Šių kraštutinių priemonių imtasi gavus žvalgybinės informacijos, įspėjančios, kad nuteistieji gali kelti riaušes.
Riaušės įkalinimo įstaigose nėra naujas nuteistųjų protesto veiksmas. Apie 2014 metais Marijampolės pataisos namuose vykusį maištą pranešė netoliese gyvenantys asmenys – jie pastebėjo prie įkalinimo įstaigos atvykusius net kelis mikroautobusus, kuriuose sėdėjo specialiųjų pajėgų pareigūnai. Dar anksčiau, 2012 metais, riaušės kilo nuteistiesiems aiškinantis santykius.
Tą kartą naujienų portalas lrytas.lt rašė, kad riaušes pradėjo žemesnei kastai priskiriami nuteistieji, neapsikentę nuolatinių patyčių ir spaudimo, o neramumus pavyko numalšinti tik paryčiais.
Neramumų net keliuose pataisos namuose būta ir 2010 metais – Kybartuose ir Marijampolėje. Tą kartą nuteistieji sumušė keturis pareigūnus ir buvo užėmę budėtojų dalį.
Ne kartą pareigūnai praktikavosi, kaip reikėtų malšinti kilusias nuteistųjų riaušes, – 2015 metais tokios pratybos vyko Pravieniškių pataisos namuose.
Smurtas – tik dalis problemos
Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkas dr. Jonas Stašinskas teigė šiuo metu atidžiai stebintis situaciją ir sekantis informaciją apie padėtį šalies įkalinimo įstaigose. Anot jo, problemos įkalinimo įtaigose atsirado ne per dieną, jos augo nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.
„Anksčiau ši problema buvo kiek kitokios formos, bet ilgainiui įgavo kitą, kur kas blogesnį, pavidalą ir kamuoja iki dabar. Kalbu ne tik apie smurtą, bet ir apie prievartavimą, pinigų reikalavimą. Dabar vis akcentuojama, kad ten tik smurtas, tarpusavyje mušasi ir pjaunasi... Kai paskaitau komentarus internete, matau tik linkėjimus pasipjauti ir susideginti“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad smurto epizodai – tik savotiška migla, užstojanti tikrąjį vaizdą.
„Įkalinimo įstaigose susiformavusi pinigų reikalavimo sistema. Visos kastos – „gaidžiai“, „bachūrai“, „dūchai“ – yra susijusios. Iš ko jie gyvena? Iš kur vadinamieji „vierchai“ bankuose turi milžiniškas sąskaitas?
Kai žmogus patenka į įkalinimo įstaigas, tuojau nustatoma jo turtinė padėtis ir jam pradedama kelti sąlygas, reikalaujama susimokėti už apsaugą. Tokie mokėjimai atliekami į nurodytas banko sąskaitas“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad šeimos, kurios negali mokėti už artimųjų apsaugą įkalinimo įstaigose, jaučiasi patekusias į desperatišką situaciją.
„Ateina motinos verkdamos ir pasakoja, kad reikalaujama pinigų, jos jų neturi, todėl svarsto, ką gali parduoti. Žinoma, dabar vyksta tyrimas, bet įsivaizduokite, ką reiškia įkalinimo įstaigoje nusikalstamo susivienijo veikimas. Juk vien už tokios organizacijos įkūrimą gresia rimta baudžiamoji atsakomybė, o kur dar nuveikti darbai?“ – svarstė pašnekovas.
Teisingumo prievaizdai – akli?
Anot J.Stašinsko, tikrų tikriausias paradoksas, kad nusikalstamas susivienijimas veikia įkalinimo įstaigoje, mat ne tik kad pati įstaiga neatlieka funkcijų ir nedirba taip, kaip turėtų, bet priešingai – skatina nusikalstamumą.
„Jeigu kalbame apie Praviešniškių antrąją valdybą, tai išeina taip, kad ji nedirba, o valstybė iš savo biudžeto dar ir moka už tai. Juk šioms įstaigoms išlaikyti skiriami milijonai. Ar per šešerius metus niekas nieko nematė? Matė visi teisingumo ministrai“, – kalbėjo pašnekovas.
Dažnai su bausmę atliekančių asmenų artimaisiais bendraujantis J.Stašinskas teigė girdėjęs ne vieną istoriją, kaip reikalaujama pinigų už vadinamąją apsaugą.
„Reikalaujama į nurodytas banko sąskaitas pervesti pinigus, o jei šeima to padaryti negali, prigalvojama įvairiausių kančių... Bet juk bausmė tokių kančių nenumato, nenumato fizinio smurto ir baimės“, – kalbėjo J.Stašinskas.
Valdžiai nėra kur trauktis
Į klausimą, ar šį kartą valdžia imsis reikalo iš esmės, ar numalšinus neramumus gyvenimas įkalinimo įstaigose vėl tekės sava vaga, pašnekovas atsakė: „Visuomet buvo tokia sistema ir niekuomet nėra buvę, kad kas imtųsi pokyčių. Tai, kas dabar daroma, rodo, kad nei dabartiniam ministrui, nei institucijoms trauktis nėra kur. Jie turi pabaigti, ką pradėję, nes viskas pastatyta ant kortos.“
Anot pašnekovo, tai, kad pasitelkti vidaus kariuomenės daliniai, rodo, jog rimtai nusiteikta spręsti šią įsisenėjusią problemą. „Juk pats premjeras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad visa sistema supuvusi. Tai žinojo visi, bet niekas nenorėjo ryžtis. Nebūta net kosmetinių bandymų taisyti situaciją“, – aiškino J.Stašinskas.
Jei turėtų informacijos apie masines riaušes, ten važiuotų šarvuočiai
Teisingumo ministerija Eltai teigė, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie galimas riaušes kalėjimuose nėra teisinga. Šiuo metu neturima jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Specialiosios pajėgos kalėjimuose įvedamos tam, kad tinkamai būtų palaikoma viešoji tvarka. Be to, tai – papildoma atsargumo priemonė dalį nuteistųjų iš Pravieniškių perkeliant į kitas įkalinimo įstaigas.
„Kad būtų palaikoma tinkama viešoji tvarka ir siekiant išvengti galimų nuteistųjų konfliktų dėl alkoholio vartojimo. Šiandien nėra jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Pajėgos įvedamos palaikyti viešąją tvarką pačiose įkalinimo įstaigose“, – Eltai sakė ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius.
Jo teigimu, jeigu būtų pranešta apie galimas masines riaušes, būtų imtasi kardinaliai griežtesnių priemonių. A. Kutrevičius pabrėžia, kad kartkartėmis pasitelkiamos specialiosios paskirties pareigūnų pajėgos, šiemet jos pasitelkiamos antrą kartą, ir tai tikrai nėra išimtinė priemonė.
„Iki dešimties Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų į įkalinimo įstaigą atvyksta, o jeigu turėtume informacijos apie masines riaušes, būtų imtasi visai kitokių priemonių. Žymiai griežtesnių. Jos ir dabar yra gana griežtos, tačiau tikrai nėra kraštutinės priemonės, nes nėra tam pagrindo. Jeigu būtų imtasi kraštutinių priemonių, ten važiuotų šarvuočiai“, – sakė jis.
