Po pusę metų vykdyto NSGK tyrimo – svarbi išvada: trūksta vieno dalyko

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas galiausiai paskelbė pusę metų trukusio tyrimo išvadas dėl politikų ir verslo. Daugiausia dėmesio sulaukė koncernas „MG Baltic“. Tačiau paaiškėjo, kad įmonė bandė daryti įtaką ne tik Liberalų sąjūdžiui, bet ir nebeegzistuojančiai Tautos prisikėlimo partijai. Valdantieji sako, kad nustatytos neregėto masto blogybės, todėl tyrimus būtina tęsti.

Grėsmės politikams yra kur kas arčiau, nei jie kartais ieško. Lobistai teigia, kad skylėtas lobistinės veiklos įstatymas.<br> Lrytas.lt koliažas
Grėsmės politikams yra kur kas arčiau, nei jie kartais ieško. Lobistai teigia, kad skylėtas lobistinės veiklos įstatymas.<br> Lrytas.lt koliažas
 „Kaip tik mūsų tyrimas atskleidžia, kad nors bandė daryti įtaką, bet daugeliu atveju ji nebuvo padaryta ir politinė sistema turi to atsparumo“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 „Kaip tik mūsų tyrimas atskleidžia, kad nors bandė daryti įtaką, bet daugeliu atveju ji nebuvo padaryta ir politinė sistema turi to atsparumo“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
„Aš įsitikinęs, kad šiandien verslo parama politinėms partijoms turėjo būti tik skaidri. Jeigu mes uždraudėme politines partijas remti verslui, viskas pasidarė neskaidriau. Viskas nuėjo po vandeniu ir poveikiai liko“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.<br> T.Bauro nuotr.
„Aš įsitikinęs, kad šiandien verslo parama politinėms partijoms turėjo būti tik skaidri. Jeigu mes uždraudėme politines partijas remti verslui, viskas pasidarė neskaidriau. Viskas nuėjo po vandeniu ir poveikiai liko“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.<br> T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jun 4, 2018, 7:40 PM, atnaujinta Jun 4, 2018, 7:41 PM

Opozicija atkerta, kad nieko labai naujo tyrime nesužinojo, priešingai – tyrimas parodė, kad Lietuvos politinė sistema sugeba atsispirti neteisėtoms verslininkų vilionėms. Tik štai rusiškiems pinigams nesugebėjo atsispirti nei kairieji nei dešinieji, nors jie nuolat eskaluodavo apie Rusijos grėsmę.

Trūksta vieno dalyko

O grėsmės politikams yra kur kas arčiau, nei jie kartais ieško. Lobistai teigia, kad skylėtas lobistinės veiklos įstatymas.

„Trūksta vieno dalyko – bausti. Įstatyme yra nuostata, kad turi sumokėti baudą, jeigu vykdė nelegalią lobistinę veiklą. Bet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tuo nesivadovauja ir nei vieno per 17 metų nėra nubaudusi.

Kaip šiandien teko pastebėti, yra Seimo nario iniciatyva, kad reiktų pritaikyti procentą nuo apyvartos, jeigu vykdai nelegalią lobistinę veiklą. Tai būtų paskata užsiimti legalia lobistine veikla. Mums ne kartą teko kreiptis į komisiją raštu, kad viena interesų grupė vykdo nelegalią lobistinę veiklą.

Gavome atsakymą: taip, jie vykdo ir viskas tuo užsibaigė. Jeigu būtų normali konkurencija, lobistas, turėdamas užsakymus, galėtų pragyventi. Iš registruotų 60 lobistų, 10 vykdo veiklą. Nelegalus lobizmas yra užgožęs legalią veiklą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ teigė Nacionalinės lobistų asociacijos vadovas Romas Stumbrys.

Verslo atstovai sako, kad tyrimas išryškino dar vieną grėsmę ir landą korupciniams politikų ir verslo ryšiams.

„Niekada sandėryje nebūna viena pusė. Kiek bandome kaltinti verslą dėl įtakos ir korupcijos, lygiai tiek pat reikia kaltinti ir politikus, kurie buvo antroji pusė ir kartais net inspiruodavo tuos dalykus. Dėl to, kad sistemos neteisingos, verslas ir politikai turi ir turėjo santykius.

Akcentuoja skaidrumą

Aš įsitikinęs, kad šiandien verslo parama politinėms partijoms turėjo būti tik skaidri. Jeigu mes uždraudėme politines partijas remti verslui, viskas pasidarė neskaidriau. Viskas nuėjo po vandeniu ir poveikiai liko“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Politinių partijų finansavimo įstatymas buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės pasididžiavimas. Ji Seimui teikė įstatymo pataisas ir pirmą kartą jas atmetus per savo metinį pranešimą spaudė Seimą jas priimti. Galiausiai Seimas nusileido. O verslas sako, kad žinant kas vyksta užkulisiuose, partijų finansavimo įstatymą būtina keisti.

„Manyčiau, reikia skaidrinti nuimant atsakomybę, bet visuomenė turi žinoti, kokios verslo grupės remia kokias partijas. Verslo ir politikos atsieti neįmanoma. Jeigu mes galvojame, kad verslas veiks ne sąlytyje su politikais, mums reikia kalbėti apie utopiją“, – teigė R.Dargis.

Neklystančios įvaizdį kūrusiai prezidentei gali tekti pripažinti, kad draudimas verslui remti partijas buvo klaida. Tačiau kur kas labiau nemaloni situacija gali nutikti, jeigu valdantieji tesės pažadą ir pratęs tyrimą dėl D.Grybauskaitės ir konservatorių ryšių su koncernu „MG Baltic“.

Pagrasinus, kad iš koncerno gali būti bandoma išieškoti valstybei padaryta žala, koncernas „MG Baltic“ pardavė nekilnojamąjį turtą – biurų centrą „Verslo trikampis“.

Pusę metų trukusio tyrimo išvadose daugiausiai dėmesio skiriama koncernui „MG Baltic“. Teigiama, kad prieš dešimtmetį įkurtas Liberalų sąjūdis buvo kontroliuojamas koncerno. Komitetas taip pat nustatė, kad liberalams patekus į valdžią, „MG Baltic“ darė įtaką, kad laimėtų milijoninius projektus Lietuvos geležinkeliuose, Automobilių kelių direkcijoje.

Teigiama, kad „MG Baltic“ turėjo įtaką teisėsaugos institucijose – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, Vilniaus ir Kauno prokuratūrose, taip pat darė įtaką sprendimams Radijo ir televizijos komisijoje, Konkurencijos taryboje.

Minimos ir kitos verslo grupės

Teigiama, kad „MG Baltic“ darė įtaką ne tik Liberalų sąjūdžiui, bet ir nebeegzistuojančiai A.Valinsko įsteigtai Tautos prisikėlimo partijai. Siekė, kad ši politinė jėga skiltų, o dalis politikų pereitų į Liberalų sąjūdį.

Išvadose minima ir daugiau verslo grupių. Teigiama, kad „Vilniaus prekyba“, siekdama įgyvendinti naujos atominės jėgainės projektą „Leo LT“, bandė paveikti politikus.

Taip pat teigiama, kad įmonių grupės „Arvi“ vadovai 2012-ais metais siekė, kad žemės ūkio ministru taptų socialdemokratas Mindaugas Bastys.

Viskas nėra taip blogai?

Dalis tyrimą atlikusių politikų sako, kad nors išvados atrodo grėsmingai, viskas nėra taip blogai.

„Kaip tik mūsų tyrimas atskleidžia, kad nors bandė daryti įtaką, bet daugeliu atveju ji nebuvo padaryta ir politinė sistema turi to atsparumo“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkė Rasa Juknevičienė.

Bet rusiškiems pinigams neatsparūs visi, net ir konservatoriai. Komiteto išvadose rašoma, kad kai kuriems Lietuvos politikams pinigai kapsėjo ir iš tokių įmonių, kurios buvo siejamos su rusiško kapitalo verslo grupe „Petrochemical Holding“. Šią verslo grupę Lietuvos saugumas buvo priskyręs prie grėsmę Lietuvai keliančių subjektų. Pavyzdžiui, 2004-ais po 21 tūkst. litų gavo iki šiol Seime dirbantys konservatoriai Andrius Kubilus ir Rimantas Dagys.

Rusiškomis „Gazprom“ dujomis prekiavusi „Dujotekana“ rėmė socialdemokratus, Tėvynės sąjungą, Lietuvos lenkų rinkimų akciją, taip pat Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungą.

„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.