Apžvalgininkai, aptardami potencialius kandidatus užimti jos vietą, svarsto, ar tarp jų yra bent vienas pajėgus pakeisti tarp pasaulio lyderių gerai matomą ir vertinamą D. Grybauskaitę.
Lietuvos prezidento rinkimų laikotarpiu diskusijos dėl užsienio politikos sulaukia nedaug dėmesio. Kandidatai į prezidentus rinkimų kampanijoje dažniausiai susikoncentruoja į Vyriausybės prerogatyvoje esančius visuomenei įdomiausius ir aktualiausius socialinius bei ekonominius klausimus.
Tačiau pastaruoju metu itin permainingi įvykiai tarptautinėje politikoje – nesutarimai transatlantinėje erdvėje, nenuspėjama JAV prezidento politika, Vakaruose kylančios diskusijos dėl sankcijų Rusijai pratęsimo ir įšalę Kremliaus agresijos pavyzdžiai Ukrainoje, ES politika po „Brexito“, galiausiai statomos atominės elektrinės Astrave klausimas neturėtų leisti artėjančiuose prezidento rinkimuose apeiti užsienio politikos aktualijų.
Apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškę ar tą dar daryti ketiną politikai naujienų agentūrai ELTA pristatė tai, kaip jie įsivaizduoja Lietuvos užsienio politikos prioritetus. Kartu su kasdien leisima potencialaus kandidato užsienio politikos vizija bus pateikiamos ir šią viziją apibendrinančios lentelės.
Politikai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.
V. Ušackas: Lietuvos užsienio politika turi būti principinga ir pragmatiška
Principingi ir pragmatiški santykiai su Rusija, pagalba antikremlinėms jėgoms, solidarumas ekonominiais klausimais su ES valstybėmis, ambicingi tikslai buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teritorijoje sukurti ekonomiškai ir politiškai saugią erdvę, siekis stiprinti lietuvybę ir pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų – Lietuvos užsienio politikos tikslai, kuriuos galvojantis apie dalyvavimą prezidento rinkimuose deklaruoja Vygaudas Ušackas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Europos instituto direktorius, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius JAV, Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, ES ambasadorius Afganistane ir Rusijoje V. Ušackas, pristatydamas svarbiausias Lietuvos užsienio politikos gaires, pabrėžia principingumą ir pragmatiškumą.
V. Ušacko Lietuvos užsienio politikos vizijoje šie du kriterijai minimi tiek kalbant apie santykių su Rusija, tiek su euroatlantiniais partneriais gaires.
Politiko nuomone, Lietuvos tikslu turi tapti siekis sukurti ekonomiškai ir politiškai saugią erdvę buvusioje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Anot V. Ušacko, tai ir moralinė Lietuvos pareiga, ir ekonominis interesas.
Ambasadorius išskyrė keturis svarbiausius Lietuvos užsienio politikos interesus – stiprinti lietuvybę, pasaulio lietuvių ir Lietuvos draugų ryšius, skatinti investicijų pritraukimą ir prekybą kuriant verslią ir orų pragyvenimą užtikrinančią Lietuvą, išnaudoti ES ir NATO narystės privalumus stiprinant valstybės saugumą ir ekonominę gerovę bei padėti kurti geopolitiškai ir ekonomiškai saugų Rytų Europos regioną.
V. Ušackas, pristatydamas savo užsienio politikos viziją, ragina atsigręžti į LDK istoriją.
Pasak politiko, Lietuva, įkvėpta Didžiojo kunigaikščio Gedimino palikimo, turi atrasti savyje išminties pritraukti į šalį gabiausius ir išmaniausius žmones, talentus, dėl kurių konkuruoja visas pasaulis.
LDK pavyzdį ir palikimą V. Ušackas mini kalbėdamas ir apie Lietuvos interesus regione. Pasak jo, LDK buvusios žemės – nuo Baltijos iki Juodosios jūros – yra istorinė platuma, kurioje Lietuva turi ne tik ilgalaikių politinių interesų. V. Ušackas akcentuoja, kad Lietuva turi įvertinti ir ekonominę šio regiono reikšmę bei moralinę savo pareigą padėti tarp dviejų jūrų esančioms valstybėms demokratizuotis ir artėti ES narystės link.
„Lietuvos nacionalinis interesas – kad platumoje nuo Baltijos iki Juodosios jūros egzistuotų pagarba žmogaus teisėms, laisvei ir demokratijai. Kad tokios šalys kaip Ukraina, Moldova ir Gruzija rastų savo vietą ES ir NATO, kad Baltarusija netaptų Rusijos dalimi. Kad Lietuvos verslas galėtų saugiai ir pelningai dirbti, o per Klaipėdos uostą didėtų krovinių ir paslaugų srautai. Tai yra ir mūsų istorinis palikimas, ir kartu verslo interesas“, – aiškino V. Ušackas.
Euroatlantiniai santykiai
V. Ušacko formuojamoje užsienio politikos vizijoje – giliau integruota, lanksti „kelių greičių“ Europos Sąjunga. Nors tarp Lietuvos politikų ir akademikų yra nemažai manančių, kad skirtingais greičiais besiintegruojanti Europa neatitinka valstybės interesų, V. Ušackas sako manąs priešingai.
Save eurorealistu ir principingu pragmatiku laikąs politikas tvirtino, kad nereikėtų baimintis skirtingais greičiais besiintegruojančios ES, nes, pasak jo, būtent kelių greičių ES sudarytų geresnes sąlygas įgyvendinti šalies interesus. Vienas iš jų – Ukrainos narystė ES – V. Ušacko nuomone, būtų kur kas paprastesnė įsitvirtinus „kelių greičių“ bendrijos modeliui.
Pasak V. Ušacko, reikėtų liautis lietuvius gąsdinti ir suvereniteto praradimu, nes, anot jo, ES visada išliks tautų sąjunga.
„Neįsivaizduoju, kad kada nors olimpiadoje vietoj ES valstybių žygiuotų viena ES su viena vėliava. ES, mano manymu, yra ir išliks tautų sąjunga“, – pabrėžė V. Ušackas ir pridūrė, kad reaguojant į geopolitinius iššūkius, Rusijos keliamas grėsmes ir ne visada nuspėjamą JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką, Lietuvai, siekiančiai pritraukti kuo daugiau investicijų, labai svarbu būti integracinio ES branduolio dalimi.
„Būdami integracinio branduolio dalimi, mes turėsime didesnę įtaką sprendimams, galėsime geriau įgyvendinti savo interesus ir kurtume tokią ES, kurios didžiausias rūpestis būtų žmogus“, – apibendrino V. Ušackas.
Kalbėdamas apie transatlantinius santykius V. Ušackas deklaravo, kad Lietuvai yra labai svarbu ne tik siekti išlaikyti JAV ir ES valstybių vienybę bei Vašingtono dėmesį Europai, ypač Baltijos regionui, tačiau ir nepamiršti kultūrinės bei ekonominės Europos reikšmės Lietuvai.
Diplomatas leido suprasti, kad kylančių transatlantinių įtampų bei JAV ir ES didžiųjų valstybių ekonominių nesutarimų kontekste Lietuva, nepaisant JAV svarbos jos saugumui, turi solidarizuotis pirmiausia su Europos valstybėmis.
„Ekonominių interesų prasme, mes esame bendros 500 mln. ES vartotojų rinkos dalis. Turime bendrą užsienio prekybos politiką, kurią turime reikšti vieningai ir principingai net ir tais atvejais, kai JAV ir ES interesai susiduria. Ir ypač dabar, kai D. Trumpo administracija nusprendė įvesti didesnius tarifus prekybos partneriams, naudojantis kylančių grėsmių JAV nacionaliniam saugumui pretekstu. Tačiau tai daryti turime ne tik principingai, bet ir sumaniai, išnaudojant draugus JAV Kongrese ir administracijoje.
Pasauliui iškyla nenuspėjamas D. Trumpo fenomenas, todėl mums privalu būti pasiruošusiems. Mums gali reikėti su šiuo prezidentu dirbti ir gyventi dar septynerius metus, todėl reikia siekti, kad plyšys tarp ES ir JAV nedidėtų. Turime plėsti draugų ratą Vašingtone ir visose Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekiant geriau aiškinti mūsų lūkesčius ir interesus“, – aiškino V. Ušackas.
Santykių su Lenkija gilinimas ir naujų bendradarbiavimo formų su D. Britanija kūrimas yra kitas svarbus Lietuvos užsienio politikos uždavinys.
„Jungtinė Karalystė, nors ir išstos iš ES, tačiau ekonomiškai, politiškai ir gynybos prasme liks tarp svarbiausių Europos valstybių. Dėl šios priežasties reikia sukurti naujas bendradarbiavimo formas su ja“, – aiškino V. Ušackas.
Jis teigė, kad Lietuva padarė klaidą, neįsitraukusi į Prancūzijos siūlymu sukurtą devynių ES valstybių saugumo grupę – Europos intervencinę iniciatyvą, prie kurios prisijungė ir iš ES išstojanti Didžioji Britanija.
Santykių su Rusija gairės
V. Ušacko užsienio politikos gairės Rusijos atžvilgiu jau sukėlė diskusijas viešojoje erdvėje. Ekspertai ir politikai V. Ušacką kritikavo dėl jo požiūrio, kad, nepaisant Kremliaus keliamos grėsmės, su Maskva reikia palaikyti santykius. Pasak jų, kol Ukrainos klausimas nebus išspręstas, kalbėtis su Rusija neverta.
Dėl šios diplomato nuomonės, jo užimama pozicija Rusijos atžvilgiu prasilenkia ir su laikysena, kurią deklaruoja jo atstovaujamos konservatorių partijos lyderiai – su Rusija nereikia ieškoti kalbėjimosi kanalų.
Itin griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu užima bendrapartietis Žygimantas Pavilionis, taip pat ketinąs dalyvauti artėjančiuose prezidento rinkimuose. Pastarasis net įvardino V. Ušacką „prorusišku kandidatu“.
Tačiau V. Ušackas, anksčiau Eltai pareiškęs, kad Ž. Pavilionio kategoriška ir visuomenę klaidinanti pozicija Rusijos atžvilgiu tiesiog skirta krautis politinį kapitalą, tvirtina – nepaisant visų Kremliaus grėsmių, pragmatinis bendravimas su Rusija yra būtinas.
Politikas pabrėžia, kad Lietuva turi ginti savo nacionalinius interesus santykiuose su Rusija tose srityse, kurios nėra paveiktos Vakarų taikomų sankcijų. V. Ušackas tvirtina, kad bendraujant su Rusija Lietuva turi būti principinga, pragmatiška ir rūpintis nacionaliniais interesais.
„Santykiai su Rusija turi būti principingai pragmatiški. Mes turime toliau nuosekliai ir principingai reikalauti, kad ES ir JAV išlaikytų Maskvai taikomas sankcijas, kad būtų įgyvendinti Minsko susitarimai ir kad Rusija gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą bei suverenitetą.
Tačiau galime bendrauti su ja tose srityse, kurios nėra paveiktos sankcijų. Tai nustato ES bendradarbiavimo su Rusija principai“, – kalbėjo V. Ušackas, atkreipdamas dėmesį, kad negalima ignoruoti 143 milijonų vartotojų Rusijos rinkos.
Apibendrindamas svarbiausias politikos gaires Maskvos atžvilgiu, V. Ušackas tvirtino, kad vienas iš Lietuvos užsienio politikos tikslų turėtų būti parama bendraminčiams, demokratijos šalininkams, žmogaus teisių gynėjams Rusijoje. Pasak jo, vakarietiškai mąstančių žmonių Rusijoje yra daug, todėl būtina su jais bendradarbiavimo ryšius išlaikyti.
„Mes turime investuoti į „postPutino“(į Rusiją po Putino) Rusiją. Turime principingai remti bendraminčius Rusijoje, tuos žmones, kurie 1991 m. po sausio 13-osios protestavo prieš sovietų tankus. Tokių piliečių Rusijoje yra daug ir mes turime tuos tiltus išlaikyti, o ne deginti“, – apibendrino V. Ušackas.
Svarbiausi iššūkiai nacionaliniam saugumui
Kremliaus vykdomą hibridinį karą apie dalyvavimą prezidento rinkimuose galvojantis diplomatas įvardina kaip vieną didžiausių grėsmių Lietuvai.
„Tradicinio saugumo prasme, matome besitęsiantį hibridinį karą, kurį prieš ketverius metus pradėjo V.Putinas. Jis siekia diskredituoti Vakarų demokratines institucijas ir procesus, kad Vakarai nebūtų sektinu pavyzdžiu rusams.
Svarbiausia yra didinti mūsų piliečių atsparumą informaciniam karui, stiprinti kibernetinį saugumą. Visa tai mes turime atremti investuodami į Lietuvos žmogų, ugdydami patriotiškumą, pasišventimą tarnauti Lietuvos valstybei ir jos kariuomenėje. Būtina didinti investicijas gynybai, siekti didesnio ir pastovaus NATO pajėgų buvimo regione, nuolatinių karinių pratybų“, – kalbėjo V. Ušackas.
Kalbėdamas apie svarbiausius iššūkius nacionaliniam saugumui politikas taip pat pabrėžė, kad emigruojantys lietuviai yra viena didžiausių Lietuvos saugumui kylančių grėsmių.
„Tai, kad mūsų liko 2,8 milijono, yra viena svarbiausių nacionalinių grėsmių, kurią sprendžiant būtina politinė valia ir politikų išradingumas. Politikai turi perlipti asmenines ir politines ambicijas ir pasiekti tarppartinį susitarimą, kaip nepalankią situaciją normalizuoti, kad Lietuvoje 2030 metais vėl gyventų nors 3 mln. gyventojų“, – sakė V.Ušackas.
D. Grybauskaitės užsienio politikos vertinimas
V. Ušacko santykių su D. Grybauskaite patirtis nebuvo svarbus veiksnys, lėmęs tai, kaip diplomatas įvertino prezidentės darbą užsienio politikoje. Nepaisant to, kad dėl nesutarimų su D. Grybauskaite jis 2010 m. neteko užsienio reikalų ministro posto, V. Ušackas teigiamai įvertino dabartinės prezidentės užsienio politiką.
Ambasadorius, žvelgdamas į prezidentės užsienio politikos evoliuciją, reikšmingos kritikos D. Grybauskaitės strategijai neišsakė, nors kai kuriuos atskirus sprendimus įvertino neigiamai.
„Teigiamai vertinu prezidentės užsienio politikos evoliuciją nuo tam tikro antiamerikietiškumo ir antilenkiškumo, kuris pasireiškė jai pradėjus eiti pareigas, man būnant užsienio reikalų ministru“, – sakė V. Ušackas.
Pabrėždamas, kad atsisakydama susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama ir aštuonerius metus neradusi laiko susitikti su Lenkijos vadovais, D. Grybauskaitė padarė klaidą, V. Ušackas tikino, kad šis etapas jau baigėsi.
„Visa tai keičiasi, matau žymiai atsakingesnį požiūrį į santykius su JAV, tikiuosi, kad ir santykiai su Varšuva pagerės“, – aiškino V. Ušackas.
