„Pradėsime jubiliejinį PLB Seimą, praėjo 60 metų nuo pirmojo, kuris vyko 1958 metais Niujorke. Bus tvirtinamos gairės, kas planuojama kitiems trejiems metams, renkama nauja valdyba, pirmininkas, rašomos rezoliucijos“, – žurnalistams Seime sakė PLB vadovė Dalia Henke.
Prisikėlimas nebuvo lengvas
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius dėkojo už laisvą Lietuvą, įvardijo ir priežastis, kodėl lietuviai pasirinko išvykti.
“Dieve, už prieš šimtą metų atkurtą laisvę. Dėkojame už tuos vyrus ir moteris, kurie kūrė Lietuvos ateitį. Karo audros ir bolševikų teroras daugelį tautiečių nubloškė į rytus ir vakarus. Mes kaip žirniai pasklidome po platųjį pasaulį. Dėkojame Dieve, kad prieš 28 metus leidai mums prisikelti po sunkios okupacijos ir vėl atkurti laisvą Lietuvą“, – sakė S.Tamkevičius.
Jis teigė, kad lietuvių prisikėlimas taip pat nebuvo lengvas. „Tačiau mūsų prisikėlimas buvo nelengvas. Sunkios gyvenimo sąlygos, krikščioniško solidarumo stoka daugeliui atėmė viltį. Kai kurie ryžosi geresnio gyvenimo ieškoti svetur“, – teigė arkivyskupas.
Tylos minute buvo pagerbtas buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas ir ilgametis pasaulio lietuvių bendruomenės atstovas Lietuvoje Gabrielius Žemkalnis.
Perduoda ateities kartoms
Jo Ekscelencija, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, sutiktas garsiais pasaulio lietuvių bendruomenės plojimais, taip pat tarė sveikinimo žodį.
“Mieli ir brangūs iš viso pasaulio suvažiavę tautiečiai ir tautietės. Tik ką atšventėme Lietuvos valstybės dieną – Mindaugo karūnavimo šventę, ir šiandien pasaulio lietuvių bendruomenė mini savo veiklos šešiasdešimtmetį. Tai nėra sutapimas, tai dar vienas paliudijimas, kad lietuvių tauta tęsia savo istoriją. Ji buvo pradėta rašyti daugiau, nei prieš tūkstantį metų. Istoriją, kuria vasario 16-ąją pratęsė ir Lietuvos taryba. Ją tęsiame ir kiekvienas iš mūsų“, – kalbėjo V.Adamkus.
Jis teigė, kad pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimas 1958 metais yra ne tik svarbus įvykis išeivijai, bet ir visai tautai. „Tautos, kurios didelė dalis buvo išžudyta, išvežta į rytus, priversta palikti Tėvynę. Bet tauta, nors ir okupuota, tačiau lietuvių dvasia, lietuvybė yra laisva. Jie nesusitaikė su Tėvynės okupacija ir telkė bendrai kovai už Tėvynės laisvę ir kūrybingą gyvenimą“, – teigė kadenciją baigęs prezidentas.
„Džiaugiuosi, kad galiu kalbėti esamuoju laiku, bendruomenė ir šiandien yra gyva, ji veikia, prasmingai tęsia bendruomenės narių darbą, toliau telkia tautą, saugo lietuvybę. Kad didžiausia vertybė būtų perduodama ir ateinančioms kartoms“, – sakė V.Adamkus, pridurdamas, kad jam yra garbė sveikinti pasaulio lietuvių bendruomenę, kuria turėtų džiaugtis ir skirtingos kartos.
Reikės sutelkti jėgas
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke pristatė ir dabartinius užsienyje gyvenančių žmonių iššūkius ir ateities perspektyvas. „Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada“, – sako kalbą pradėjo D.Henke.
„Pilietybę gali atimti, jos galime nebeturėti, bet tai irgi bus diskutuojama, kaip mes toliau spręsime šį klausimą“, – pasakojo ji.
Ji ragino visų bendruomenių atstovus kuo daugiau pasakoti apie savo veiklą viešai prieinamoje erdvėje. „Atskirtį tarp „mes“ ir „jūs“ mažinti yra be galo svarbu, galvojant ir apie artėjančius iššūkius, kad ir dėl referendumo“, – teigė D.Henke.
Ji teigė, kad lietuvių bendruomenės visame pasaulyje susitelkimas bus itin svarbus dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumo.
„Jeigu apsisprendė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, visi valdžios ir partijų atstovai apsisprendžia ir skelbia referendumą, mes neturime nieko kito, kaip tik susitelkti, sustiprinti savo pajėgumus ir referendumą laimėti“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.
Ji pabrėžė, kad pasaulio lietuviai buvo iškėlę tris sąlygas referendumui, kol kas įgyvendinta viena – politinis valdžios atstovų bei partijų pritarimas, tuo metu elektroninis balsavimas nebus įdiegtas, o referendumo kartelės klausimas dar neaiškus.
D.Henke teigimu, nors net milijonas lietuvių gyvena svečioje šalyse, tačiau balsavimo teisę turi tik apie 300 tūkstančių.
Rinks naują pirmininką
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas posėdžiaus nuo pirmadienio iki trečiadienio, jame dalyvaus atstovai iš 35 šalių. Iš viso pasaulio lietuvių bendruomenei priklauso 45 bendruomenės iš viso pasaulio. P LB Seimas yra aukščiausias išeivių bendruomenės valdymo organas, į kurį tradiciškai kraštų rinkti atstovai renkasi kas trejus metus.
PLB Seimo posėdžių metu renkamas naujas bendruomenės pirmininkas ir valdyba, tobulinami PLB veiklą grindžiantys dokumentai bei priimamos PLB ateities veiklas apibrėžiančios rezoliucijos.
