Atverčiama politinės korupcijos byla vis dar pateikia siurprizų

Tai - antroji straipsnio apie politinės korupcijos bylą, kuri atverčiama ketvirtadienį, dalis. Joje sužinosite, kodėl į šią istoriją buvo įtrauktas žinomas verslininkas Robertas Dargis, kodėl E.Masiulio buvo prašoma paprotinti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ir kokių paslaugų buvo prašoma iš tuometės žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės.

Kodėl E.Masiulio buvo prašoma paprotinti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ir kokių paslaugų buvo prašoma iš tuometės žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės?<br> Lrytas.lt koliažas
Kodėl E.Masiulio buvo prašoma paprotinti Vilniaus merą Remigijų Šimašių, ir kokių paslaugų buvo prašoma iš tuometės žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės?<br> Lrytas.lt koliažas
Nors Vilniaus meras R.Šimašius per apklausas teigė neprisimenantis, su  kuo ir kada yra bendravęs dėl paminklo J.Basanavičiui statybų, iš  savivaldybės posėdžio dienotvarkės šis klausimas iš tiesų buvo išbrauktas. <br>T.Bauro nuotr.
Nors Vilniaus meras R.Šimašius per apklausas teigė neprisimenantis, su  kuo ir kada yra bendravęs dėl paminklo J.Basanavičiui statybų, iš  savivaldybės posėdžio dienotvarkės šis klausimas iš tiesų buvo išbrauktas. <br>T.Bauro nuotr.
Nors Vilniaus meras R.Šimašius per apklausas teigė neprisimenantis, su  kuo ir kada yra bendravęs dėl paminklo J.Basanavičiui statybų, iš  savivaldybės posėdžio dienotvarkės šis klausimas iš tiesų buvo išbrauktas. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nors Vilniaus meras R.Šimašius per apklausas teigė neprisimenantis, su  kuo ir kada yra bendravęs dėl paminklo J.Basanavičiui statybų, iš  savivaldybės posėdžio dienotvarkės šis klausimas iš tiesų buvo išbrauktas. <br>R.Danisevičiaus nuotr.
Byloje teigiama, jog „MG Baltic“ ir Darbo partijos atstovai siekė paveikti ir tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.<br>T.Bauro nuotr.
Byloje teigiama, jog „MG Baltic“ ir Darbo partijos atstovai siekė paveikti ir tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.<br>T.Bauro nuotr.
Byloje teigiama, jog „MG Baltic“ ir Darbo partijos atstovai siekė paveikti ir tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.<br>D.Umbraso nuotr.
Byloje teigiama, jog „MG Baltic“ ir Darbo partijos atstovai siekė paveikti ir tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę.<br>D.Umbraso nuotr.
„Lietuvos ryto“ turimoje medžiagoje daugybę kartų minimas ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Lietuvos ryto“ turimoje medžiagoje daugybę kartų minimas ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga.<br>M.Patašiaus nuotr.
„Lietuvos ryto“ turimoje medžiagoje daugybę kartų minimas ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
„Lietuvos ryto“ turimoje medžiagoje daugybę kartų minimas ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politinės korupcijos byloje teko liudyti ir Pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politinės korupcijos byloje teko liudyti ir Pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politinės korupcijos byloje teko liudyti ir Pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Politinės korupcijos byloje teko liudyti ir Pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europos parlamento narys A.Guoga politinės korupcijos bylos tyrėjams nurodė girdėjęs, jog Liberalų sąjūdis į savo gretas esą už pinigus prisiviliojo olimpinį ir pasaulio čempioną Virgilijų Alekną.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europos parlamento narys A.Guoga politinės korupcijos bylos tyrėjams nurodė girdėjęs, jog Liberalų sąjūdis į savo gretas esą už pinigus prisiviliojo olimpinį ir pasaulio čempioną Virgilijų Alekną.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
 A.Guoga tikino, kad R.Kurlianskis per vieną ankstesnių susitikimų jį spaudė nekurti atskiros frakcijos Liberalų sąjūdyje.<br>D.Umbraso nuotr.
 A.Guoga tikino, kad R.Kurlianskis per vieną ankstesnių susitikimų jį spaudė nekurti atskiros frakcijos Liberalų sąjūdyje.<br>D.Umbraso nuotr.
 A.Guoga tikino, kad R.Kurlianskis per vieną ankstesnių susitikimų jį spaudė nekurti atskiros frakcijos Liberalų sąjūdyje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 A.Guoga tikino, kad R.Kurlianskis per vieną ankstesnių susitikimų jį spaudė nekurti atskiros frakcijos Liberalų sąjūdyje.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Po to, kai A.Guoga prabilo, kad planuoja atimti Liberalų sąjūdžio vadovo kėdę iš E.Masiulio, situacija pasikeitė.<br>T.Bauro nuotr.
Po to, kai A.Guoga prabilo, kad planuoja atimti Liberalų sąjūdžio vadovo kėdę iš E.Masiulio, situacija pasikeitė.<br>T.Bauro nuotr.
Po to, kai A.Guoga prabilo, kad planuoja atimti Liberalų sąjūdžio vadovo kėdę iš E.Masiulio, situacija pasikeitė.<br>T.Bauro nuotr.
Po to, kai A.Guoga prabilo, kad planuoja atimti Liberalų sąjūdžio vadovo kėdę iš E.Masiulio, situacija pasikeitė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jun 7, 2018, 6:18 AM, atnaujinta Jun 7, 2018, 10:21 AM

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite byla-verslininkai-uz-pakarpos-laike-visus-6546896/"="">byla-verslininkai-uz-pakarpos-laike-visus-6546896/"" target="_blank">čia.

Politinės korupcijos byloje teko liudyti ir Pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui. „MG Baltic“ ir šio stambaus verslininko keliai susikryžiavo painioje istorijoje dėl paminklo J.Basanavičiui statybų Vilniuje.     

Dar 2015 metais koncerno „MG Baltic“ valdybos narį R.Raulynaitį pasiekė gandai, jog R.Dargio vadovaujama statybų bendrovė „Eika“ K.Sirvydo skvere planuoja statybas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės vadovai nusprendė pakeisti paminklo J.Basanavičiui vietą. 

Paminklą, kurio pastatymą žadėjo finansuoti koncernas „MG Baltic“,  buvo siūloma statyti ne priešais Prancūzijos ambasadą esančiame K.Sirvydo skvere, o Aušros Vartų gatvėje priešais Nacionalinę filharmoniją. 

Byloje teigiama, jog R.Kurlianskis, R.Raulynaitis ir E.Masiulis siekė paveikti Vilniaus merą R.Šimašių, kad klausimas dėl paminklo J.Basanavičiui statybos būtų išbrauktas iš 2015 gruodžio 2-osios  Vilniaus savivaldybės darbotvarkės.  

Prašė paprotinti merą 

Šio posėdžio išvakarėse, gruodžio 1-ąją šalia Seimo rūmų esančiame  restorane „Stebuklai“ E.Masiulis paminklo statybų reikalus aptarė su  koncerno „MG Baltic“ atstovais R.Kurlianskiu ir R.Raulynaičiu. 

Verslininkai paaiškino, jog viešo renginio metu koncerno „MG Baltic“  prezidentas D.Mockus premjerui A.Butkevičiui pažadėjo finansuoti  J.Basanavičiaus paminklo statybą ir siekė, kad jis stovėtų K.Sirvydo skvere. 

Šiai vietai buvo pritarusi ir Kultūros ministerijos sudaryta specialistų komisija, tačiau R.Raulynaitis ėmė abejoti, ar šį projektą pavyks įgyvendinti: „Skveriukas. Skveriukas ir toks... Kadangi papuolei, kur rimti verslininkai statytų namus“.  

„MG Baltic“ apgailestavo, kad tokiems kėslams pasiduoda Vilniaus meras  R.Šimašius: „O tas Šimašius, žinai. Kadangi jam jauni žmonės viską žino daugiau nei kai kurie seni. Šimašius (...) pasiklauso vieno kito. Jis  toksai (...) tiesiog viskam pritaria“. 

R.Raulynaitis patikino, jog koncernas tikrai finansuotų paminklo  statybas: „...pinigai bus. Jau yra, pinigai eina. Ir dabar tokia įdomi situacija. Mockus daro gerą darbą ir ta prasme...Tai Šimašius blaškosi“. 

R.Raulynaitis svarstė, jog R.Šimašiaus nuomonę dėl paminklo J.Basanavičiui statybų priešais Filharmoniją galėjo suformuoti jo patarėja Dalia Bardauskienė, kuri anksčiau yra dirbusi pas statybų verslu užsiimantį R.Dargį ir iki šiol atstovauja jo interesams. 

Tuomet R.Kurlianskis kreipėsi į E.Masiulį: „Tai prašymas, jeigu gali paprotink Remigijų (Šimašių). R.Raulynaitis pridūrė, jog klausimą dėl paminklo tiesiog reikia išimti iš savivaldybės darbotvarkės.  

R.Kurlianskis užsiminė, jog jiems palankus sprendimas būtų naudingas ir  E.Masiuliui: „Nu pačiam čia viena iš dedamųjų jūsų sėkmės bus“, ir  netrukus pridūrė: „Būsi premjeras, perkirpsi juostelę“. 

Perdavė mecenatų prašymą 

Savivaldybės posėdžio išvakarėse E.Masiulis paskambino Liberalų sąjūdžio frakcijos Vilniaus savivaldybėje seniūnui Vincui Jurgučiui ir paprašė  perduoti merui jo prašymą išbraukti iš darbotvarkės klausimą dėl J.Basanavičiaus paminklo.  

„Girdėjau sąmokslo teoriją, kurią dar reikia patikrinti. Kad Dargis neva,  tai Robertas turi planų kažkokiu tai būdu ateityje užstatyti dalį tos Sirvydo aikštės, nu kažkokiu tai mistiniu būdu. Ir dėl to, maždaug pataikaujant Dargiui, Basanavičiaus paminklas permestas į Filharmoniją,  aikštelę“, – partijos kolegai aiškino E.Masiulis. 

Nors Vilniaus meras R.Šimašius per apklausas teigė neprisimenantis, su  kuo ir kada yra bendravęs dėl paminklo J.Basanavičiui statybų, iš  savivaldybės posėdžio dienotvarkės šis klausimas iš tiesų buvo išbrauktas. 

Pareigūnai užfiksavo, jog šią žinią E.Masiuliui telefonu pranešė  V.Jurgutis. „Nu užkūriau aš čia su tuo Basanavičium“, – gyrėsi  V.Jurgutis. „Turėjau aiškintis pas merą, kodėl taip padariau, sukėliau sumaištį paskutinėje vietoje“, – toliau pasakojo jis. 

Bendraudamas su V.Jurgučiu, E.Masiulis neminėjo, nei paminklo statybos rėmėjų pavardžių, nei įmonės pavadinimo, juos įvardindamas „mecenatais“.  Jis užsiminė, jog V.Jurgutis pats dalyvaus „štabo posėdy“, tuomet ir  sužinosiąs, „kas ten per žmonės, ir kaip ten su kuo sukontaktuoti“. 

Tačiau V.Jurgutis viską suprato ir stebėjosi, kodėl Vilniuje valdančiąją  daugumą sudarantys liberalai siekia paminklui parinkti kitą vietą:  „Kam čia tiesiog lygioje vietoje, kam čia dabar su MG pyktis“. 

Kratėsi projekto autorystės

R.Kurlianskis ir koncernas „MG Baltic“ kaltinami tuo, jog siekė, kad E.Masiulis paveiktų LLS narius, kad apsvarstę Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą, balsuotų už koncernui „MG Baltic“ naudingo sprendimo priėmimą. 

Seimui buvo siūloma nuo 2015 metų liepos 1-osios riboti atsiskaitymą  grynaisiais pinigais, kai jų suma viršija 3 tūkst. eurų, ar ją  atitinkančią sumą užsienio valiuta. Politikams nepritarus, suma išaugo iki 5 tūkst. eurų.  Seimo nariai Artūras Skardžius ir Ričardas Sargūnas pateikė pataisas, kad atsiskaityti grynaisiais pinigais būtų leidžiama tais atvejais, kai bent viena tarpusavyje atsiskaitanti šalis yra juridinis asmuo arba  ūkine veikla besiverčiantis fizinis asmuo. 

Paremti šią pataisą E.Masiulio ir prašė R.Kurlianskis. Šį įstatymų projektą jie taip pat aptarinėjo restorane „Stebuklai“. Šia tema užfiksuotos tik kelios nerišlios frazės. 

Vėliau pareigūnų apklausti darbietis R.Sargūnas ir socialdemokratas  A.Skardžius kratėsi šių pataisų autorystės ir teigė neprisimenantys, kas jas pasiūlė. 

2012–2016 metų kadencijos Seime šios pataisos nebuvo patvirtintos. Jos  buvo įtrauktos į kitos kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto darbotvarkę, tačiau R.Sargūno šiame Seime jau nebebuvo, o antrasis  projekto autorius A.Skardžius atsiėmė savo parašą, todėl šį klausimą teko išbraukti. 

Neįtiko komiteto pirmininkas 

R.Kurlianskis, koncernas „MG Baltic“, V.Gapšys ir Darbo partija kaltinami siekę paveikti Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, Seimo narį Petrą Daukšį, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Petrą Narkevičių  bei jo narius, kad 2015 metų rudens sesijoje komitete bei Seimo plenariniame posėdyje nebūtų svarstomas Pelno mokesčio įstatymas. Šio įstatymo svarstymą siekta perkelti į 2016 metų pavasario sesiją. 

Finansų ministerija siekė, kad projektas būtų priimtas iki 2015 metų pabaigos, o į įstatymą būtų įtrauktos ES direktyvos dėl mokesčių plovimo. 

Verslininkai buvo įsitikinę, jog šiomis įstatymo pataisomis Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kūrė platformą įmonių šantažui, todėl į Seimą  vaikščiojo ne tik didžiausių verslo grupių „Vilniaus prekyba“ ir  „MG Baltic“ lobistai. 

Lobistų darbu nepatenkintas R.Kurlianskis 2015-ųjų gruodžio 9-ąją pats buvo susitikęs su tuomečiu Seimo nariu V.Gapšiu. Kaip ir įprasta, jų  susitikimas vyko restorane „Stebuklai“. „MG Baltic“ atstovas piktinosi, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas P.Narkevičius jiems  aktualių pataisų vis dar neišbraukė iš komiteto darbotvarkės. 

„Grubiai tariant, Romas (R.Raulynaitis) susitiko su Petru  (P.Narkevičiumi) ir Kęstu (K.Daukšiu), laiko nedaug. Arba priims, arba  jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes finminas (Finansų  ministerija) užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi – tokia formuluotė ir  viskas.

Tai Romui Kęstas pažadėjo, kad Petras išims klausimą iš komiteto  kaip neparuoštą. Ir reiškias, tada mes turėsime puikius tris mėnesius  priderint formuluotes, ta prasme. Tai man rodos Petras ne tik, kad neišėmė klausimo, dar už Kęsto pasiūlymą neprabalsavo. Tai aš, manau,  pats turi pukia progą pasikeist komiteto pirmininką, beje“, – V.Gapšiui  aiškino R.Kurlianskis. 

Jis toliau piktinosi P.Narkevičiaus sprendimais: „Ta prasme, normaliai  normaliai Petras (P.Narkevičius) spjovė Kęstui (K.Daukšiui) į veidą. Jis  jau ne pirmą kartą tą padaro, žinai“. 

R.Kurlianskis pridūrė visada abejojęs P.Narkevičiaus tinkamumu užimti  Biudžeto ir finansų komiteto vadovo postą: „...turiu abejonių labai  didelių dėl, nu ar Petro visas stotas atlaikys tokį, žinai, tokį vairą, supranti?“. 

Išbraukė Seimo pirmininkė 

V.Gapšys aiškino, jog Darbo partijos frakcija iš pradžių buvo patenkinta gavusi šį postą, tačiau komiteto pirmininkui priekaištų turėjo ir jis:  „Bet, supranti, žiūriu jau kelintą kartą Kęstui (K.Daukšiui) su Petru  (P.Narkevičium) nebepasiseka suvairuoti. Tenka man nuo atbulinės sėdynės  žiūrėt“. V.Gapšys pasidžiaugė, kad Biudžeto ir finansų komitete ir be P.Narkevičiaus yra dar pora „normalių žmonių“, kurie orientuojasi situacijoje.  

R.Kurlianskiui kelis kartus primygtinai priminus, jog balsavimas dėl įstatymo projekto jau rytoj, V.Gapšys pats pasisiūlė pabandyti išbraukti jį iš darbotvarkės. Kitą dieną V.Gapšys su R.Kurlianskiu susitarė  penkioms minutėms susitikti šalia Seimo rūmų, prie fontano, o  R.Raulynaitis netrukus gavo kolegos žinutę: „klausimą nukėlė į pavasarį“.  

Tačiau verslininkai džiaugėsi per anksti – P.Narkevičius paprašė Seimo  pirmininkės L.Graužinienės į plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti  Pelno mokesčio įstatymo pataisas. Tuometė Seimo pirmininkė tai padarė,  tačiau sulaukusi Seimo nario K.Daukšio prašymo pasižiūrėti, „Ar su šiuo  įstatymu viskas yra tvarkoje“, jį išbraukė vėl. 

Įsigijo per didelį sklypą 

Byloje teigiama, jog „MG Baltic“ ir Darbo partijos atstovai siekė paveikti ir tuometę žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, kad ji duotų nurodymą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) tarnautojams sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su koncernui priklausančia bendrove  „MG Valda“ ir išnuomoti jai Vilniuje, Tujų gatvėje esantį 7,26 hektaro  sklypą. 

Anksčiau šis sklypas buvo išnuomotas Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC). 2015 metų rugsėjo 3 dieną tarp šios įstaigos ir „MG Valdos“ buvo pasirašyta sutartis – LRTC už 7 milijonus eurų koncerno „MG BAltic“ įmonei pardavė ne tik žemės sklypą, bet ir jau nugriautus  statinius – radijo antenas. 

Šiuo sandoriu susidomėjus žiniasklaidai, Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. „MG Valda“ šioje vietoje planavo statyti namus, tačiau kilus triukšmui, prokuratūra kreipėsi į teismą, o NŽT sustabdė projektavimo darbus. 

Teigiama, jog į teisinius ginčus įsivėlęs koncernas „MG Baltic“ vėl paprašė Darbo partijos pagalbos. Restorane „AJ šokoladas“ su R.Kurlianskiu susitikęs V.Gapšys teigė apie šią problemą jau kalbėjęs su žemės ūkio ministre V.Baltraitiene, o ji žadėjusi pasižiūrėti, „jeigu ten nesikerta su įstatymu“. 

Po kelių mėnesių su V.Gapšiu susitikęs R.Kurlianskis užsiminė, jog šiuo  klausimu galėtų užsiimti ir Vitalijaus Gailiaus vadovaujama Seimo  antikorupcijos komisija: „Aš ką tik su Vitalijum (V.Gailiumi) kalbėjau,  tai jis pozityviai pažiūrės į mūsų reikalą. Ta prasme, aš jam pasakiau, kad mes nevogėm, sumokėjom 7 milijonus eurų, tai aš tik galvoju, pasidomėk  truputį, kadangi Daivos (D.Gineikaitės) nebėra, yra kažkokia lepė  (laikinai einanti NŽT direktorės pareigas).   

Tuometė žemės ūkio ministrė V.Baltraitienė per apklausą nurodė, jog  V.Gapšio prašymu dėl šio sklypo nuomos kreipėsi į ministerijos Žemės ir  išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoją Aušrą Kalantaitę, kuri nurodė, jog teisiškai išnuomoti tokio dydžio sklypo  koncernui „MG Baltic“ neįmanoma. Tai buvo galima padaryti tik tuomet,  kol nebuvo nugriauti statiniai (radijo antenos). 

V.Baltraitienė teigė, jog gavusi tokį atsakymą, daugiau jokių veiksmų  nesiėmė, bet iš tuomečio Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio  sulaukė priekaištų, kad verslui sudaromos problemos dėl sklypų nuomos. 

Antano Guogos pasakojimai trikdė tyrėjus

„Lietuvos ryto“ turimoje medžiagoje daugybę kartų minimas ir Europos Parlamento narys Antanas Guoga

Panašu, kad jis už nosies vedžiojo korupcijos bylą narpliojančius tyrėjus. Kaip anksčiau skelbė „Lietuvos rytas“, pirmojoje apklausoje A.Guoga teigė, kad R.Kurlianskį pažinojo tik iš matymo. 

Po keturių mėnesių, argumentuodamas dideliu stresu, jis prisiminė ir pažinties su verslininku detales. A.Guoga tikino, kad R.Kurlianskis per vieną ankstesnių susitikimų jį spaudė nekurti atskiros frakcijos Liberalų sąjūdyje.

Vėliau politikas prabilo ir apie tai, kad pats ieškojo būdų, kaip susisiekti su verslininku, galėjusiu suteikti eterį koncerno valdomose žiniasklaidos priemonėse.

Šiomis paslaugomis A.Guoga noriai naudojosi kandidatuodamas į Europos Parlamentą. Bet po to, kai A.Guoga prabilo, kad planuoja atimti Liberalų sąjūdžio vadovo kėdę iš E.Masiulio, situacija pasikeitė. Todėl netrukus R.Kurlianskis pakvietė A.Guogą į viešbučio „Radisson Blu“ restoraną ir tiesiai šviesiai išrėžė, kad idėja kandidatuoti į partijos pirmininkus prasta. Nors kurį laiką A.Guoga atskiros frakcijos minties nepaleido, nusiramino tik tada, kai gavo R.Kurlianskio pažadą palaikyti jo kandidatūrą į ūkio ministrus.

Bet, kaip skelbė „Lietuvos rytas“, kalbėdamas su E.Masiuliu ir G.Steponavičiumi, R.Kurlianskis A.Guogą vadino pacientu ir buvo nusiteikę jį "pagydyti". Vėliau liberalus melo detektoriumi patikrinti norėjusį europarlamentarą R.Kurlianskis viešai išvadino boba ir mėšlo krūva. 

Olimpiečio vilionės

Tačiau tai ne vienintelis epizodas, kuriame yra minimas A.Guoga.

Europos parlamento narys A.Guoga politinės korupcijos bylos tyrėjams nurodė girdėjęs, jog Liberalų sąjūdis į savo gretas esą už pinigus prisiviliojo olimpinį ir pasaulio čempioną Virgilijų Alekną.

A.Guoga pasidalijo informacija, kad buvusiam garsiam sportininkui už kandidatavimą į Seimą buvo pažadėta ar netgi paklota įspūdinga 200 tūkst. eurų suma. Šiuos pinigus būsimam Seimo nariui per jo žmoną Kristiną Aleknienę neva perdavė liberalas Šarūnas Skyrius.

Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ V.Alekna pripažino, kad pastarasis yra jo kaimynas ir geras draugas. Beje, Š.Skyriaus pavardė skambėjo vadinamojoje Baku aferoje. Estijoje buvęs bankininkas 2014 metais buvo teisiamas už tai, kad su partneriais Azerbaidžane, žadėdami milžinišką pelną, išplatino obligacijų emisiją už 12 mln. eurų, bet iš garsių investuotojų surinkti pinigai pradingo.

„Lietuvos ryto“ kalbintas A.Guoga išsižadėjo ankstesnių žodžių apie pinigus čempionui, iš karto paskambino V.Aleknai ir atsiprašė už tai, kad įvėlė į nemalonią istoriją. Pats V.Alekna neigė gavęs pinigų. Su socialdemokratais prieš Seimo rinkimus derybas vedęs čempionas aiškino, kad liberalų stovyklą pasirinko dėl jam priimtinos ideologijos ir artimų žmonių sąsajų su šia partija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.