Jų teigimu, metus laukę Vyriausybės veiksmų, jie nusprendė šį darbą padaryti patys.
Opozicinės frakcijos atstovų teigimu, šiuo projektu taip pat bus siekiama įtvirtinti, kad būtų didinamas viešumas. Įstatymo projekte numatyta prievolė kai kuriems buvusiems LKP nariams, panorusiems savo kandidatūrą kelti Prezidento, Seimo, mero ar Europos Parlamento rinkimuose, nurodyti buvusią priklausomybę LKP struktūroms. Analogiškai elgtis, teigė L. Kasčiūnas, turėtų ir asmenys, dalyvaujantys diplomatinės ar valstybės tarnybos konkursuose. Pasak jo, jie turėtų į savo gyvenimo aprašymą įtraukti savo priklausomybę LKP struktūroms.
Pasak vieno iš įstatymo iniciatorių A. Ažubalio, projektu siūloma nustatyti, kad LKP pripažįstama nusikalstama organizacija, 1940-1941 metais ir 1944-1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje įtvirtinusi diktatūrą, veikusi kaip paklusni ir iniciatyvi Sovietų Sąjungos komunistų partijos valios reiškėja ir įgyvendintoja.
„Šiuo įstatymo projektu siekiame pagaliau tinkamai įvertinti sovietinę praeitį ir nusikaltimus, bei atkurti istorinę tiesą“, – pabrėžė konservatorius.
„Kalba šiame įstatyme eina apie viešumą ir iš to kylančius įsipareigojimus. Tie asmenys, kurie yra buvę LKP CK nariai, sekretoriai, kandidatai, prezidiumo nariai, biuro nariai, instruktoriai ir taip toliau. Įskaitant ir apskričių, miestų ir rajonų biurų narius. Taip pat ir apie komjaunimo organizaciją, bei ir apie tas pareigybes, kurias užėmė dabartiniai Lietuvos piliečiai, kai jie dirbo Maskvoje. Taip pat mes kalbame ir apie niekur neįvardintus KGB parankinius žmones“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A.Ažubalis, pabrėždamas, kad „visuose rinkiminiuose biuleteniuose turėtų būti įrašytos šios konkrečios, išvardintos pareigybės“.
Klausiamas, kodėl projektą pateikė būtent dabar, A. Ažubalis teigė, jog tokiam siūlymui turėjo ateiti tinkamas laikas, nes anksčiau projektas būtų susilaukęs didelio pasipriešinimo.
„Kodėl prireikė 28 metų? Todėl, kad visuomenė ir politinės jėgos nebuvo pribrendusios, todėl, kad buvusios komunistų partijos įtaka, 18 metų valdžioj iš 28, ne taip lengva buvo kelt tą klausimą. Tai ir atvedė, kad 28-tais nepriklausomybės metais mes teikiame šį įstatymą, tai nėra taip paprasta, nes kiekvienoj partijoj, ir mūsų partijoj, yra skirtingų nuomonių, kaip ir ką daryt“, – sakė A. Ažubalis.
Pagal projektą, kandidatuodami Seimo, prezidento, merų, savivaldos, Europos Parlamento rinkimuose apie savo eitas pareigas LKP turėtų nurodyti buvę LKP Centro Komiteto (LKP CK) nariai ir sekretoriai, kandidatai į narius, prezidiumo ir biuro nariai, taip pat buvę LKP CK instruktoriai, skyrių vedėjai ir jų pavaduotojai, sektorių vedėjai ir kiti, taip pat ir buvę komjaunimo vadovai.
Jei to nepaskelbtų, o Vyriausioji rinkimų komisija raštu gautų informacijos apie kandidatų buvusias pareigas LKP ir ji pasitvirtintų, tai paviešintų komisija.
Apie buvusias pareigas LKP turėtų nurodyti asmenys, dalyvaudami konkursuose į diplomatinę bei valstybės tarnybą, skiriami į bet kokias aukštesnes pareigas valstybės tarnyboje.
Personalo administravimo tarnyba, nustačiusi, kad tokie duomenys neteisingi ar nuslėpti, pretendentui neleistų dalyvauti konkurse ar atrankoje.
Seimas pernai priėmė šių dviejų konservatorių inicijuotą rezoliuciją, kuria pareiškė, kad Lietuvos komunistų partijos veikla sovietų okupacijos metais turėjo nusikalstamos veiklos požymių.
Ne prieš konkretų žmogų, bet ryškiausiai pajaustų kairė
L.Kasčiūnas pripažino, kad nežino, kiek jo paties partijos narių toks įstatymo projektas paliestų. „Mes apie konkrečius žmones ir politikus nekalbame, kalbame apie principą“, – aiškino konservatorius.
Projekto autoriai teigė, kad įstatymo projektas registruojamas dėl istorinio teisingumo, ne dėl konkrečių žmonių. „Mūsų partijoje tokių žmonių nėra“, – visgi pabrėžė A.Ažubalis.
Dar kartą perklaustas, kas iš tikrųjų pajustų šį įstatymą savo kailiu, L.Kasčiūnas konkrečiai įvardijo politines jėgas.
„Natūralu, kad Lietuvoje į kairę nutolusios jėgos, ir konkrečiai atskilusi frakcija, turėtų daugiausiai ryšių. Ir vertinant balsavimą dėl rezoliucijos, tokių balsų toje pusėje buvo mažiausiai, jei iš viso balsų buvo“, – prisiminė L.Kasčiūnas, kalbėdamas apie Lietuvos socialdemokratų darbo partijos poziciją.
Laukė 25 metus
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga vadovas Gvidas Rutkauskas spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad pritaria tokiam pasiūlymui. Jis teigė, kad žmonės tokio įstatymo projektas laukė apie 25 metus. „Mes šitą seniai esame numatę, mūsų įstatuose, LKP narių yra numatyti nepriimti. Ir mes griežtai laikėmės šių savo nuostatų“, – pasakojo G.Rutkauskas.
„Per tiek metų LKP nieko gero nepadarė, manau, kad tik blogą“, – tvirtino jis.
