„Tarptautinė bendruomenė padarė toli gražu ne viską, ji susitaikė su pažeminimu, patyčia, iš tos pačios tarptautinės bendruomenės skalbiamų principų. Tariamai pagal tuos principus įsteigta ir Jungtinių Tautų organizacija, kuri turėtų ginti, bet daugeliu atvejų to nedaro, nes turi vidinį paralyžiuojantį elementą – karo valstybę, o gal ir ne vieną, kuri naudojasi veto teise, kad jos karas niekada nebūtų pasmerktas“, – kalbėjo profesorius ir pridūrė, kad būtent tai ir yra didžioji klaida, šių dienų blogai organizuotos demokratijų civilizacijos trūkumas.
„Arba jos (valstybės. – Aut.) sutinka su tokia dviprasmybe ir savo vertybių paniekinimu... Tai grėsminga civilizacijos ateičiai“, – sakė jis. Anot profesoriaus, visa tai nėra tik Gruzijos patirta skriauda – okupuotos žemės, išvaryti žmonės, aukos, bet ir iššūkis pasaulio bendruomenei.
Pasak V.Landsbergio, Gruzijos agresijos istorija, kaip ir kitos, yra tikrų tikriausias išmėginimas, kuris nukreiptas prieš tikėjimą, kad pasaulis gali būti geresnis, teisingas ir nekariaujantis.
„Dabar demonstruojama, kad kai norėsime, tai ir kariausime. Štai koks pasaulinio masto iššūkis. Ne tik kažkur tolimame Kaukaze“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, ar yra būdų, kaip atitaisyti Gruzijos patiriamą skriaudą, jis teigė, kad vienintelis natūralus kelias yra anksčiau ar vėliau ištiksianti dabartinės Rusijos griūtis. „Kai imperinė Rusijos „deržava“ (valstybė. – Aut.), valdoma dabartinio Kremliaus tam tikros grupuotės, nebebus ta „deržava“, kurios visi bijo, nes ji pati sugrius iš vidaus. Tam reikia ir kantrybės. Raginimai rytoj keisti padėtį nėra realūs, bet jie turi simbolinę prasmę. Tai priminimas, kad neteisybė nebus amžina“, – kalbėjo jis ir priminė, kad Lietuva penkiasdešimt metų tikėjo, kad neteisybė nebus amžina.
„Mūsų tikėjimas pasitvirtino, tai dešimt metų dar labai nedaug“, – apie Gruzijos okupacijos laikotarpį kalbėjo V.Landsbergis ir priminė Lietuvos patirtį: „Agresorius dažnai nori pasityčioti ir beda pirštu, kad „jūs nieko verti“, „jūs bijote“, tad reikia liautis bijojus. Lietuvos išsivadavimas prasidėjo nuo to, kad žmonės liovėsi bijoti“, – kalbėjo jis.
