Palyginimas šiurkštus, deja, tokia yra tikrovė. Dokumentus tvarkančios šeimos, kuriose auga Lietuvos piliečiai arba vaikai iš Europos Sąjungos šalių, Migracijos tarnyboje priimamos be eilės. Trečiųjų šalių piliečių vaikai turi laukti ilgiausioje eilėje, kartu su tetomis ir dėdėmis. Išimtys dėl greitesnio priėmimo jiems negalioja, kaip ir neįgaliesiems iš trečiųjų šalių.
Užėjus į Vilniaus policijos Migracijos valdybą gali pasitikrinti, kokiai žmonių rūšiai šioje institucijoje esi priskiriamas – pirmarūšiams ar antrarūšiams. Savotiškas rūšiavimas įtvirtintas vidaus taisyklėse.
Lietuvoje gyvenanti etiopė sužinojo, kad du jos vaikai pirmarūšiai. Vyriausioji duktė, reikėtų suprasti, priskiriama žemesnei rūšiai.
„Taip negali būti, situacija mane nuliūdino. Norėjau išgirsti, kur taip parašyta. Gal galite paaiškinti, kodėl mano berniukai turi specialias sąlygas, o dukrytė neturi. Man pasakė, kad čia vidaus taisyklė. Sakau: gal galite parodyti? Sako: neturiu parodyti. Klausiau, kas ją padarė, ar valdžia, su kuo šnekėtis“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7” pasakojo Lietuvoje gyvenanti etiopė Eskedar Maštavičienė.
Kadangi niekas su moterimi nesišnekėjo, ji nusprendė šnekėti viešai.
„Visose institucijose, kai yra mamos su vaikais, niekada neklausia, koks tavo pasas, kad galėčiau tave užleisti. Viešumas, manau, mums tik padeda tobulinti sistemą. Aš nenoriu peikti, kad viskas blogai, aš išvažiuoju – ne, čia mano namai. Mes turime apie tai žmogiškai kalbėti“, – teigė E.Maštavičienė.
Lietuvoje gyvenanti etiopė augina tris vaikus, du iš jų turi Lietuvos pilietybę, vyriausioji duktė neturi. Dėl šios priežasties jos vaikai priimami pagal skirtingas taisykles. Toks paaiškinimas Migracijos tarnyboje moterį suglumino.
„Skirtingos patalpos turi daug skirtingų dalykų. Kai turime kitaip reglamentuotas teises, čia jau kvepia institucine diskriminacija. Tarkime, vienoje salėje Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečiai turi vienas teises, o trečių šalių piliečiams tokių teisių nėra – man tai panašu į kažkokią institucinę diskriminaciją. Selektyviai žiūrima į žmogaus teises. Jeigu tu esi Lietuvos ar Europos Sąjungos pilietis, tai esi labiau žmogus, o jeigu trečių šalių pilietis, tai mažiau žmogus?“, – teigė Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas.
„Aš norėčiau priminti, kad užsienietė turėjo galimybę pasinaudoti išankstine registracija, tuomet išvengiama laukimo eilėje“, – aiškino Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė Rasa Kaminskaitė.
Moteris ir vyriausioji jos duktė Migracijos valdyboje turi periodiškai prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje. Atėjusiai tvarkyti dokumentų moteriai buvo liepta atvykti kitą dieną.
Kai moteris tvarko dokumentus vaikams, kurie turi Lietuvos pilietybę, ji turi teisę paslaugą gauti be eilės. Trečių šalių piliečiams tokia tvarka negalioja – ir ne tik vaikams, bet ir žmonėms su negalia, pensininkams. Nors Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių piliečiai tokias lengvatas gauna.
„Šių metų gegužės mėnesį buvo patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, kur numatyta, kad pasų skyriuje yra atskiros darbo vietos, kur priimami asmenys atskira tvarka – mažamečiai iki 5 metų, nėščios moterys, neįgalūs asmenys ir pensinio amžiaus piliečiai. Užsieniečių skyriuje to nebuvo numatyta, kadangi sąlyginai daug mažiau besikreipiančių ir atskirtų darbo vietų.
Būtų tiesiog neefektyvu atskirą darbo vietą skirti būtent tokios kategorijos asmenims. Bet, nepaisant to, jeigu tokios kategorijos asmenys atvyksta į užsieniečių skyrių, esant galimybei jiems suteikiama pirmumo teisė ir jie būna aptarnauti“, – teigė R.Kaminskaitė.
Teisininkai sako, kad malonių teikimo laikai valstybinėse institucijos turėtų būti užmiršti.
„Pagal lygių galimybių įstatymą, diskriminacija yra draudžiama pilietybės atžvilgiu, kas šiuo metu yra įžvelgtina. O pilietybės pagrindas ginamas įstatymu ir paslaugos jiems turi būti teikiamos vienoda tvarka ir vienodomis sąlygomis“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vadovas Vytis Muliuolis.
„Jeigu kalbame apie tvarką, kuri liečia vaikus ar neįgaliųjų teises, negali būti skirtingų tvarkų pagal priklausomybę kokiai nors valstybei. Europos žmogaus teisių konvencijos galioja visiems, nepriklausomai nuo tautybės, pilietybės ir kitų požymių. Kalbant apie gerąją praktiką ir geranoriškumą, aš tikiuosi, kad mūsų viešasis sektorius kartais rodo gerą pavyzdį – jie supranta, kad atėjus su mažais vaikais yra sunku laukti eilėje. Jeigu verslas sugeba turėti kasas vaikams su mažyliais, tai kaip minimumo tikiuosi palankesnės tvarkos ir sąlygų. Kalbu apie tėvus su mažais vaikais ir žmones su negalia, norėčiau, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos“, – teigė Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Eskedar sako suprantanti, kad jos vaikai personalui galėjo trukdyti, nes ramiai išsėdėti valandą ar kelias ne visi vaikai gali.
„Aš atėjau iš darželio, po to į polikliniką, skiepus gavo vaikai. Atėjom į Migracijos tarnybą, sako: grįžkite rytoje, nes galite nespėti, bet galit laukti. Aš sakau: ar su vaikais yra galimybės be eilės. Sako: ne. Aš išėjau ir pradėjau pildyti dokumentus, man sako: susitvarkykit su vaikais. Mano vaikai, kai 30 žmonių sėdi ir laukia, pradėjo giedoti himną, Šiškausko dainą. Vienas šoko sporto šokį treniravosi, pora kartų ginčijosi ir kamuolį turėjo. Kai aš važiuoju su savo berniukais pakeisti dokumentų, yra vaikų kampelis, kur jie gali piešti arba žaisti ir be eilės aptarnauja. Kodėl vienoje institucijoje, skirtingose salėse yra skirtingos taisyklės. Namuose juk visiems trims galioja tos pačios taisyklės“, – pasakojo E.Maštavičienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba žada pradėti tyrimą dėl diskriminacijos.
„Labai dažnai būna tik išsiunčia užklausimą ir iš karto sako: mes jau pakeitėme. Tada net nereikia teikti tos rekomendacijos dėl pakeitimų. Bet būna ir išskirtinių atvejų ir iki teismų nukeliauja, nes tik teismas gali priimti privalomus sprendimus įpareigoti tą teisės aktą pakeisti“, – aiškino V.Muliuonis.
Migracijos valdyba piktinasi, kodėl moteris nerašė skundo, o nusprendė problemą spręsti viešai. Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas jau sureagavo. Kaip pranešė ministro atstovas spaudai, taisykles liepta pakeisti per keletą dienų.
„Nėra teisės aktų, kuriuose numatyta, kad vaikai turi būti priimti be eilės, bet yra teisės aktai, kad piliečiams ir ne piliečiams būtų vienodos sąlygos. Nustačius, kad įvyko teisinė klaida, artimiausiu metu taisyklės bus ištaisytos ir suvienodinta tvarka tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams“, – teigė Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus viršininkė R.Kaminskaitė.
Lietuvoje gyvenanti etiopė dėl leidimo dukrai gyventi Lietuvoje turės vėl kreiptis po penkerių metų. Tvarkos pakeitimas jai gali būti nebeaktualūs, tačiau ji tvirtina, kad diskriminaciją panaikinti ji stengiasi ne dėl savęs, ji stengiasi dėl visų kitų Migracijos valdybos klientų.
„24/7“ – sekmadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
