Tautinis kostiumas – šventės akcentas
Dar niekad į Talačkonius nebuvo susirinkę šitiek pakiliai nusiteikusių, tautiniais drabužiais pasipuošusių ir besišypsančių žmonių – visos Balsių malūnui priklausančios erdvės skendėjo ypatingoje tautos vienybę liudijančioje atmosferoje. Rokiškio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininko Algio Veikšio rankose plazdėjo trispalvė, su savo rajonų vėliavomis į šventę atvyko Ukmergės ir Šiaulių rajonų neįgaliųjų draugijos, Zarasų rajono neįgaliųjų draugijos moterys atsivežė tautinę juostą su žodžiu „Lietuva“ bei spalvingu plakatu prasmingais žodžiais: „Mes nuo krašto ežerų džiaugiamės visi kartu. Gyvuok, Lietuva. Būk vieninga ir laisva. 100“.
Kitos draugijos taip pat atvyko pasirengusios šventei: vienos specialiai šiai progai pasidarė trispalvių ženkliukų, kitos įsisegė geltonas, žalias ir raudonas gėlytes ar prisisiuvo dailių širdelių tautinėmis spalvomis. Ir nė viena nepamiršo pasiimti tautinės juostos – iš anksto žinojo, kad jų prireiks, kai visi sustos į organizatorių sumanytą skaičių 100 ir šį jubiliejinį simbolį apjuos tautiniais raštais mirgančiomis juostomis.
Žavėjo ir tautinių drabužių įvairovė – šios srities žinovai galėjo atpažinti visiems regionams būdingus raštus, spalvas, kostiumų detales. Šventės dalyvės neslėpė: kai kurios šiam renginiui tautinius drabužius iš bičiulių pasiskolino, kai kurios džiaugėsi proga iš savo spintų juos išsiimti, pasipuošti. Nemažai buvo ir tokių, kurios tautinį kostiumą pasisiūdino būtent šiam renginiui. Telšiškė Vilija Jocienė džiaugėsi pagaliau susikomplektavusi visą kostiumą. Pasak jos, kelerius metus vis po kokią vieną dalį įsigydavo, kol visu juo pasipuošė. „Gali apsirengti pačia gražiausia suknele, bet nesijausi taip, kaip vilkėdamas tautiniais drabužiais, – sako Vilija. – Atrodytų, tai tik drabužis, bet kokios vidinės jėgos, stiprybės jis suteikia!“
Netrūko ir tokių, kuriems ši šventė ir pakili jos atmosfera galutinai išblaškė dvejones, kad tautinius drabužius tikrai verta turėti. O kad ilgai nereikėtų galvoti, kur jų įsigyti, pakako prieiti prie tautinius drabužius audžiančios Pasvalio rajono neįgaliųjų draugijos narės Palmyros Venslovienės, į renginį atvežusios keletą aukštaitiškų tautinių kostiumų. Į audimo stakles moterį pastūmėjo... negalia. Ir ji, ir dukra Neringa su tokia likimo žyme keliauja per gyvenimą. Prieš dešimtmetį pradėjusi ieškoti mamos ir anytos staklių ir užmetusi pirmuosius apmatus moteris iki šiol negali atsispirti tautinių raštų traukai.
Neįgaliųjų sveikinimas Lietuvai
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis – visos tautos, visų jos žmonių šventė. LND pirmininkės Jelenos Ivančenko teigimu, neįgalieji – labai svarbi visuomenės dalis, galinti didžiuotis gabiais, talentingais žmonėmis, norinti priminti apie save, būti matoma ir vertinama. Todėl, pasak jos, ir buvo sumanyta sukurti originalų neįgaliųjų sveikinimą Lietuvai, kuriuo būtų galima su visais pasidalyti.
Į simbolinį 100 sustoję neįgalieji, tautiniai drabužiai, juostos, folkloro ansamblių atliekamos dainos, virš galvų skraidantis ir viską filmuojantis dronas – tik sumanymo dalis. Vaizdo klipe, kuris ir taps originalia neįgaliųjų dovana, skamba ir šventės dalyvių linkėjimai Lietuvai – nuoširdūs, atviri, kupini pasididžiavimo savo gimtuoju kraštu ir žmonėmis.
Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Zita Kviklienė sako ne be reikalo priminusi dainos žodžius: „Geltona spalva – tai saulė, / Žalia – tai laukų spalva, / Raudona spalva – tai kraujas, / Kartu jos – tai Lietuva.“ Pasak jos, tai vienija ir visus mus. Taip, kaip vienija iš lietuviško rugio išauginta duona. Su naminės duonos kepalėliu į kelionę leidosi ne viena neįgaliųjų draugija, Talačkoniuose dalinosi ja su seniai matytais, prieš metus ar dvejus atrastais bičiuliais.
Visada gera čia sutikti šių susibūrimų iniciatorių, jiems pradžią davusio „Draugystės“ būrelio narių: Virginijų Kalvėną, Eleonorą ir Petrą Šakalius, Stasį Černevičių, kitus veteranus. Bet ne mažiau smagu matyti, kad Talačkoniuose organizuojamos šventės laukia ir jaunimas. Prieš trejus metus pirmą kartą į ja atvykusios draugės Vaiva Dulevičiūtė iš Pasvalio rajono ir Rokiškio rajone gyvenanti Vaida Vilkaitė ir šiemet buvo čia. Socialiniuose tinkluose jos dalijosi LND kvietimu, kitus ragino atvykti, pabendrauti. Utenos rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Sandra Ragaišytė į Balsių malūną pavadino ir neįgalų prancūzą, ir kunigą.
Sveikindama visus į Talačkonius susirinkusius žmones LND pirmininkė J. Ivančenko dėkojo, kad visi kartu daug metų dirbdami neįgalių žmonių labui kuriame gražią Lietuvą. „Noriu palinkėti, kad kiekvienais metais stiprėtume, o šitas renginys sulauktų dar daugiau žmonių, – sakė J. Ivančenko. – Labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad galime susitikti, bendrauti, dalytis šypsenomis.“ „Lai diena bus šviesi ne nuo saulės, o nuo mūsų buvimo kartu“, – šventės dalyviams linkėjo ir renginio vedėja, Skuodo rajono neįgaliųjų draugijos narė Nijolė Jasienė. Jai pritarė ir Balsių malūno šeimininkas Rimas Želvys.
Koncertas ir Amatų kiemas – neatsiejama šventės dalis
Šventinio renginio organizatoriai į Talačkonius suplūdusiems žmonėms visada dovanoja smagų koncertą. Jame skamba ir neįgaliųjų draugijų, ir profesionalių atlikėjų dainos. Ypatingai progai skirtas programas šįsyk į Balsių malūną atvežė Varėnos rajono neįgaliųjų draugijos folkloro ansamblis „Atgaiva“ ir Alytaus miesto neįgaliųjų draugijos kolektyvas „Dzūkijos atgaiva“, skambėjo Skuodo rajono kultūros centro Mosėdžio folklorinio ansamblio dainos. Vis dėlto labiausiai dalyviams nuotaiką pakėlė grupės „DAR“ pasirodymas. Ir patys atlikėjai džiaugėsi bei stebėjosi tokia gerai nusiteikusia, besišypsančia, teigiamas emocijas skleidžiančia publika.
Neatsiejama šventės dalimi tapo ir iš visos Lietuvos suvežtų rankdarbių mėgėjų mugė, arba Amatų kiemas. Pasvalys ir Skuodas, Jonava ir Visaginas, Pagėgiai ir Kėdainiai, Radviliškis ir Tauragė... Visų neįgaliųjų draugijų, kurių auksarankiai gali parodyti savo gabumus, nė neišvardysi.
Anykštėnė Alfonsa Burneikienė džiaugėsi, kad draugijos neseniai gautas naujas autobusiukas atgabeno visą būrelį dailiųjų amatų kūrėjų. Gal todėl prie vieno iš Balsių malūno svirnų įsikūrusioje jų prekyvietėje netrūko nei dirbinių, nei pirkėjų. Renginio dalyviai lauktuvėms noriai pirko neseniai pradėtus siūti angeliukus, žaislus, žavėjosi juostelėmis dekoruotais papuošalais, iš susmulkintų džiovintų augalų kurtais ornamentais, ant lino pieštais paveikslais.
Gausia rankdarbių įvairove džiaugėsi ir Jonavos rajono neįgaliųjų draugijos floristikos būrelio vadovė Rita Petraškienė. Jos vadovaujamos moterys taip išmoko antram gyvenimui prikelti nereikalingus daiktus, kad net sunku patikėti, iš ko vienas ar kitas dirbinys padarytas.
Išmone ir kūrybiškumu stebino ir nuolatiniai šių mugių dalyviai: papuošalus iš šilkinių juostelių kurianti pagėgiškė Rasa Baranauskaitė, medžio traukai neatsispiriantis pasvalietis Alvidas Svilis bei kiti rankdarbių mėgėjai.
Kas lauktuvėms medaus nusipirko, kas dailų suvenyrą ar praktišką smulkmeną įsigijo, bet tuščiomis iš Talačkonių tikrai niekas neišvažiavo. Svarbiausia – patyrė gerų emocijų, įspūdžių ir buvimo kartu džiaugsmo. O mintyse dar ilgai skambėjo atsisveikinant visų sudainuota „Giminių“ daina. Taip visi ir jautėsi.
