Įspūdžiai po lietuvių kalbos egzamino: svarbi naujovė padėjo ne visiems

Šeštadienis – visiems šalies abiturientams svarbi diena. Kone 30 tūkst. dvyliktokų laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Didžioji dalis jų rinkosi laikyti valstybinį brandos egaminą, likę – mokyklinį. Šis egzaminas privalomas visiems abiturientams. 

 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
 Abiturientė Gabrielė.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientė Gabrielė.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientas Augustas.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientas Augustas.<br> M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientas Gabrielius.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientas Gabrielius.<br> M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientė Viktorija.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientė Viktorija.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientė Aistė.<br> M.Ambrazo nuotr.
 Abiturientė Aistė.<br> M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
 M.Ambrazo nuotr.
Saulė Vingelienė.<br>T.Bauro nuotr.
Saulė Vingelienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jun 2, 2018, 12:35 PM, atnaujinta Jun 2, 2018, 5:04 PM

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje egzaminą laikę kitų mokyklų abiturientai po jo buvo įvairių nuotaikų. Vieniems užduotys pasirodė ne itin sunkios, kitiems – teko pasukti galvą. Be to, šiais metais egzamine atsirado naujovė. Dvyliktokai turėjo galimybę naudotis kompiuteriuose pateikiamomis elektroninėmis kūrinių versijomis. 

Tikėjosi, kad bus sunkiau

Po egzamino išėję abiturientai kalbėjo, kad užduotys nebuvo tokios sunkios, kaip buvo galima tikėtis. Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientai Gabrielė ir Augustas papasakojo, kokios buvo rašinių temos. 

„Tikėjausi sunkiau, nebuvo per sunku. Nežinau, žiūrėsime, lauksime rezultatų. Temą rinkausi „Ką gali pakeisti vienas žmogus?“, – pasakojo

Gabrielė kalbėjo, kad taip pat tikėjosi, jog bus sunkiau. Anot jos, abiturientai galėjo rinktis rašyti apie susvetimėjimą, žmogaus gyvybės vertę. 

Vilniaus Užupio gimnazijos abiturientas Gabrielius po egzamino atrodė pavargęs, tačiau pats egzaminą įvertino vienu žodžiu: „Normaliai.“ Vaikinas sakė rašęs tema „Geriau mylėti ar būti mylimam?“

Taip pat Vytauto Didžiojo gimnazijoje besimokanti Viktorija sakė, kad tai pirmas kartas per dvejus metus, kai rašė rašinį, tačiau sakė: „Manau, kad viskas bus gerai.“

Tos pačios mokyklos mokinė Aistė sakė, kad egzamino temos nebuvo tokios, kokių būtų galimas tikėtis, turint omenyje, kad Lietuva šiemet švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį.

„Turint omenyje, kad šiemet yra šimtmetis ir Vaižganto metai, tikėjomės su tuo susijusių temų. Aišku, kaip visada, ko tikėmis, to negauname“, – kalbėjo Aistė, rašiusi apie susvetimėjimą. 

Kompiuteriai naudingi ne visiems

Viena esminių egzamino naujovių šiemet – galimybė 20 minučių naudotis kompiuteriu, t.y. jame esančiomis elektroninėmis literatūros kūrinių versijomis. 

Gabrielė sakė, kad kompiuteriu naudojosi, tačiau tai jau neitin pravertė. „Nebuvo to, ko man reikėjo“, – sakė mergina.  

Toje pačioje mokykloje besimokantis Augustas sakė, kad taip pat naudojęsis elektroninėmis kūrinių versijomis, tačiau pripažino, kad tai nėra paprasta:

„Naudinga. Bet sunku greitai rasti tai, ką nori surasti, bet pasisekė“, – kalbėjo abiturientas ir pridūrė, kad tokią naujovę vertina gerai. Jis taip pat sakė, kad prie kompiuterių eilių nebuvo, visi norintieji galėjo jais pasinaudoti. 

Tuo tarpu Vilniaus Užupio gimnaziją bebaigiantis Gabrielius kalbėjo, kad kompiuteriu nesinaudojo.  “Ten buvo tik kūriniai, o jei nori naudotis, turi žinoti ko ieškai, o kūrinio skaityti 20 minučių nebuvo tikslo“, – sakė Gabrielius. 

Viktorija taip pat sakė naudojusis kompiuteriu. Visgi ji kalbėjo, kad naudingiau būtų jei egzamino patalpoje būtų laikomos fizinės, t.y. popierinės kūrinių kopijos. 

„Būtų daug geriau, jei būtų tiesiog knygų lentyna. Tada galėtų visi pasiimti, ko jiems reikia. O dabar ten net nepilnas sąrašas knygų. Ten yra sutrimpinti kūriniai, bet ir tai nepilni. Radau tai, ko man reikėjo, bet kad padėjo – nepasakyčiau“, – kalbėjo Viktorija. 

O štai Aistė sakė ne tik naudojusis kompiuteriu, bet ir radusi tai, ko jai reikia. Apie susvetimėjimą rašiusi mergina pasakojo, kad kompiuteriu naudojosi ir tai jai padėjo. Broniumi Krivicku rašinyje besirėmusi mergina sakė radusi tai, ko jai reikėjo. 

„Tikrai nemanau, kad kiekvienas mokinys atsimena visus eilėraščius, kuriuos parašė Krivickas, Salomėja Nėris ar Marcelijus Martinaitis. Galimybė naudotis kompiuteriais labai padeda, jei yra remiamasi poetais. Man padėjo, galėčiau pažiūrėti tikslią citatą“, – sakė Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė. 

Pažeidimų neužfiksuota

Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė apie 13 val. naujienų portalui lrytas.lt su džiaugsmu sakė, kad kol kas nėra gauta jokių pranešimų apie pažeidimus egzamino metu. „Informacijos apie pažeidimus neturime ir dėl to labai džiaugiamės. Nepranešta nei apie mobiliuosius telefonus, nei apie kitus pažeidimus“, – sakė S.Vingelienė.

Anot jos, įprastai apie pažeidimus pranešama iš karto telefono skambučiu, tačiau informacija apie nesklandumus egzamine gali ateiti ir vėliau, su protokolais: „Jei vaikas yra pašalintas, tai parašoma protokole ir mes galime matyti tik tada, kai ateina protokolai.“ Apie protokoluose nurodytus pažeidimus, jei tokių būtų, informacija paaiškėtų tik kitą savaitę.

Temos ir autoriai

Kaip pranešė NEC, visiems kandidatams buvo pateiktos keturios užduotys – dvi samprotavimo ir dvi literatūrinio rašinio – iš kurių vieną jie ir rinkosi atlikti.

Mokykliniame egzamine kandidatai galėjo samprotauti šiomis temomis: Ar žmogus yra savo likimo kalvis? (Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vincas Mykolaitis-Putinas) ir Kas savam krašte geriau nei svetur? (Adomas Mickevičius, Antanas Škėma). Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: Istorinės asmenybės literatūros kūriniuose (Jonas Radvanas, Vincas Krėvė) ir Požiūris į gimtąją kalbą literatūros kūriniuose (Mikalojus Daukša, Justinas Marcinkevičius). Mokykliniame brandos egzamine prie visų temų pateikti ir nukreipiamieji klausimai.

Valstybiniame brandos egzamine kandidatai samprotauti galėjo šiomis temomis: Ką gali pakeisti vienas žmogus? (Bronius Krivickas, Marius Ivaškevičius) ir Svarbiau mylėti ar būti mylimam? (Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė). Literatūriniam rašiniui buvo pateiktos šios dvi temos: Gyvybės vertė literatūroje (Balys Sruoga, Sigitas Geda) ir Susvetimėjimo problema literatūroje (Antanas Škėma, Jurgis Kunčinas). Prie temų pateiktais autoriais remtis per egzaminą tik rekomenduojama, o po užduotimis pateiktas visas privalomų programinių autorių sąrašas, iš kurio vieną kandidatas turėjo pasirinkti.

Valstybinio brandos egzamino kandidatų darbus vertins 370 vertintojų. Planuojama, kad darbų vertinimas prasidės birželio 11 d., o kandidatų rezultatai bus skelbiami liepos 3–4 d. Mokyklinio brandos egzamino rezultatai bus paskelbti per 13 darbo dienų.

Pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, kurį laiko tie, kam pagrindinės sesijos egzaminas, neatvykus dėl pateisinamos priežasties, buvo atidėtas, ir eksternai, nepateikę prašymo laikyti egzaminus iki vasario 24 dienos, vyks birželio 25 dieną. Mokyklinis pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas, kurį laiko visi neišlaikiusieji valstybinio ar mokyklinio egzamino, vyks liepos 9 d.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.