Kas tinka silpniausiems, tinka visiems
Pasak LŽNS projektų koordinatorės Gintos Žemaitaitytės, Lietuvoje, deja, neįgaliesiems prieinamo turizmo pavyzdžių labai mažai. „Rasime neįgaliesiems prieinamą viešbutį, regioninių parkų lankytojų centrą ar pojūčių taką, tačiau bendros šalies vizijos ar strategijos, kaip turizmas Lietuvoje turėtų būti plėtojamas, kad tenkintų visų žmonių poreikius, tikrai nėra“, – teigia G. Žemaitaitytė.
Kalbėdama apie nakvynės kambarius, pritaikytus neįgaliems žmonėms, G. Žemaitaitytė apgailestauja, kad tokių yra tik didmiesčiuose ar kurortinių vietovių viešbučiuose. Deja, ir ten daugiausia po 1 ar 2 kambarius, o galimybės apgyvendinti bent 5–10 neįgaliųjų viename viešbutyje nėra, nes trūksta patogių kambarių. Taigi pasiūla neatitinka paklausos.
Negalią turintys žmonės tikrai nori ir gali keliauti, tačiau Lietuvoje vis dar susiduria su visiškai jų poreikių neatitinkančia infrastruktūra. Antai Vilniuje, kur norėtų atvykti neįgalių turistų iš kitų Lietuvos miestų ir užsienio, iš 48 viešųjų tualetų neįgaliesiems pritaikyti tik du. Vilniaus senamiestyje, Didžiojoje ir Pilies gatvėse, nėra nė vieno bankomato, pritaikyto neįgaliųjų vežimėliais judantiems žmonėms.
„Negaliu pasikviesti judėjimo negalią turinčių svečių į Vilniaus senamiestį, nes vandens nutekėjimo griovelių kraštai per aštrūs, ištrupėjusios grindinio plytelės, patys grioveliai per platūs ir per gilūs, vežimėliu važinėti nepatogu“, – patirtimi dalijasi Ginta.
Pasak G. Žemaitaitytės, netinkamai apdirbto akmens trinkelių grindys formuoja negalią stiprinančią aplinką. Tokiomis trinkelėmis grįstas takas į Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, Klaipėdos senamiesčio gatvės. Prasta situacija Anykščiuose įrengtame Lajų take – ten ne visada veikia liftas, kuriuo galėtų pasikelti judėjimo negalią turintys žmonės. „Net tuomet, kai aplinką lyg ir bandoma pritaikyti, tai padaroma netinkamai“, – teigia pašnekovė, apgailestaudama, kad pritaikymo kokybės ir naudingumo kontrolės vis dar nėra.
Vienokią ar kitokią negalią turintys žmonės nedrįsta keliauti, nes negauna informacijos, ar lankytinose vietovėse ras neįgaliųjų poreikius tenkinančią aplinką. „Esame tokie patys turistai, kaip ir visi, mums nereikia gailesčio ar ypatingo rūpesčio“, – sako G. Žemaitaitytė.
Ji pabrėžia, kad dažnai pritaikant objektus neįgaliesiems manoma, jog tokių žmonių nėra tiek daug ir jie apskritai nenori keliauti. „Tai absurdas – keliauti norime visi, ir mūsų turizmo sektorius gautų daug daugiau pajamų, jeigu visa infrastruktūra būtų pritaikyta ir neįgaliesiems. Tada tokiuose objektuose noriai lankysis ir mamos su mažais vaikais, ir žmonės, turintys laikinąją negalią, riedutininkai, dviratininkai, mūsų senjorai. Kas tinka silpniausiems, tas tinka visiems“, – neabejoja LŽNS atstovė.
Kurtieji ir aklieji turi savų poreikių
Kalbėdamas apie aplinkos pritaikymą neįgaliesiems klausos negalią turintis architektas Donatas Počesiūnas pažymi, kad žmonėms, turintiems klausos negalią, taip pat reikia nuolydžių: lipdamas laiptais kurčiasis turi sukaupti dėmesį, stebėti, kur stato koją, o einant nuolydžiu tokio dėmesio reikia mažiau.
Klausos negalią turintys turistai tikisi, kad viešbučių kambariuose bus įrengti šviesos ar vibraciniai skambučiai, pasiūlytas planšetinis kompiuteris, padėsiantis susisiekti su vertėju ar tiesiog bendrauti raštu.
Prieš 22 metus regėjimo netekęs kompensacinės technikos ir aplinkos pritaikymo neįgaliesiems ekspertas verslininkas Karolis Verbliugevičius gali išvardyti priežasčių, dėl kurių žmonės, turintys regos negalią, mielai atvyktų atostogauti į Lietuvą ar išsiruoštų į kelionę po šalį. Viena jų – taktiliniai žemėlapiai, padedantys regos negalią turintiems žmonėms lengviau susiorientuoti naujoje aplinkoje, suteikiantys daugiau informacijos. Jei tokių žemėlapių nėra, regos negalią turinčiam žmogui turi padėti asistentas, pasakojantis apie vietovę. Neregiams taip pat reikia garsinės informacijos, kurią jie galėtų rasti pažintiniuose takuose įrengtuose informaciniuose stenduose.
Lemia ne tik lėšos
Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos vyr. specialistas Vytautas Eidėjus dalijasi patirtimi, kaip vis dėlto aplinką neįgaliesiems galima pritaikyti net ir stokojant lėšų. Šių parkų direkcija parengė vadovą tikslinėms grupėms „Kaip atpažinti ir bendrauti su asmenimis, turinčiais negalią“. Vadovaujantis šiomis rekomendacijomis neįgaliesiems pritaikyta Sabalunkų kaime prie Luodžio ežero esanti stovyklavietė su pavėsine ir laužaviete. Pritaikyta ir baidarių prieplauka, tualetas.
V. Eidėjus pasakoja, kaip savomis rankomis padarė nuolydį judėjimo negalią turintiems žmonėms: „Mes nelaukėme, kol gausime tūkstančius eurų, tiesiog nusipirkome maišiuką cemento ir padarėme nuolydį iš automobilių stovėjimo aikštelės į šaligatvį, kuriuo žmonės gali patogiai patekti į Gražutės regioninio parko lankytojų centrą. Kitą kartą užteko iš namų atsineštos lentos, kurią padėjau tarp dviejų durų slenksčių, kad neįgaliojo vežimėliais judantys lankytojai neįstrigtų tarpduryje.“ Pasak specialisto, vaizdas gal ir nėra labai dailus, bet žmonėms patogu, o tai svarbiausia.
Atsirinkdami neįgaliesiems pritaikytinus objektus, Sartų ir Gražutės regioninių parkų darbuotojai kviečiasi LŽNS atstovus ir kartu su jais derina situaciją. „Mano galva, reikia tik geranoriškumo, nes daug galime padaryti patys“, – tikina V. Eidėjus, apgailestaudamas, kad judėjimo negalią turintys žmonės negali atvykti į Zarasų kraštą ilgesniam laikui, nes miegoti čia galėtų tik palapinėse. Pasirodo, Zarasuose nėra nė vieno neįgaliesiems pritaikyto viešbučio ar kaimo turizmo sodybos, yra tik viena viešojo maitinimo įmonė, kur galėtų papietauti neįgaliojo vežimėliais judantys žmonės.
Nors kalbama apie būtinybę kurti visiems patogią aplinką, neįgalieji vis dar turi per mažai galimybių keliauti po Lietuvą. Tiesa, gerų iniciatyvų yra. Vilties teikia ir tai, kad, pertvarkius Turizmo tarybą, į jos veiklą įsitraukė ir neįgalių žmonių atstovas.
Sužinoti, kaip elgtis su įvairių negalių turinčiais žmonėmis, kokias problemas galima išspręsti pasitelkiant socialinius įgūdžius, bus galima iš mokymų programos, skirtos dirbantiems ir planuojantiems dirbti turizmo srityje. Ji sukurta LŽNS kartu su partneriais iš penkių šalių įgyvendinant projektą „TOUR4ALL“.
Susiję straipsniai
