Šiek tiek sumažėjo
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė pristatė stojimų tendencijas, pabrėždama, kad tai nėra galutiniai rezultatai. Ji teigė, kad minimalius reikalavimus atitinkančių stojančiųjų šiek tiek mažėjo.
„Demografinė situacija daro įtaką ir stojančiųjų skaičiui, lyginant su ankstesniais metais abiturientų skaičius sumažėjo 2,2 proc., pretenduojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius išliko panašus kaip pernai (27,7 tūkst. šiemet ir 28,1 tūkst. pernai). Išvykstančių studijuoti į užsienį augimą ši tendencija ženkliai nerodo. Džiugu, kad aukštesni reikalavimai, slenkstinis balas į universitetus, šiemet 3,6 proc., lyginant su pernai 3 proc., o kolegijoje šis balas buvo 2 proc. , o pernai – 1,6 proc., nesutrukdė stojantiesiems ir neišgąsdino. Jei pernai 90 procentų atitiko minimalius reikalavimus, šiemet tokių buvo 86 procentai“, – pasakojo ministrė.
„Kelios aukštosios mokyklos sulaukia vis daugiau stojančiųjų – kaita didėja. VU, LSMU ir Vilniaus dailės akademija, dviejų universitetų – VDU ir LEU susijungimas taip pat parodė, kad skaičiai didėja“, – spaudos konferencijoje sakė J.Petrauskienė.
Ji taip pat džiaugėsi, kad stojantieji girdi signalus ir iš verslo rinkos. „Šiemet 32 procentais padidino priėmimą į gyvybės mokslų programas. Šios vietos tikrai pritraukė stojančiųjų, jos yra užpildytos – yra poreikis ir darbo rinkoje ir paklausa, norinčių rinktis šias studijas“, – pasakojo ji.
Susidomėjimo nesulaukė mažiau programų
„Diplomų malūnų laikai baigėsi, tai praeina. Daugiau ir motyvuotų stojančiųjų“, – sakė ministrė. Jos teigimu, tai rodo gerą, kokybiško mokslo tendenciją.
Tačiau anot ministrės, ne visos aukštosios mokyklos galėjo rinktis stojančiuosius, kai kurios reikalingo skaičiaus nesulaukė.
„Bet ne visos aukštosios mokyklos turi prabangą nesirinkti, ar riboti priėmimą į populiarias studijų programas, nes ne visos surenka reikalingą minimalų skaičių. Jei lyginame su pernai metais, programų, nesulaukusių susidomėjimo, yra apie 60, bet lyginant su pernai – tai dvigubai mažesnis skaičius“, – pasakojo ministrė, džiaugdamasi, kad ir aukštosios mokyklos pačios supranta situaciją ir priima reikalingus sprendimus.
Tačiau konkrečiai šių studijų programų, kurios nesudomino stojančiųjų, spaudos konferencijos dalyviai neįvardijo. Jie teigė, kad didžioji dauguma tokių programų tiesiog yra kitų kopija.
„Klaipėdos universitetas, Marijampolės kolegija – tos aukštosios mokyklos, kurios turi didesnį skaičių studijų programų, kurios nėra rentabilios. Jokiu būdu negalima sakyti, kad jos yra mirtininkės, tiesiog aukštosios mokyklos kurios eina ne ta kryptimi“, – sakė ministrė. KU nesurinko 8 programų, o Marijampolės kolegija – 7 programų studentų.
Naujove naudojosi vangiai
J.Petrauskienė pristatė ir tik šiemet įvestos tvarkos naudojimo tendencijas. Mokiniai galėjo būti įvertinti ne tik egzaminų rezultatais.
„Šie metai yra pirmieji, kai stojantieji yra vertinami ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir pagal 0,25 papildomai gali būti suteikta pasirinkus mokyklos rengti brandos darbą, arba 3 mėnesius vykdžius savanorišką veiką., Šiemet šia galimybe pasinaudojo 139 stojantieji, kurių brandos balai buvo įvertinti ne mažiau 9 balais“, – apie naujoves pasakojo ministrė. Ji tikėjo, kad ši galimybė ateityje taps tik labiau populiari.
Šiemet kviečiama į universitetus studijuoti kviečiami 11 162 studentai, valstybės finansuojamos vietos – 7320, o kolegijos – 10 645 studentus, iš jų valstybės finansuojamose vietose kviečiami studijuoti 5153.
Daugiausiai kviečiamų
LAMA BPO prezidentas pristatė ir tas studijų programas universitetuose, į kurias yra pakviestas didžiausias skaičius studentų. Tai KTU vykdoma programų sistemų programa, VU teisės studijos, ir politikos mokslai, medicina, VGTU – programų inžinerija.
Kolegijose daugiausiai stojančiųjų yra pakviesta į šias studijų programas eilės tvarka: programų sistemos Vilniaus kolegijoje, tarptautinis verslas ten pat, transporto logistika Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, bendrosios praktikos slauga Vilniaus kolegijoje ir multimedijos technologijos Kauno kolegijoje.
Kaip anksčiau skelbė LRT televizijos naujienų tarnyba, populiariausiomis programomis išlieka medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) ir Vilniaus universitete (VU). Iš geidžiamiausių programų dešimtuko universitetuose iškrito ekonomikos ir vadybos studijos.
Universitetuose populiariausių programų dešimtuke be medicinos LSMU (669 pirmų pageidavimų) ir VU (538) yra odontologija LSMU (357), programų sistemos Kauno technologijos universitete (330), teisė VU (288), programų sistemos VU (270), psichologija VU (267), treniravimo sistemos Lietuvos sporto universitete (255), politikos mokslai VU (238) ir veterinarinė medicina LSMU (216).
Susumavus rezultatus populiariausias išlieka VU, surinkęs trečdalį visų prašymų studijuoti, antras – KTU.
Tarp kolegijų populiariausia programa – tarptautinis verslas Vilniaus kolegijoje (VK) – 286, antra pagal populiarumą – logistika Kauno kolegijoje (KK) –248, toliau rikiuojasi bendrosios praktikos slauga VK (242), kosmetologija KK (227), programų sistemos VK (225), automobilių techninis eksploatavimas Kauno technikos kolegijoje (200), higieninė ir dekoratyvinė kosmetologija VK (190), bendrosios praktikos slauga KK (182), socialinis darbas KK (153), kineziterapija VK (150). Norinčių studijuoti kolegijose – gerokai mažiau nei universitetuose.
Bendrajame priėmime dalyvauja 36 aukštosios mokyklos.
Sutartys su pakviestaisiais bus sudaromos nuo liepos 27-osios iki liepos 31-osios, išskyrus savaitgalio dienas.
Rugpjūčio 1 dieną prasidės antrasis bendrojo priėmimo etapas.
