Daug daugiau pasitikėjimo žmonės reiškia tiems, kurie nėra patvirtinę, kad dalyvaus rinkimuose.
Neabejotinas lyderis – Gitanas Nausėda, yra sakęs, kad sprendimą praneš rudenį. Sprendimą sakosi priėmęs ir Saulius Skvernelis, tačiau kol kas jo neatskleidžia.
Kitas daug paramos sulaukiantis Visvaldas Matijošaitis tarsi davė suprasti, kad prezidento rinkimai jo nedomina. Kita vertus, reikia manyti, dar gali būti ir tokių, kurie šiandien nesvarstomi kaip kandidatai, ir patys jie kol kas tyli.
Taigi, kaip atrodytų rinkimai, jeigu jie vyktų šiomis dienomis? Ir kokia sociologų prognozė?
Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patvirtino nekeičiąs savo nuomonės dėl partijos kandidato į prezidentus.
S. Skvernelio vadovaujama vyriausybė dirba sėkmingai, todėl R. Karbauskio nuomone, LVŽS kandidatas laimės, nes visi kiti potencialūs pretendentai esą neatrodo kaip „tautos kandidatai“.
Visuomenės apklausos rodo, kad paties R. Karbauskio šansai per pastaruosius trejus metus laimėti prezidento rinkimus sumažėjo net šešis kartus.
Iš karto po rinkimų, 2016 metų gruodį už R. Karbauskį būtų balsavę 10,2, 2018 metais– mažiau nei du procentai (1,7 proc.). Tad nieko stebėtino, kad LVŽS lyderis galimybę kandidatuoti į prezidentus užleidžia nepartiniam premjerui.
S. Skvernelio pozicija nuo Seimo rinkimų beveik nesikeičia: jei rinkimai vyktų 2018 m., už jį savo balsą atiduotų daugiau nei dešimtadalis rinkėjų (11,4 proc.). Maždaug tiek pat kaip ir 2016-aisiais (10,5 proc.).
Tačiau ministrą pirmininką jau gerokai aplenkė nepartinis ekonomistas G. Nausėda. Jo reitingas per trejus metus išaugo aštuonis kartus: užpernai už G. Nausėdą būtų balsavę mažiau nei du procentai apklaustųjų, 2018 m. – daugiau nei 15,1 proc. ir šis skaičius tik didėja.
Sėkmė lydi ir Kauno merą V. Matijošaitį: per pastaruosius trejus metus jis savo reitingą išaugino 20 kartų. Už jį 2016-aisiais būtų balsavę vos pusė procento, 2018 m. – maždaug tiek pat, kiek ir už S. Skvernelį – daugiau nei dešimt (10,1 proc.).
Konservatorių partijos narys V. Ušackas neseniai paliko diplomatinę tarnybą ir per trumpą laiką sugebėjo beveik devynis kartus padidinti savo reitingą (2016m – 0,4 proc., o 2018 m. – 3,proc.).
„Gal jo (V. Ušacko – LRT.lt) žinomumas ne toks kaip minėtų dviejų kandidatų, ar net trijų galimų kandidatų. Žinoma, jis turi tikrai didelius šansus“, – teigia „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
V. Ušackas jau pradėjo savo rinkimų kampaniją, tačiau konservatoriai dar nėra paskelbę savo kandidato, todėl diskutuoja ir dėl kito diplomato – Ž. Pavolionio, bei A.Kubiliaus vyriausybės finansų ministrės Ingridos Šimonytės kandidatūros.
I.Šimonytės reitingas per pastaruosius trejus metus išaugo beveik tris kartus, ji patenka į lyderių penketuką. Tačiau pati politikė yra pareiškusi, kad prezidento rinkimuose dalyvauti neplanuoja.
Ekspertų vertinimu, kol kas lyderio poziciją užsitikrinusį G. Nausėdą daugelis pažįsta kaip prezidento Valdo Adamkaus patarėją. Ekonomistą jie laiko savo srities profesionalu, kuriuo galima pasitikėti, tačiau tai nereiškia, kad tokia sėkmė lydės, jei jis nuspręs oficialiai kandidatuoti.
„Praktiškai jokių skandalų, susijusių su šiuo žmogumi, nebuvo. Jeigu į rinkimus eina politikos senbuvis, tai jie jau būna išnagrinėti iki kauliukų ir kažko naujo ten atrasti, ar kažko neigiamo, ar žmonėms labai netikėto, būna sunku. O G. Nausėda šiuo atveju toks truputį nežinomas“, – sako UAB „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.
Panašios nuomonės ir VDU profesorius Lauras Bielinis.
„G. Nausėda turi gana gerą palaikymą. Bet ir sugadinti tą įvaizdį visada galima atskleidžiant galbūt kažkokias jo buitines problemas, jo asmenines savybes, šeimyninius vienokius ar kitokius santykius. Aš nesakau, kad visa tai yra. Aš sakau, kad visuomet konkurentai sugalvos kažką, ką galima būtų pateikti kaip negatyvą“, – pasakoja L. Bielinis.
Neaišku ir kuri politinė jėga per rinkimų agitaciją palaikys G. Nausėdą. Kalbama, kad jis gali tapti konservatorių partijos kandidatu.
„G. Nausėdos pliusas, šiuo atveju, ko gero būtų ne partinis palaikymas, o visuomeninis palaikymas, nes viešoji nuomonė jam dabar daug svarbesnė, negu partijų palaikymas arba nepalaikymas“, – tvirtina profesorius.
Su šia nuomone sutinka ir „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys: „Kad viena partija palaiko, kitų partijų elektoratai gali ir nusisukti. Jeigu palaikys LVŽS, tai TS–LKD gali ir nebalsuoti. Ir čia yra ir minusas, ir pliusas.“
Prezidento rinkimams reikalingus 20 tūkstančių parašų be vargo surinks premjerą S. Skvernelį keliantys LVŽS. Tačiau kol kas S. Skvernelį prezidento rinkimuose palaikytų tris kartus mažiau rinkėjų, nei G. Nausėdą. Be to jam ant kulnų lipa konservatorių partijai priklausantis V. Ušackas, kuriam birželį S. Skvernelis užleido trečią reitingų poziciją, pats nusileidęs į ketvirtą.
Anot ekspertų, S. Skvernelis bus pažeidžiamesnis nei jo konkurentai. Jam teks aiškintis dėl šiuo metu priimamų sprendimų, bus priminti ir policininko antpečiai.
„Visi atsimena, natūralu, bet silpniausia vieta bus jo premjeravimas, nes premjeras tampa atsakingu už tuos pokyčius, bloguosius pokyčius – kainų pakilimus, trikdžius kažkokius ekonominius – žmonės reaguoja į tai jautriausiai“, – teigia L. Bielinis.
Politologė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė svarsto, kad keldami nepartinį premjerą į prezidentus LVŽS užkrauna S. Skverneliui atsakomybę už visos partijos sėkmę.
„Jei jis daugumos nesurenka, tai LVŽS atsiduria nepalankioje situacijoje, nes tai tarsi toks pasitikrinimas jų (rinkėjų – LRT.lt) paramos. Jeigu tos paramos nėra, ji mažesnė, negu buvo 2016 m. rinkimuose, tai čia kaip ir minusas išeina. Tai klausimas, ar jie tikrai to nori“, – sako A. Ramonaitė.
Antradienį LRT RADIJUI S. Skvernelis teigė, kad drauge su koalicijos partneriais socdarbiečiais ieškos bendro valdančiosios daugumos kandidato.
S. Skverneliui paramą pažadėjo Kauno meras V. Matijošaitis, kuris pats užsiminė, kad nekandidatuos prezidento rinkimuose. Jų dviejų rėmėjų balsai sudėti į vieną beveik atsvertų G. Nausėdos palaikytojų balsus. Sociologas V. Gaidys sako, kad jei neatsiras netikėtų kandidatų, kitų metų prezidento rinkimuose kartosis tradicinė situacija, kai išryškėja du priešingiems elektoratams atstovaujantys kandidatai, rinkimų rezultatai bus apylygiai, o kova arši.
„G. Nausėda – tai jaunesni žmonės, geresnio išsilavinimo, su aukštuoju išsilavinimu, aukštesnių pajamų, didžiųjų miestų gyventojai. Gal tokie sėkmingesni žmonės. S. Skvernelis – visiškai atvirkščiai. Antipodas. Jeigu vieno jaunesni, tai šito vyresni žmonės, pagyvenusių yra, žemesnio išsilavinimo, žemesnių pajamų, rajonų centrų, labiau kaimo, gyventojai“, – aiškina V. Gaidys.
