Politikė Vilija Aleknaitė – Abramikienė papasakojo, kaip prieš 30 metų ji, pakviesta šviesios atminties Romualdo Ozolo, įsijungė į Sąjūdžio veiklą.
Į susibūrimą Marijampolės senamiestyje atėjo ir mieste gerai žinomi sąjūdiečiai, kurie aktyvūs bei pilietiški buvo anuomet, kai kūrėsi šis judėjimas, ir Sąjūdžio dvasią savyje išlaikė iki šių dienų.
Prieš 30 metų į pirmąjį Sąjūdžio mitingą tuomečiame Kapsuke į Jono Jablonskio vidurinės mokyklos (vėliau ji atgavo senąjį Rygiškių Jono gimnazijos pavadinimą) stadioną prie Šešupės susirinko per 10 tūkst. žmonių.
Pakili renginio nuotaika, karštos kalbos ir didžiulės viltys. Tokį įspūdį apie pirmąjį Sąjūdžio mitingą atmintyje išsaugojo vidutinio bei vyresnio amžiaus marijampoliečiai.
1988 metų spalio pabaigoje Sąjūdžio aktyvistų iniciatyva virš Kapsuko centrinio pašto buvo iškelta Lietuvos tautinė vėliava. Tuomet trispalvė dar nebuvo oficialiai patvirtina valstybės simboliu.
1988 metais mieste susibūrė dvi neformalios sąjūdiečių grupės. Viena – tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje, kita – tuometėje Pedagoginėje mokykloje.
Miesto iniciatyvinė grupė buvo įkurta po pirmojo mitingo.
1989-ųjų pavasarį Sūduvos sostinė po gyventojų apklausos susigrąžino istorinį Marijampolės vardą.
„Kai kurie tuometės valdžios atstovai dėjo daug pastangų, kad nebūtų atstatyta istorinė tiesa, ir miestas liktų Kapsukas, tačiau gyventojų valia buvo kitokia“, – įtemptų diskusijų laikus dėl miesto pavadinimo prisiminė viena marijampolietė.
