Paslapčia laukdami Petro Baršausko, KTU tvarkosi kaip įmonėje

Viena didžiausių šalies aukštųjų mokyklų Kauno technologijos universitetas (KTU) vadovo neturi nuo pernai spalio. Tada ilgametis vadovas Petras Baršauskas buvo priverstas atsistatydinti po kilusio plagiato skandalo

Kauno technologijos universitetas.<br>Lrytas.lt koliažas
Kauno technologijos universitetas.<br>Lrytas.lt koliažas
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Mokslininkų pasirašytas laiškas dėl neskaidrių KTU rinkimų.<br>Atsiųstas dokumentas.
Mokslininkų pasirašytas laiškas dėl neskaidrių KTU rinkimų.<br>Atsiųstas dokumentas.
Mokslininkų pasirašytas laiškas dėl neskaidrių KTU rinkimų.<br>Atsiųstas dokumentas.
Mokslininkų pasirašytas laiškas dėl neskaidrių KTU rinkimų.<br>Atsiųstas dokumentas.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

Jul 12, 2018, 6:12 PM, atnaujinta Jul 12, 2018, 8:38 PM

Numatyti naujo universiteto rektoriaus rinkimai buvo nukelti ir lemtinga diena, kai prie KTU rinks naują vadovą bus liepos 13-oji, penktadienis.

Vis dėlto visą šį laikotarpį nuo P.Baršausko atsistatydinimo rektoriaus rinkimų skelbimą ir nukėlimą lydėjo iniciatyvinės kelių mokslininkų grupės signalai apie pažeidimus, tvarkos nesilaikymą ir neskaidrių rinkimų vykdymą.

Viso ko atsakymas – autonomija

Valstybinių aukštųjų mokyklų (universitetų ir kolegijų) autonomija įtvirtinta Konstitucijoje, todėl net tokių mokyklų steigėjas Seimas negali paprastai jų kontroliuoti ir kištis į jų valdymą. Gana dažnai kyla diskusija, ar įtvirtintos autonomijos principai nekiša kojos ir ar nesudaro galimybių savivalės apraiškoms.

Šiuo atveju Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) valdybos narys dr. Gediminas Merkys su keletu kitų mokslininkų ne kartą viešai kreipėsi į įvarias šalies institucijas tvirtindami, kad KTU vyksta neskaidrūs, neteisėti dalykai.

Jo teigimu, buvęs rektorius P.Baršauskas ne tik įsivėlęs į plagiato skandalą, bet ir dalyvavo kitose nešvariose schemose universitete.

Dar vieną kreipimąsi dėl neskaidrių KTU rektoriaus rinkimų, už kuriuos atsakingi minimo universiteto administracija ir taryba, G.Merkys išplatino žiniasklaidai ir atsakingoms institucijoms likus dviem dienom iki numatytų rinkimų.

G.Merkys portalui lrytas.lt pasakojo, kad turi įžvalgų, kodėl rinkimai galimai neteisėtai buvo nukelti. Rinkimai buvo paskelbi dar 2017 m. gruodį, šių metų kovą turėjo būti skelbiami kandidatai, bet rinkimai buvo nukelti.

G.Merkio išplatintame kreipimesi rašoma, kad paskelbus rinkimus universiteto taryba „priėmė sprendimus, kuriais rektoriaus rinkimų tvarka buvo pakeista, nors rinkimai jau buvo paskelbti, o atitinkamos procedūros pradėtos“.

Po šių pakeitimų atsirado ryški naujovė – KTU taryba į pagalbą pasitelkė personalo paieškos ir atrankos bendrovę „J. Friisberg & Partners”.

Nors pagalbinininkų iš išorės pasitelkimas nėra draudžiamas, ne vienam nuostabą sukėlė toks pasirinkimas, kadangi ši bendrovė atrinkinėja vidutinės ir aukščiausios grandies vadovus privačiame sektoriuje.

Dėl ko nukėlė rinkimus?

Buvęs KTU mokslininkas G.Merkys aiškino, kad viešųjų lyderių rinkimo laiko planai ir terminai negali būti vienašališkai kaitaliojami, kaip įvyko šį kartą. Juolab kad kovo mėnesį buvo penki kandidatai, kurie pretendavo į vadovo postą, todėl pažeisti ir jų interesai.

Tą kartą, likus dienai iki rinkimų, universiteto taryba priėmė sprendimą dviem mėnesiams pratęsti terminą teikti paraiškas kandidatuoti į KTU rektoriaus pareigas.

Birželio 13 d. KTU išplatintame pranešime skelbiama, kad kandidatų jau yra 11. Tarp jų ir laikinoji KTU rektorė dr. Jurgita Šiugždinienė.

Mokslininkas G.Merkys tikina, kad KTU bendruomenė – įbauginta, o jis pats jau nebeturi ko bijoti, nes už kovą su neteisybėmis neteko darbo universitete.

„Žmonės įbauginti, bijo. Duomenų, kad ši grupuotė taiko fizinius susidorojimo metodus, kol kas nėra, todėl nebijau. Nors man pačiam už akių, turint kelių mėnesių nedarbingumą, padarė atestaciją ir išmetė iš universiteto už tariamą nekompetenciją“, – lrytui.lt teigė G.Merkys.

Jis tvirtina, kad bet kuri kita valstybinė institucija sulaukia daugiau dėmesio, o ir vadovus ten pakeisti kur kas lengviau nei aukštųjų mokyklų rektorius. Paklaustas, kokie, jo nuomone, motyvai lėmė, kad rinkimai būtų nukelti, G.Merkys įvardijo du.

„Pirmiausia nėra kompentencijos, nes jie visi atėję iš verslo ir elgiasi kaip verslo įstaigoje, o čia juk viešasis sektorius. Be to, galima kelti prielaidą, kad yra kažkokių neskaidrių interesų, net pasigirdo versijų, kad taryba laukia, kol teismai išteisins Baršauską, ir tada jis grįš, tiksliau, parjos ant balto arklio į rektoriaus rinkimus. Probaršauskinė taryba dabar veikia“, – aiškino G.Merkys.

Paklausti, kaip vertina šį mokslininkų viešą laišką, KTU atstovai atsakė santūriai, pabrėždami rektoriaus rinkimų svarbą, ir priminė apie vykusius kandidatų debatus. Universiteto viešųjų ryšių projektų vadovas Mantas Lapinskas atsiųstame atsakyme pirmiausia pabrėžė, kad visi laišką pasirašę mokslininkai nedirba KTU.

„Daug dėmesio sulaukė birželio 29 d. KTU Santakos slėnyje vykęs atviras tarybos posėdis, kuriame universiteto ateities vizijas pristatė ir į bendruomenės bei vienas kito klausimus atsakė visi kandidatai“, – rašė M.Lapinskas. Jis tikino, kad visa rinkimų eiga vyksta laikantis įstatymų ir nuolat viešinama visuomenei.

Seimas susidomėjo, P.Baršauskas tyli

Vienas iš mokslininkų grupės platintų laiškų pasiekė ir Seimą. Ar nebuvo pažeistos rinkimų procedūros, aiškinsis Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, tai portalui lrytas.lt patvirtino komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Tačiau tik po rektoriaus rinkimų, jeigu jie įvyks penktadienį.

„Kaip komiteto pirmininkas turiu tam tikrų abejonių dėl to, ar teisingai buvo pasielgta su žmonių lūkesčiais pirmame etape, kadangi kandidatai buvo, tačiau jie ten nebuvo renkami. Todėl aš stebiu šitą procesą, konsultuojuosi su teisininkais. Kai baigsis šis procesas, mes žiūrėsime, ar procedūros buvo atliktos tinkamai, skaidriai, ar žmonių lūkesčiai patenkinti“, – sakė komiteto pirmininkas.

E.Jovaiša atskleidė, kad kaip tik rudenį bus svarstomos įstatymo pataisos, susijusios su universitetų valdymu: „Bus kaip tik svarstomi Senato ir tarybos sudarymo principai.

Bus siūloma, kad tarybą ir Senatą rinktų visa akademinė bendruomenė tiesioginiuose rinkimuose. Bendruomenė išsirinks ir taip bus įvykdytas Konstitucinio Teismo reikalavimas, kad savo valdymo organus išsirinktų bendruomenė.“

Švietimo ir mokslo ministerija lrytui.lt nurodė, kad minimą mokslininkų grupės raštą dėl KTU rektoriaus rinkimų gavo ir šiuo metu aiškinasi, ar rašte pateikti teiginiai pagrįsti.

Portalui lrytas.lt susisiekus su buvusiu KTU vadovu P.Baršausku, jis tikino susilaikysiantis nuo bet kokių komentarų. Paklaustas, ar skaitė mokslininkų grupės išplatintą laišką, P.Baršauskas prisipažino jo nematęs ir nenorįs komentuoti.

Verta priminti, kad rektorių 5 metų kadencijai renka ir skiria universiteto taryba. Ar KTU bendruomenė parodys savo balsą, paaiškės tik rytoj. O gal rytoj prie universiteto vairo stos vienas iš 11 kandidatų, tarp kurių vienas užsienietis ir vienas JAV gyvenantis lietuvis.

Primename visus kandidatus, be paminėtos laikinosios rektorės: Rimvydas Baltaduonis, Aivaras Kareiva, Rytis Krušinskas, Sanjay Misra, Algirdas Pakštas, Renaldas Raišutis, Vidas Raudonis, Raimundas Šiaučiūnas, Eugenijus Valatka, Andrius Vilkauskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.