„Visi sėdime vienoje valtyje, o jei kuris nors paskirtu laiku į tą valtį neįsėda, posėdis nukeliamas“, – buvęs Seimo narys ir Lietuvos liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis apgailestavo, kad buvę bendražygiai nesusirinko net į pirmąjį teismo posėdį.
Stambiausią politinės korupcijos bylą nagrinėti pasiruošusiame Vilniaus apygardos teisme (VAT) ketvirtadienį nepasirodė Seimo narys Gintaras Steponavičius.
Paaiškėjo, jog politikas tuo metu Suomijoje susitiko su švietimo darbuotojais ir vietos lietuvių bendruomene.
Teismo posėdis prasidėjo ankstų rytą, o G.Steponavičius į Lietuvą turėjo grįžti dienos pabaigoje.
Tai teismui pranešęs jo advokatas paaiškino, jog G.Steponavičiaus komandiruotei Seimas pritarė balandžio 11-ąją, o VAT apie pirmojo posėdžio datą pranešė tik gegužės 18-ąją.
Pasitiki Seimo nariu
Nors pirmąjį posėdį nuspręsta atidėti, jį sutrikdžiusiam G.Steponavičiui pretenzijų neturėjo nei teisėjai, nei prokuroras.
„Pateikti dokumentai rodo, kad neatvykimo priežastis gali būti pripažinta ir svarbi – Seimo nario pareigų vykdymas. Komandiruotė buvo suplanuota iki pradedant nagrinėti šią bylą“, – sakė prokuroras Justas Laucius.
Tirdami bylą prokurorai G.Steponavičiui nebuvo paskyrę net kardomosios priemonės.
„Tikimybė, kad šios kadencijos Seimo narys slapstysis arba bėgs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, yra minimali, faktiškai jos nėra“, – aiškino J.Laucius.
Byloje – tūkstančiai lapų
Tikėtina, jog ši byla į priekį nepasistūmės ir šiandien. Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius pareiškė, jog bandys nušalinti teisėjų kolegiją arba kurį nors teisėją, tačiau priežastis žadėjo paaiškinti tuomet, kai į teismo salę susirinks visi proceso dalyviai.
Po dvejus metus trukusio tyrimo kaltinimai korupcija pareikšti trims juridiniams asmenims – koncernui „MG Baltic“, Darbo partijai ir Lietuvos liberalų sąjūdžiui.
Prieš teismą stojo E.Masiulis, G.Steponavičius, buvęs Seimo narys Vytautas Gapšys, buvęs Vilniaus miesto tarybos narys ir parlamentaras Šarūnas Gustainis ir tuometis koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Pirmas teisme pasirodęs R.Kurlianskis teigė šiuo metu niekur nedirbantis, o pagrindinis jo užsiėmimas – skaityti bylą.
Skaityti yra ką – teismą pasiekusi byla 108 tomų, kuriuos sudaro daugiau nei 21 tūkstantis lapų.
Draugų ieškojo visur
Nemažai šios bylos detalių jau paviešino „Lietuvos rytas“. Iš slapta įrašytų pokalbių bei per kratas surinktos medžiagos aiškėja, kad sau palankių sprendimų siekę „MG Baltic“ atstovai palaikė glaudžius ryšius ir su kitomis partijomis.
Tai liudija tuomečio koncerno valdybos nario R.Kurlianskio kabinete pareigūnų rasti užrašai. Verslininkas stropiai žymėjosi, ką ir kokiomis dovanomis pamalonino.
Bylos duomenimis, koncernas „MG Baltic“ siekė turėti sau palankių žmonių įvairiose įstaigose – Žemės ūkio ministerijai priklausančiose Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA), jiems buvo svarbu, kas vadovaus Nacionalinei sveikatos tarybai, bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“.
Bandė įspėti apie tyrimą?
Kokiems politikams koncernas jautė simpatijas ir ką regėjo valdžioje, vaizdą galima susidaryti ir iš byloje esančių R.Kurlianskio pokalbių su buvusiu Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovu Dainoru Bradausku.
Byloje užfiksuotas 2015-ųjų vasaros pabaigoje per pietus vykęs pokalbis su R.Kurlianskiu buvusiam VMI vadovui kainavo postą. D.Bradauskas jo metu ir ištarė garsiąją frazę, kad „darbiečius“ ir „paksistus“ yra „paėmęs už konkolų“.
Šio susitikimo metu D.Bradauskas išreiškė norą susipažinti su tuomečiu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu.
„Noriu paprastai, elementariai užmegzti santykius.
Būt tiesiog pažįstamas. Nes ta prasme, kad žinai, kad, kad žmogus, nu, nebūtų įsitempęs.
Nu aš, sakau, tikrai ateinu, nu, grynai, vat, susipažinti.
Kad būt pažįstamiems, kad palaikyt ryšius, žinai“, – 2015 rugpjūčio 28 dieną D.Bradauskas pasakojo R.Kurlianskui.
Teigiama, jog susipažinti jis norėjo tam, kad informuotų apie tuo metu atliekamus tyrimus – į VMI akiratį buvo patekę Antanas Guoga ir E.Masiulis.
Europos Parlamento narį D.Bradauskas jau buvo įspėjęs, o E.Masiulio asmeniškai nepažinojo.
Pavadino obuolių vagimi
Prakalbus apie 2016 metų rinkimus į Seimą, vyrai pradėjo dalytis ir politinių „draugų“ pavardėmis.
D.Bradauskas apibūdino „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narį Remigijų Žemaitaitį: „Pusnuogis, žinai, kaip sakoma, obuolių vagis, kaip aš vadinu.“
Tokių žodžių politikas sulaukė po to, kai viešai papasakojo, kad nepasitiki VMI tyrimais.
„Na, tai mes jam biškį ir parodėm, kad mes esame objektyvūs. (...). Ir, beje, nieko nepritempinėjom, padarėm tiesiog rizikos vertinimą visų“, – pasakojo D.Bradauskas, lyg užsimindamas apie R.Žemaitaičio veiklos tyrimą.
R.Kurlianskis apie „tvarkiečius“ tuomet atsiliepė labai nepalankiai: „Paksistus tai aš vis tiek laikau biškį mėšlu ir... Su jais nelabai man smagu dėtis.“
V.Gapšį vadino Vytuku
Tuomet D.Bradauskas svarstė, kad būsimuose rinkimuose neblogų šansų turi Darbo partija su Valentinu Mazuroniu, kuris „lipa ant bačkos“ ir „gali neblogai nusiraut“.
Gerų santykių su „darbiečiais“ neslėpė ir R.Kurlianskis, o vėliau įtariamuoju tapusį parlamentarą V.Gapšį vadino Vytuku: „Šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra Vytukas Gapšys.
Jis ir Baltraitienę (buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. – Red.) sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja.
Jeigu reikia, ir su Viktoru (europarlamentaru Viktoru Uspaskichu) suderina.
Ta prasme, Viktoro niekada nematai, ta prasme.“
Palankumo Darbo partijai koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas neslėpdavo ir bendraudamas su pačiu V.Gapšiu.
„Iš tikrųjų smagu su jumis dirbti. Labai kažkaip gaunasi gerai, kad iš vieno kito žodžio vieni kitus suprantame“, – slapta įrašytame pokalbyje prie vakarienės stalo dėstė R.Kurlianskis, vėliau politikui pažėręs įvairių pageidavimų.
Neįtiko komiteto vadovas
Vienas pageidavimų – pasistengti, kad Pelno mokesčio įstatymo svarstymas iš 2015 metų Seimo rudens sesijos būtų perkeltas į 2016 metų pavasario sesiją.
2015-ųjų gruodžio 9-ąją šalia Seimo rūmų esančiame restorane „Stebuklai“ su V.Gapšiu susitikęs R.Kurlianskis piktinosi, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičius jiems aktualių pataisų vis dar neišbraukė iš komiteto darbotvarkės.
„Grubiai tariant, Romas („MG Baltic“ valdybos narys R.Raulynaitis) susitiko su Petru (P.Narkevičiumi) ir Kęstu (K.Daukšiu), laiko nedaug. Arba priims, arba jeigu nepriims, turėsim daug laiko pataisoms. Nes finminas (Finansų ministerija) užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi – tokia formuluotė, ir viskas.
Tai Romui Kęstas pažadėjo, kad Petras išims klausimą iš komiteto kaip neparuoštą. Tai, man rodos, Petras ne tik kad neišėmė klausimo, dar už Kęsto pasiūlymą neprabalsavo. Tai, aš manau, pats turi puikią progą pasikeist komiteto pirmininką, beje“, – V.Gapšiui aiškino R.Kurlianskis.
Verslininkas ir toliau piktinosi P.Narkevičiaus sprendimais: „Ta prasme, normaliai, normaliai Petras (P.Narkevičius) spjovė Kęstui (K.Daukšiui) į veidą. Jis jau ne pirmą kartą tą padaro, žinai.“
Ir įtraukė, ir išbraukė
V.Gapšys pažadėjo pasistengti, kad „MG Baltic“ nerimą kėlęs klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, ir jau netrukus R.Kurlianskiui pranešė gerą žinią – svarstymas atidėtas iki pavasario.
Bet verslininkai džiaugėsi per anksti – prieš paskutinį 2015 metų Seimo posėdį P.Narkevičius paprašė Seimo pirmininkės L.Graužinienės į plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti Pelno mokesčio įstatymo pataisas.
Tuometė Seimo vadovė tai padarė, tačiau sulaukusi K.Daukšio prašymo pasižiūrėti, „ar su šiuo įstatymu viskas yra tvarkoje“, jį vėl išbraukė.
Permainos – nereikalingos
R.Kurlianskis taip pat yra kaltinamas daręs poveikį V.Gapšiui ir dėl to, kad jis paveiktų „Lietuvos geležinkelių“ valdybą. „MG Baltic“ siekė, kad ilgametis valstybės bendrovės vadovas Stasys Dailydka liktų dar vienai kadencijai.
„Mes galvojam, kad dar su S.Dailydka vieną kadenciją padirbėtume“, – per 2015 metų pabaigoje vykusią kalėdinę vakarienę savo planus „darbiečiui“ atvirai išdėstė koncerno viceprezidentas.
Kiek milijonų „praryti“?
Toks verslininkų rūpestis valstybės įmonės vadovu turėjo savo kainą.
Teismui perduotoje byloje užfiksuotas iki šiol neskelbtas restorane „Steakhouse Hazienda“ vykęs R.Kurlianskio ir S.Dailydkos pokalbis, kuriame koncerno atstovas pastarąjį ragina prisiimti bendrovės „Mitnija“ patirtus nuostolius.
Pokalbyje, kuriame dalyvavo ir vienas bendrovės „Kauno tiltai“ vadovų Nerijus Eidukevičius, R.Kurlianskis pasiūlė sudaryti taikos sutartį teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kur „Mitnija“ reikalauja atsiskaityti bent už dalį „Lietuvos geležinkeliams“ atliktų darbų, kurių nebuvo numatyta sutartyje.
Juos verslininkai buvo įvertinę 10,5 mln. litų. (3 mln. eurų). N.Eidukevičius ragino S.Dailydką „atsisakyti ten tų trijų milijonų“ ir „uždaryti klausimą“.
„Kokius keturis (milijonus litų) mes ir prarysim. Kad viskas kultūringai atrodytų, bet... dešimt su puse (10,5 mln. litų) gal mes nelabai prarysim“, – su didesniais nuostoliais nesutiko vienas koncerno strategų.
Byloje nurodoma, kad vėliau R.Kurlianskis su N.Eidukevičiumi vis dėlto sutiko „praryti“ šešis ar septynis milijonus (sutiko patirti didesnius nuostolius. – Red.).
S.Dailydka tam neprieštaravo, bet svarstė, kaip reikės pasiteisinti Susisiekimo ministerijai: „Tai baigsim galbūt ne prie šitos ministerijos, bet vis tiek.“
„Tai esmė – taikos sutartis. Jūs tarsi ir mus nubaudėt, ta prasme. Galim dar kažkiek pasiginčyt, pasistumdyt, ta prasme formaliai“, – variantus, kaip niekam nesukelti įtarimų, siūlė R.Kurlianskis.
Prašė paprotinti merą
Didžiulėje byloje buvo apklaustas ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Dar 2015 metais koncerno „MG Baltic“ valdybos narį R.Raulynaitį pasiekė gandai, jog R.Dargio vadovaujama statybų bendrovė „Eika“ K.Sirvydo skvere planuoja statybas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės vadovai nusprendė pakeisti paminklo J.Basanavičiui vietą.
Paminklą, kurio pastatymą žadėjo finansuoti „MG Baltic“, buvo siūloma statyti ne priešais Prancūzijos ambasadą esančiame K.Sirvydo skvere, o Aušros Vartų gatvėje, priešais Nacionalinę filharmoniją.
„MG Baltic“ tuomet kreipėsi į E.Masiulį, kad jis įkalbėtų Vilniaus merą Remigijų Šimašių klausimą dėl paminklo J.Basanavičiui išbraukti iš artimiausio savivaldybės posėdžio darbotvarkės.
„Tai prašymas, jeigu gali paprotink Remigijų (Šimašių)“, – R.Kurlianskis kreipėsi į E.Masiulį. Verslininkas užsiminė, kad jiems palankus sprendimas bus naudingas ir pačiam politikui: „Būsi premjeras, perkirpsi juostelę.“
106,2 tūkst. eurų kyšio paėmimu iš R.Kurlianskio kaltinamas E.Masiulis ikiteisminio tyrimo metu vengė komentuoti slapta įrašytus pokalbius.
Buvęs politikas žadėjo būti atviresnis teisme: „Ateina laikas, kai teisingumas bus vykdomas teismo salėje, o ne Seimo komitetuose ir viešojoje erdvėje.“
