Šis egzaminas vienas iš dviejų privalomų. Jį turi laikyti visi, kurie nori studijuoti valstybės finansuojamose vietose universitetuose. Išimtis taikoma tik pasirinkusiems menų studijas.
Be to, šiemet pakelta egzamino kartelė. Norintiems studijuoti tiksliuosius mokslus privaloma surinkti bent 25 balus. Tuo tarpu pasirinkusiems kitas studijas minimali kartelė – 16 balų.
Po tris valandas trukusio egzamino išėję dvyliktokai atrodė nusiteikę gerai, nors kai kurie jų neslėpė, kad prie užduočių teko pavargti.
„Oi, nežinau, nežinau, kaip čia bus“, „Buvo labai sunku“, „Nežinau, galvojau, kad bus blogiau“. Tokios ir panašios frazės sklido iš abiturientų po šeštadienį vykusio matematikos egzamino.
Nuomonės įvairios
Vilniaus Žirmūnų gimnazijos abiturientas Rapolas sakė, kad pasiruošimo egzaminui tikrai netrūko, tačiau užduotis buvo tokios, kokių nesitikėjo.
„Sunku. Šiaip tikėjausi lengvesnio egzamino. Pasiruošimo visiškai netrūko. Gal patys uždaviniai ir geri, bet atsakymai keisti, tokie labai įdomūs skaičiai, kokių niekada anksčiau nebūdavo“, – pasakojo vaikinas, pridurdamas, kad tiek jis, tiek jo bendraklasiai prieš egzaminą buvo nusiteikę optimistiškai.
Paklaustas, ar būtų laikęs matematikos egzaminą, jei šis nebūtų privalomas, Rapolas sakė, kad jam matematika patinka ir net jei šio dalyko egzaminas nebūtų būtinas, jis visvien būtų pasirinkęs jį laikyti.
Tuo tarpu tos pačios gimnazijos abiturientas Titas kalbėjo, kad egzaminas nebuvo itin sunkus ir tie, kurie mokėsi matematikos, tikrai turėtų jį išlaikyti.
„To ir tikėjausi. Galima sakyti, kad per viduriuką. Nebuvo nei labai paprastų uždavinių, visi tokie vidutinio lygio, tikrai įveikiami. Jeigu mokeisi matematiką ir ją supranti“, – sakė Titas. Anot jo, nepasitaikė uždavinių, kurie išsiskirtų ypatingu sunkumu.
Jis pasakojo, kad ruošdamasis egzaminui stengėsi kasdien išspręsti po vieną ankstesnių metų matematikos bandomąjį egzaminą, kurių užduotys pateikiamos Nacionalinio egzaminų centro (NEC) puslapyje. Kaip sakė Titas, net jei matematikos egzaminas nebūtų privalomas, jis būtų jį laikęs, nes ketina studijuoti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).
Užduotis – apie pokemonus
Vienoje iš Akmenės rajono mokyklų egzaminą laikiusi Eglė stebėjosi, kad egzamine pasitaikė užduočių, kurių abiturientams niekada anksčiau neteko spręsti.
„Pirmą kartą mačiau tokią užduoti su piramide. Mums į knygas dedamos taisyklingosios piramidės, o ten įdėjo tokią, kurios nerasi mūsų knygose ir dar, negana to, įkišo kūgį į vidų“, – juokavo mergina.
Be to, Eglė pasakojo, kad kai kurių uždavinių sprendiniai itin ilgi, jų trumpinti negalima, nes jie taps nebelogiški. Juodraštyje jiems vietos palikta daug, tačiau atsakymų lape vos įmanoma sutalptinti jau sutrumpintą variantą.
„Net nežinau, ar kai kuriuos dėl to užskaitys. Atsakymų lape sprendimams palikta vos ne tris kartus mažiau vietos nei juodraštyje ir susidaro labai klaidingas įspūdis, kiek gali rašyti ir spręsti“, – kalbėjo abiturientė.
Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos dvyliktokė Dovilė sakė, kad egzaminas buvo išties sunkus. Mergina iš pradžių galvojo, kad taip atrodė tik jai, bet pakalbėjusi su bendraklasiais ji suprato, kad panašiai jautėsi ir kiti.
„Nustebino tai, jog buvo galima rasti užduočių apie tai, kaip mergaitės kurį laiką gaudė pokemonus, o tai buvo populiaru tikrai neseniai. Sunkiausios užduotys, bent man, buvo susijusios su progresijomis bei tikimybėmis. Mane guodžia tik ta mintis, jog ne man vienai šios užduotys buvo sunkios. Dabar belieka tik laukti rezultatų“, – pasakojo Dovilė.
Egzaminai – išpūstas reikalas
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius šeštadienį kalbėjo, kad iš egzaminų yra išpučiamas didelis burbulas, nors tai nėra didelė problema, ypač jei moksleivis mokykloje stengėsi.
„Turbūt didžiausia problema yra lietuvių kalbos egzaminas, kuris neranda savo vietos ir nesugeba pasirinkti racionalaus ir logiškio kelio. Tai skausminga Lietuvos problema, kuri paliečia bendrus mentalinius dalykus jaunosios kartos.
Visus kitus egzaminus traktuočiau, kaip paprasta dalyką, kuriems nereikėtų skirti daug dėmesio, nes nieko čia rimto nevyksta. Viskas paprasta, tai tik neadekvačiai išpučiama“, – kalbėjo S.Jurkevičius.
Anot jo, Vilniaus licėjuje laikomi Tarptautinio bakalaureato egzaminai, kurių gali būti ir du per dieną, tad juokinga, kai skundžiamasi, jog abiturientams tenka laikyti po vieną egzaminą per savaitę.
„Galima už pilvo susiėmus kvatotis, nes mūsų mokiniai laiko ir po du egzaminus per dieną“, – sakė jis. Be to, Vilniaus licėjus direktoriaus teigimu, iš egzamino ką tik išėjusio abituriento įspūdžiai gali neatspindėti realybės.
S.Jurkevičius kalbėjo, kad svarbu, kaip abiturientas mokėsi mokykloje, kokius rezultatus turėjo. Jei jo rezultatai buvo prasti, kaži ar jis ką nors prasmingo gali pasakyti ir apie patį egzaminą.
