Trečiadienį, Vilniaus universitete skaitydamas paskaitą apie žmogiškąsias vertybes švietime jis pabrėžė, kad tibetiečiai taip pat turi šį pranašumą prieš Kiniją.
„Manau, jūs, Baltijos šalys, patyrėte: tiesos galia yra daug stipresnė, nei ginklų. Tibete taip pat, aš visuomet sakau (...), mes turime tiesos galią, Kinų kariuomenė – ginklo galią. Taip, laikinai ginklų galia yra kur kas stipresnė, bet ilgesniu laikotarpiu stipresnė yra tiesos galia“ – sakė Dalai Lama.
Kalbėdamas apie konfliktus Sirijoje, Afganistane, jis kvietė XXI amžiuje atrasti taiką bei dialogą bei neabejojo, kad maža valstybė, tokia kaip Lietuva, gali reikšmingai prie to prisidėti.
„Manau, jūs turėtumėte reikšmingai prisidėti kuriant taikų pasaulį, taikos amžių, dialogo amžių. Kartais jaučiu, kad mažesnės tautos gali labiau prisidėti, nei didžiosios“, – sakė jis.
Dalai Lama kritikuoja tarptautinę ginklų prekybą, pabrėžia būtinybę mažinti ginklavimąsi.
„Kai kurios šalys, įskaitant Ameriką, pardavinėja ginklus. Bet esminis kulkos tikslas yra žudyti. Mes juk nevalgysime kulkos. Norėdami XXI amžiuje sukurti taikos amžių, pirmiausia turime rimtai galvoti, kaip sumažinti ginklų“, – sakė jis.
2011-aisiais iš politinių pareigų pasitraukęs Dalai Lama kalbėjo, kad Kinijos valdomame Tibeto plokščiakalnyje padaryta „daug žalos“ Tibeto kultūrai, ypač draudimas mokytis tibetietiškai.
„Egzistuoja draudimai mokytis tibetietiškai. Tai yra trumparegiška. Ir trumparegiai politiškai angažuoti žmonės vadovaujasi tokia politika. Tai nereikalinga. Mano nuomone, kalbant apie Tibeto problemą, logiška, jog kuo daugiau spaudimo, tuo daugiau priešinamasi“, – sakė jis.
Anot jo, dabartinė politinė Tibeto vadovybė atstovauja tibetiečių pozicijai nesiekti visiškos nepriklausomybės, tačiau reikalauti vykdyti Kinijos Konstitucijoje numatytas teises tautinėms mažumoms.
„Ir tai turėtų būti visiškai vykdoma“, – pabrėžė jis.
Tibeto dvasinis vadovas pabrėžė, kad labai skirtingos filosofinės, religinės tradicijos pasaulyje turi pagrindinę meilės ir atjautos žinią, o moderniose švietimo sistemose pasigenda „emocijų higienos“ bei vidinio pažinimo. Pasak jo, šiuolaikinės edukacinės sistemos iš esmės paremtos materializmu.
Anot jo, nors meilė, atjauta, tolerancija ir atlaidumas yra laikomos religinėmis realijomis, jos taip pat padeda atsisakyti pykčio, jo lemiamų problemų, todėl ir yra labai svarbios ugdymo procese.
Autorius: Ignas Jačauskas
