asmenimis – jie greitai taps viceministrais, neseniai apsisprendžiau ir dėl trečio viceministro.
Po vienos kitos savaitės jie jau dirbs, o patarėjų paieškas pradėsiu dabar.
– Nurodėte, kad jūsų veiklos prioritetas bus kalėjimų sistemos reforma. Kauno tardymo izoliatoriaus laikinąja vadove paskirta Rasa Kazėnienė, kurios kritika, galima sakyti, išvertė iš posto ankstesnę ministrę. Gal R.Kazėnienei ir pasiūlysite imtis kalėjimų sistemos pertvarkos?
– Pasitikiu R.Kazėniene, jai teko atlaikyti stiprų spaudimą. Dabar paskyrėme ją laikinai vadovauti Kauno tardymo izoliatoriui.
Žiūrėsime, kaip jai sekasi įgyvendinti savo sumanymus. Manau, ji tikrai ras savo vietą šioje įstaigoje.
– Kalėjimų sistemą žadate pertvarkyti, bet ar ketinate bent pradėti spręsti ankstesnių ministrų per porą dešimtmečių iš vietos nepajudintą Vilniaus centre esančio Lukiškių kalėjimo iškeldinimo problemą?
– Žinoma, šį kalėjimą būtina iškelti iš mūsų sostinės centro. Praėjusią savaitę svarstėme tokio investicinio projekto galimybes. Specialistų prognozės yra geros. Bus skaičiuojamos išlaidos ir, išanalizavę visus variantus, projektą pristatysime premjerui.
Apie kalėjimo iškeldinimo datas dar per anksti kalbėti, bet per 4–5 metus tai įmanoma padaryti.
– Tarp savo veiklos prioritetų įvardijote ir vartotojų teisių apsaugą, efektyvų ES duomenų apsaugos taisyklių taikymą. Bet žmonės pirmiausia pasigenda teisingumo.
Ar teisingumo ministras gali ką nors nuveikti, kad teisingumo šalyje būtų daugiau?
– Artimiausiu metu svarbu pasirūpinti tiek vartotojų teisių, tiek duomenų, tiek pranešėjų apsauga. Reikia parengti ir priimti daug teisės aktų.
Be abejo, didžiulė problema – žmogaus teisių pažeidimai įkalinimo įstaigose. Kai kuriose jų sąlygos labai prastos ir Lietuva pralaimi daug bylų Europos žmogaus teisių teisme. Mes turime efektyviai pasinaudoti kad ir Norvegijos fondų parama, skirta sąlygoms kalėjimuose pagerinti.
Kuo greičiau reikia remontuoti senus tardymo izoliatorius, statyti naujus, be kita ko, ir leisiančius iškeldinti Lukiškių kalėjimą.
Siekdami daugiau teisingumo imsimės tiek baudžiamosios, tiek civilinės teisės normų stebėsenos ir įvertinsime, kuriuos teisės aktus reikia tobulinti.
Artimiausiu metu stiprinsime probacijos tarnybą. Žmonės, padarę nesunkius nusikaltimus, nebūtinai turi būti izoliuojami įkalinimo įstaigose.
Pirmą kartą nusikaltę asmenys galėtų bausmę atlikti ir namų sąlygomis, kontroliuojant juos apykoje ar apyranke. Taip sumažintume ir kalinčiųjų skaičių, pagerintume jiems sąlygas.
