Antra, mes visi kartu netekome mėgstamo užsiėmimo keiksnoti lietuviškas liūtis.
Trečia, politinių partijų sąskrydžiuose visi apsiėjo be buitinių muštynių, išgertuvių arba kitokių skandalų.
Ir kai jau atrodė, kad iš vasaros dings visi šventi dalykai, atsišaukė Plungės ir Skuodo savivaldos herojai. Kaip ir kiekvieną vasarą užlipantys ant to paties rusiško grėblio.
Atrodo, jau tiek rašalo išvarvinta, tiek decibelų išeikvota aiškinant mūsų provincijos valstybininkams, kad nieko gero iš jų diplomatijos su Rusija nebus, bet jiems viskas pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.
Gali mūsų delegacijos ten apskritai apsigyventi ištisiems metams, o ne tik savaitei, gali ausis ten čiabuviams išūžti pasakodamos, kaip čia mes santykius šildysime ir ledus tirpdysime, naudos iš to bus mažiau nei iš P.Gražulio alimentų.
Čia vėl būtų galima ištisą paklodę išrašyti, kad rusiškai auditorijai viena sekundė blėnių per valdiškus televizijos kanalus efektyvesnė nei visos mūsų liaudies diplomatijos. Kad ten 80 procentų gyventojų būdingas kognityvinis disonansas – kaipgi, žiūrėk, fašistai atvažiavo, bet valgo ir kvėpuoja kaip paprasti žmonės.
Ir kad jie prie to disonanso taip priprato, kad joks velnias jo neiškrapštys.
Bet vėl – pro vieną ausį įeis, o pro kitą išeis. Ir kitais metais vėl statysis kiaulės akis ir aiškins, kad nematė jokių oficialių rekomendacijų nedaryti to ir to. Tuoj pradės prašyti oficialių rekomendacijų nevalgyti žalių pomidorų prieš miegą, nekišti vinies į elektros lizdą ir nešokinėti iš aukštai be parašiuto.
Nes tam, pasirodo, sveiko nuosavo proto neužtenka, būtinai reikia kompetentingų institucijų nuomonės ir pozicijos.
Sveiko proto, pasirodo, neužtenka ir pasidomėti tokių vizitų programa, nes, kaip vėl po vasaros vojažo aiškina valdiški turistai, mums niekas nesakė, kad eisim ten ir ten, žiūrėsim tą ir tą, darysim šitą ir aną. O pasiklausti sunku?
Taip, pasirodo, didžiai sunku. Todėl ir vėl sėda nuogu užpakaliu į skruzdėlyną, po to labai pyksta ir atsikalbinėja visais įmanomais kanalais.
Ir visa tai yra tikrai ne todėl, kad provincijos valdininko viduje gyvena mėgėjas diplomatas, kuris dega noru įdiegti amžiną taiką tarp tautų ir santvarkų. Tokie savęs nerealizavę chamberlainai ir daladier.
Ir tikrai ne todėl, kad jam Rusija vis dar šiltesnė už Vakarus, todėl ir žiūri į mišką kaip tas pašertas, bet nepersiauklėjęs vilkas. Oi ne, mūsų valdininkas yra normalus patriotas.
Tiesiog į susigiminiavusius miestelius Vakarų kryptimi mažiau kviečia, tai ir važiuoja ten, kur kviečia. Ir kur, beje, nereikia laužyti liežuvio keistomis kalbomis, o kur dar gali panaudoti vidurinėje mokykloje išmoktą rusų gramatiką.
Todėl nereikia ieškoti jokių giliai paslėptų priežasčių.
Tikrovė daug paprastesnė. Tokiam valdininkui tiesiog baisiai patinka pasirodyti svarbiam. Esą užsienio vizitas, santykių stiprinimas, oficialūs tostai ir kitokie valdžios atributai.
Keliauji ir tiesiog augi savo paties akyse. O kadangi tai dar vyksta ne iš tavo kišenės, malonumą derini su nauda. Jei kas nors netiki, tegul pabando visas tas delegacijas nusiųsti į Rusijos gilumą už savus pinigus. Taigi kiltų toks skandalas, kad iki pat Strasbūro teismo nuaidėtų.
Ir dar ta pačia tema: ar yra kas nors girdėjęs, kad kokia nors didelė bendrovė, tokia didelė, kad joje darbuotojų daugiau nei minėtose savivaldybėse gyventojų, užsiimtų tokia turistine saviveikla? Maždaug – megztų broliškus ryšius su analogiška bendrove kitoje šalyje, siųstų ten savo delegacijas, tupinėtų apie svetimus paminklus ir kantriai lauktų keisčiausių provokacijų?
Žinoma, kad ne. Todėl, kad ten skaičiuojami savi pinigai ir gyvenama ne iš makaronų kabinimo.
