2009 metais „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo politiniuose procesuose, susijusiuose su Tautos prisikėlimo partijos (TPP) frakcijos Seime skilimu, su jais buvo derinami Seimo pirmininko atstatydinimas ir naujo kandidato parinkimas. Tam vieni asmenys buvo iškeliami, o kiti juodinami.
Su „MG Baltic“ buvo derinami veiksmai, kuriais siekta pritraukti skilusios TPP frakcijos narių į Seimo Liberalų sąjūdžio frakciją.
Minimas ir buvęs parlamentaras Aleksandras Sacharukas, kuris po TPP skilimo vadovavo frakcijai „Viena Lietuva“.
2010 metais buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius prašė tuomečio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio pagalbos, kad Seime nebūtų svarstomas nutarimas kreiptis į Konstitucinį teismą.
Opozicijos atstovai tuomet siekė, kad teismas išaiškintų, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos.
Išvadų projekte teigiama, jog R.Kurlianskis per žurnalistą Tomą Dapkų bandė paveikti A.Sacharuką, kad jo vadovaujama frakcija nepritartų šiam siūlymui.
Už tai esą buvo žadama „sutvarkyti jo paketą“.
Po to, kai Seimo nutarimas nebuvo priimtas, G.Steponavičius informavo R.Kurlianskį, kad padėkojo A.Sacharukui.
Buvo „MG Baltic“ būstinėje
Tačiau šiam politikui vėliau Seime buvo surengta apkalta už tai, kad jis balsavo už tuomet atostogavusį savo kolegą Liną Karalių.
Nors Konstitucinis teismas konstatavo, kad priesaiką sulaužė abu parlamentarai, Seime vykęs slaptas balsavimas A.Sacharukui buvo palankus – jis baigė savo kadenciją.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ A.Sacharukas labai tiksliai prisiminė, kada pirmą kartą susitiko su R.Kurlianskiu ir koncerno prezidentu Dariumi Mockumi.
„Buvau kaltinamas, kad tą dieną aš balsavau už L.Karalių. Iš tikrųjų aš tada buvau „MG Baltic“ būstinėje ir pirmą kartą bendravau su R.Kurlianskiu“, – kalbėjo A.Sacharukas.
Taikinys – A.Valinskas
Tuomet A.Valinskas jau nebuvo Seimo pirmininkas.
„MG Baltic“ iš tiesų labai stengėsi, kad A.Valinskas prarastų postą. Koncernui priklausanti žiniasklaidos grupė jį tiesiog persekiojo.
Aš buvau jaunas ir nepatyręs politikas, tada nesupratau, kas vyksta, bet buvo akivaizdu, kad koncernas labai stengėsi jį nuversti“, – puolimą, vykusį prieš buvusį bendražygį, prisiminė A.Sacharukas, kuris po TPP skilimo tapo frakcijos „Viena Lietuva“ vadovu.
Pasijuto persekiojamas
Nors A.Sacharuko ir A.Valinsko keliai išsiskyrė, jis dabar mano, kad buvęs Seimo pirmininkas tada buvo puolamas nepagrįstai: „Tuo puolimu buvo suinteresuoti valdžioje buvę liberalai ir konservatoriai. Mes buvome labai neparankūs partneriai, kėlėme per daug sąlygų – buvome nepatyrę ir dar nesugadinti, be to, stiprėjome, o tai jiems nepatiko. Jie negalėjo mūsų valdyti.“
Anot A.Sacharuko, pirmasis susitikimas su R.Kurlianskiu ir D.Mockumi buvo pažintinis, jame aptakiai kalbėta apie paramą valdančiajai koalicijai arba galimą dalyvavimą joje: „Netrukus po to buvau pradėtas persekioti dėl balsavimo už L.Karalių.
Buvau dusinamas ir šantažuojamas gal dvi savaites. Tada antrą kartą susitikau su R.Kurlianskiu. Jis reikalavo, kad mes ateitume į koaliciją ir balsuotume taip, kaip reikės konservatoriams.
Už tai man buvo pasiūlytas vadinamasis gerovės „paketas“, o man nebūtų buvusi pradėta apkalta. Tai turėjo garantuoti konservatoriai.
Man dar buvo siūloma pinigų – net 700 tūkst. litų.
Bet aš juos labai šiurkščiai pasiunčiau kuo toliau.
Tada pasakiau, kad R.Kurlianskiui ir D.Mockui nusuksiu galvą, nes kalėjimo nebijau – man nebus gėda, jei dėl jų sėsiu.
Pasakiau, kad aš pats eisiu į apkaltą, nes tikėjausi, kad ji jiems nepavyks.
Daugiau mano silpnų vietų nebuvo. Apie tai esu kalbėjęs ir anksčiau, sakęs tai ir teismuose, bet niekas nereagavo.“
Vis dėlto pavyko paskelbti apkaltą A.Sacharukui, tačiau pašalinti jį iš Seimo nepakako balsų.
„Aš tada neįvertinau jų galių, maniau, kad jie tik liežuviu mala. Nesitikėjau, kad jiems pavyks viską taip užsukti. Vyliausi, kad tyrimas bus objektyvus, bet nieko panašaus nebuvo“, – apkaltą ir „MG Baltic“ reikalavimus prisiminė A.Sacharukas.
Kas užstojo konservatorius?
Buvęs politikas tvirtino, kad jo pokalbyje su R.Kurlianskiu dalyvavo ir buvęs įtakingas konservatorius Vitas Matuzas, atsakingas už partijos finansus.
„Aš dabar nematau, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose kas nors būtų rašoma apie buvusio premjero Andriaus Kubiliaus dešiniąją ranką V.Matuzą.
Jis nuolat būdavo šalia R.Kurlianskio – buvo kaip neatskiriami broliai, visur vaikščiojo kartu.
Man labai keista, kad komiteto tyrime apie tai nėra užsiminta nė žodžiu. Tai nesąžininga“, – traukė pečiais A.Sacharukas.
Jis mano, kad šie susitikimai turėjo būti fiksuojami ir specialiųjų tarnybų.
„Aš savo akimis mačiau ir savo ausimis girdėjau, kad V.Matuzas buvo koncerno ir konservatorių ryšininkas. Per jį konservatoriai gaudavo visus koncerno pavedimus. Tame procese dalyvavo ir daugiau žmonių.
Kai koncernas mane šantažavo, koalicijos sutartį į „MG Baltic“ būstinę atvežė ir kišo man pasirašyti ne kas kitas, o premjero A.Kubiliaus komandos žmonės“, – kalbėjo A.Sacharukas.
Buvęs politikas apgailestavo, kad VSD ir kitos tarnybos sekė daugybę žmonių ir partijų, bet kažkodėl šių užkulisių neatskleidžia.
„Jeigu jie šitiek sekė ir tiek žino, kodėl dabar pasako ne viską?“ – stebėjosi A.Sacharukas, kuris Seime vadovavo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai.
Iš Prezidentūros – nė garso
Buvęs aukštas teisėsaugos pareigūnas taip pat atskleidė, kad patyręs „MG Baltic“ šantažą jis apie tai pranešė Prezidentūrai.
„Aš asmeniškai susitikau su buvusiu prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Jonu Markevičiumi, ir tai turėtų būti užfiksuota.
Jam papasakojau, kad yra tokia gauja – „MG Baltic“, kuri atvirai perka politikus, juos šantažuoja, daro įtaką, o jų pavedimus klusniai vykdo liberalai ir konservatoriai.
J.Markevičiui tada sakiau, kad tai galiu įrodyti, duoti pokalbių įrašus. Prezidentės patarėjas žadėjo viską perduoti D.Grybauskaitei.
Bet nebuvo jokios reakcijos. Priešingai – mano atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Todėl man dabar labai pikta girdėti šalies vadovės išvedžiojimus, kad ji nieko nežinojo“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo A.Sacharukas.
Prokuroras vykdė užduotį?
Buvęs politikas atkreipė dėmesį ir į tai, kad prašymą panaikinti jo teisinę neliečiamybę Seimui pateikė prokuroras Raimondas Petrauskas. Jis tuomet laikinai ėjo generalinio prokuroro pareigas.
Jo pavardė minima ir Seimo komiteto išvadose.
Teigiama, kad su tuomečiu Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vadovu nuolatinį ryšį palaikė žurnalistas T.Dapkus, kurį prezidentė pavadino „MG Baltic“ skaliku.
Jie aptarinėjo informacinę kampaniją prieš prokurorą Justą Laucių, kuris nuo 2016 metų gegužės vadovavo politinės korupcijos bylos tyrimui.
Jautė, kad yra neparankus
A.Valinskas vakar „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog „MG Baltic“ priklausančių žiniasklaidos priemonių turinys rodė, kad jis koncernui nėra parankus kandidatas: „Tais laikais užtekdavo tik pasižiūrėti „MG Baltic“ valdomas informacijos priemones.
Aš kalbu apie LNK, kitus giminingus kanalus.
Prisiminkime, koks buvo kontekstas, – juk dėl visko buvo kaltas blogasis A.Valinskas. Aš būdavau visų tų laidų „superherojus“.
Man ta informacija buvo žinoma – aš ne tiktai jutau, bet ir turėjau savų šaltinių.
Žinojau, kad buvo duota komanda bet kokiomis priemonėmis padaryti mus visos tos koalicijos priimtų sprendimų atpirkimo ožiais.“
VSD informacijos neteikė
Buvęs Seimo pirmininkas, paklaustas, ar jautė, kad Liberalų sąjūdis yra proteguojamas, teigė, kad ne tik jautė, bet ir tiksliai žinojo: „Aš gavau informacijos, tiesa, ne iš tų institucijų, kurios man turėjo ją suteikti, – kalbu apie Valstybės saugumo departamentą.
Mes susitikdavome su VSD vadovu (Povilu Malakausku. – Red.) kas dvi ar tris savaites, bet nieko tokio iš jo negaudavau. Dabar, kiek suprantu, jie tą informaciją turėjo, bet kažkodėl jos nepateikdavo.“
Raguolio ir bizūno principas
„Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl jis neįtiko „MG Baltic“, buvęs politikas teigė, kad TPP laimėjimas koncerną tiesiog išmušė iš vėžių: „Aš manau, kad mūsų laimėta antroji vieta Seime ir idealistinis noras prisidėti prie valstybės valdymo „MG Baltic“ buvo netikėtas. Atrodo, kad mes jiems labai sumaišėme kortas.“
Jis prisiminė ir kaltinimus, kad TPP atėmė balsus iš partijos „Tvarka ir teisingumas“, tačiau tyrimo duomenys parodė, jog didžioji dalis balsų buvo perimta iš Liberalų sąjūdžio.
A.Valinskas taip pat pasakojo, kad jo frakcijos nariai buvo ir šantažuojami: „Vieniems buvo grasinama, kad apie juos pasirodys neigiami straipsniai ar televizijos laidos, kitus buvo bandoma vilioti, kad per ateinančius rinkimus skirs eterio laiko. Tiesiog buvo taikomas raguolio ir bizūno principas.“
Ieškota neteisėtos įtakos centrų
Vakar vakare patvirtintos tyrimo išvados, kurios priimtos balsų dauguma (susilaikė tik socialdemokratas Juozas Olekas), aptakiai apibūdina verslo įtaką politikams ir valstybinėms institucijoms.
Pirmojoje dalyje, kurioje siekiama suprasti, ar buvo bandoma daryti neteisėtą poveikį valstybinėms institucijoms ir politikams, yra minimos dvi verslo grupės. Didžioji dalis išvadų apie „MG Baltic“ veiklą jau buvo žinomos po to, kai viešumoje pasirodė VSD informacija, skirta šio komiteto darbui.
Šalia šio koncerno yra minima ir „neskaidri“ Rusijos korporacija „Rosatom“, taip pat iš Seimo jau po nepavykusios apkaltos savo noru pasitraukęs Mindaugas Bastys.
Antrojoje dalyje, kurioje kalbama apie neteisėtą politikų ir politinių partijų finansavimą, užsimenama apie neįvardytų verslo grupių „paketus“, kurie yra parama politinei partijai mainais į verslo grupės reikalavimų tenkinimą.
Atskirai aptariami ir parlamentarai, turintys viešąsias įstaigas. Remiantis išvadomis, 46 praėjusios kadencijos nariai yra su jomis susiję.
Aptardamas „neobjektyvią, šališką ir neefektyvią žiniasklaidą“ komitetas įvardijo keletą atvejų, kai žurnalistai ar žiniasklaidos priemonių vadovai neetiškai elgėsi, taikė spaudimą, tarėsi dėl paslaugų, žiniasklaidą panaudodami kaip įrankį pasiekti naudingus sprendimus, remti politines partijas, siekti laimėti „kuo daugiau valstybės institucijų“.
Trečiojoje dalyje aptariami bandymai paveikti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbius ūkio sektorius. Komitetas nustatė tris atvejus, kai buvo bandoma neteisėtai paveikti valstybės institucijas.
Tokiomis įmonėmis yra įvardijama Ignalinos AE, „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Oro navigacija“. Į pirmas dvi įmones buvo nusitaikęs „MG Baltic“, į „Oro navigaciją“ – rusiško kapitalo bendrovė NRPL.
Premjeras S.Skvernelis neatmeta, kad po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadų Vyriausybė kreipsis į teisėsaugą.
Daugiausia dėmesio komiteto tyrimas sulaukė gegužės pradžioje, kai „Lietuvos rytas“ paviešino prezidentės Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio asmeninį susirašinėjimą.
Iš karto po to, slopinant kilusį skandalą, komitetui skirta VSD informacija atsidūrė ir viešojoje erdvėje. Joje buvo minima, kad koncernas „MG Baltic“ nuolat siekė paveikti svarbius valstybės pareigūnus ir politikus dėl sau naudingų sprendimų. Šiame dokumente taip pat teigiama, kad Liberalų sąjūdis yra koncerno „visiškai kontroliuojama partija“.
