Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis dar 2016 metais tuomečiam Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus vadovui Mindaugui Rimkui už bylų vilkinimą buvo pareiškęs papeikimą, tačiau šis dabar jau eilinis prokuroras pasijuto labai nuskriaustas ir ėmė įrodinėti savo teisybę.
Skunde, kurį neseniai išnagrinėjo Vyriausiasis administracinis teismas, bylų vilkinimu apkaltintas prokuroras teigė, kad panaši situacija yra visoje Lietuvoje.
Be to, jis stebėjosi, kodėl liko nenubausti konkrečiai nieko neveikę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo terminus pratęsinėjusi ir į tai pro pirštus žiūrėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros vadovė Nida Grunskienė.
Tyrimą išjudino skundai
Skandalinga situacija, kai net 17 mėnesių tyrėjai baudžiamojoje byloje neatliko jokių veiksmų, gal ir nebūtų paaiškėjusi, jei ne advokato Gintaro Černiausko nuolatiniai skundai.
Gindamas buvusį Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną advokatas pastebėjo, kad šiame ikiteisminiame tyrime, kurį kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūra, padaryta daugybė pažeidimų, ir jos veiksmus skundė įvairioms institucijoms.
Advokatui pavyko pasiekti, kad tyrimas iš Panevėžio būtų perduotas Šiaulių apygardos prokuratūrai.
Be to, Generalinės prokuratūros vadovybė nutarė išsiaiškinti, ar nėra daugiau pažeidimų Panevėžyje, konkrečiai šios apygardos ONKT skyriuje.
Tyrėjai nieko neveikė
Buvo sudaryta speciali komisija, kuri patikrino tuomečio Panevėžio apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro M.Rimkaus darbą.
Tai, ką nustatė komisijos nariai, privertė žagtelėti net visko mačiusius pareigūnus.
Patikrinus septynias bylas, kurias kontroliavo M.Rimkaus vadovaujamas ONKT skyrius, paaiškėjo, kad visose jose mėnesių mėnesiais išvis nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Keturiose bylose nieko nebuvo daroma nuo 14 iki 17 mėnesių, dar trijose – nuo 5 iki 8 mėnesių.
Tarp šių bylų – tyrimas dėl galimo pinigų grobstymo Ignalinos atominėje elektrinėje, korupcijos Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir kiti.
Buvo dangstomasi prašymais
Nors ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą negali trukti ilgiau kaip devynis mėnesius, tiriant šias bylas keturiais atvejais nieko nebuvo daroma daugiau kaip metus.
Kaip taip galėjo būti? Pasirodo, suėjus šiam 9 mėnesių terminui M.Rimkus pats, o vėliau N.Grunskienė ar kiti apygardos prokuratūros vadovai terminus pratęsdavo.
Pratęsiant terminus buvo nurodomos tos pačios priežastys. Dažniausiai nutarime buvo rašoma: „Tyrimo metu reikalinga atlikti kratas, įteikti pranešimus apie įtarimą galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, juos apklausti, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus.“
Nors pratęsus terminus nei kratos buvo daromos, nei įtarimai pareiškiami, kitą kartą vėl buvo prašoma to paties. Taip terminai būdavo pratęsiami tiesiog perrašant prašymus.
Nubaudė ir atleido
Atlikusi tyrimą Generalinės prokuratūros komisija nurodė prokuroro M.Rimkaus pažeidimus ir pasiūlė, kad generalinis prokuroras jį už bylų vilkinimą nubaustų pastaba.
Tačiau Generalinės prokuratūros vadovas E.Pašilis nusprendė bausti griežčiau – M.Rimkui skyrė papeikimą.
Be to, nors tarnybinis patikrinimas to nenumato, prokuratūros vadovas tyrimo išvadas pateikė STT. Buvo įvardyti STT Panevėžio valdybos pareigūnai, kurie konkrečiai vilkino M.Rimkaus kuruojamas bylas ir mėnesių mėnesiais nieko nedarė.
Atrodė, kad STT vadovai principingai įvertins iš Generalinės prokuratūros gautas tarnybinio patikrinimo išvadas.
Papeikimai ir kitokios nuobaudos buvo skirti penkiems STT Panevėžio valdybos pareigūnams, tarp jų – ir valdybos Žvalgybos skyriaus vadovui Žydrūnui Krampalcui.
Tačiau tai buvo apgaulingas ėjimas – netrukus visiems nubaustiesiems bausmės buvo panaikintos, o Ž.Krampalcas net paaukštintas – iš skyriaus vadovo tapo valdybos viršininku.
Nenorėjo kentėti vienas
Galbūt matydamas, kad STT pareigūnai taip lengvai išsisuko, M.Rimkus nusprendė irgi atsikratyti nuobaudos.
Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti jam generalinio prokuroro paskirtą papeikimą.
M.Rimkus piktinosi, kodėl buvo baudžiamas tik jis vienas, juk konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus minimose bylose atliko STT Panevėžio apygardos pareigūnai.
Prokuroras taip pat tvirtino, kad bylose terminus jis pratęsė tik po vieną kartą, o vėliau tokius sprendimus atlikdavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovai.
Nagrinėjimą vadino šališku
Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas prokuroro argumentais nepatikėjo ir atmetė jo skundą.
Šį sprendimą M.Rimkus apskundė apeliacinės instancijos teismui. Prokuroras teigė, kad patikrinimas jo atžvilgiu bei bylos nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo šališkas.
Nebuvo apklausti STT Panevėžio valdybos pareigūnai, aklai pasitikėta Panevėžio apygardos vadovės N.Grunskienės paaiškinimais.
„Visa tai rodo ir atlikto tyrimo tendencingumą, vyriausiosios prokurorės ir komisijos narių šališkumą, ir konkretų tikslą pašalinti mane iš einamų pareigų“, – teigiama prokuroro apeliaciniame skunde.
Vadovas privalo kontroliuoti
Tačiau praėjusią savaitę Vyriausiasis administracinis teismas M.Rimkaus skundą atmetė.
Nors ir nustatyta, kad bylas vilkino STT pareigūnai, aukštesnio teismo nuomone, apygardos prokuratūros skyriaus vadovas privalo kontroliuoti, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpesnį laiką.
Pareiškė įtarimus ir pamiršo
„Jaučiuosi kaltas be kaltės“, – taip savo situaciją apibūdino buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas J.Milius.
Liepos mėnesį bus dveji metai, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jam pareiškė įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir prekybos poveikiu, tačiau iki šiol jis nėra sulaukęs nei kvietimų į apklausą, nei pranešimų apie vykdomą tyrimą.
STT tiria įtarimus, jog šaldytus maisto produktus gaminanti Kauno bendrovė „Judex“ per Seimo narį P.Gražulį siekė paveikti VMVT, kad tarnyba neskirtų nuobaudų už pažeidimus.
Šią istoriją tirianti Generalinė prokuratūra į Rusijos teisėsaugą kreipėsi dar praėjusių metų vasarą. Rusijos pareigūnai patvirtino gavę teisinės pagalbos prašymą, tačiau jokio atsakymo nepateikė.
Lietuvos pareigūnai turėjo įtarimų, kad VMVT ar jai pavaldžios įstaigos galėjo gauti informacijos iš Rusijos apie „Judex“ produkcijoje rastas listerijų bakterijas, tačiau šį faktą nuslėpė ir nesiėmė jokių veiksmų.
J.Milius buvo apklaustas tik pačioje tyrimo pradžioje, kai dar nebuvo jokių specialistų išvadų. „Aš nuo pat pirmos tyrimo dienos sakiau, kad tai yra juoką kelianti nesąmonė, kažkieno sukurta istorija“, – teigė J.Milius.
Ar beveik prieš dvejus metus pareikšti įtarimai netaps kliūtimi J.Miliui grįžti į tarnybą? Ar J.Milius bus sugrąžintas į darbą, trečiadienį skelbs jo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas.
J.Milius iš VMVT direktoriaus pareigų buvo atleistas 2016 metų rugsėjį.
Oficiali valdininko atleidimo priežastis – Vyriausybė nepritarė jo veiklos ataskaitai, tačiau J.Milius teismuose siekė įrodyti, kad šios ataskaitos niekas net nesvarstė.
Iškelti bylą ir ją įkišti į stalčių – skandalas
Advokatas, buvęs generalinis prokuroras
„Aš negaliu net įsivaizduoti, kad tuo metu, kai vadovavau prokuratūrai, kas nors būtų metus ar dar ilgiau neatlikęs jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų.
Buvo nerašyta taisyklė, kad pats bylos tyrimas negalėjo trukti ilgiau kaip 12 mėnesių. Norint jį pratęsti, reikėjo gauti generalinio prokuroro leidimą.
Net minčių nebuvo, kad kas nors drįstų prašyti pratęsti terminą neatlikęs nė vieno veiksmo. Iškart būtų buvę svarstoma, ar toks tyrėjas gali toliau dirbti.
O jeigu įtariamieji yra suimti, tai jau būtų tikras skandalas.
Neseniai sutikau vieną buvusią tyrėją, ji prisipažino, kad tai, jog reikėdavo vykti pas generalinį prokurorą pratęsti termino, jai sukeldavo didžiulį stresą.
Tuo metu prašymai pratęsti terminus buvo svarstomi labai atidžiai – vertinta, ar tyrėjas dirbo intensyviai, kas padaryta, o kas ne.
Tada ir nebuvo daug bylų, kurios būtų tiriamos ilgiau kaip metus. Dabar išvis norima atsisakyti terminų.
Jeigu iškeli bylą, jau tai – didelis stresas įtariamajam. Kaip jam gyventi, jeigu nežino, kas vyksta? Jau vien todėl būtina bylas tirti intensyviai.
Dabar bėda ir tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai beveik nereaguoja, jeigu prokuroras dėl tyrimo vilkinimo prašo tyrėjui iškelti drausmės bylą. Tačiau policijos ir STT vadovai dažniausiai dengia savo pavaldinius.“
