Vieną jų kelia Seimo socialdemokratų partijos frakcija, organizuojanti spaudos konferenciją „Ar premjerui vis dar tinka aplinkos ministras?“.
Frakcijos seniūnas Juozas Olekas kelia šį klausimą dėl didinamų miškų kirtimų ir brangstančio kietojo kuro.
Konferencijoje dalyvaus buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Miškų sąjūdžio pirmininkas Gintautas Kniukšta, Lietuvos medienos kuro tiekėjų asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, buvęs girininkas Petras Budvytis.
„Spaudos konferencijoje keliami klausimai Vyriausybei dėl smarkiai brangstančių malkų ir biokuro, kas prasidėjus šildymo sezonui taps dar vienu finansiniu smūgiu gyventojams. Taip pat – Vyriausybės palaimintas miškų kirtimų didinimas, kuriam, pasak apklausų, visiškai nepritaria visuomenė. Keliamas ir naujai sukurtos Valstybinės miškų urėdijos bei aplinkos ministro atsakomybės klausimas“, – vardijama partijos frakcijos pranešime.
ELTA primena, kad liepą Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija išplatino pranešimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl grėsmingai pradėjusios didėti biokuro kainos. Pranešime sakoma, kad biokuro kainų augimo tempai kelia nerimą visiems Lietuvos šilumos tiekėjams.
Asociacija prognozuoja, kad 2018-2019 m. šildymo sezono metu, nepasikeitus situacijai, šilumos kainos gyventojams išaugs.
Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos duomenimis, biokuro kaina pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su pernykščiu tuo pačiu pusmečiu, vidutiniškai augo 22 proc.
Malkos taip pat brango bent penktadaliu, palyginti su pernai. Valstybinių miškų urėdija (VMU) pripažįsta, kad malkos ne tik brango, bet ir dar brangs, mat įvykus šių metų antro pusmečio aukcionams, pirkėjai suformavo vidutinę malkų pardavimo kainą – apie 33 Eur/kub. m.
Dėl to, akcentuoja VMU, galima prognozuoti malkinės medienos kainų kilimą ir gyventojams.
Tuo tarpu rugpjūčio 8 d. posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.
Miškų ūkio konsultacinė taryba gegužę pritarė Valstybinės miškų tarnybos siūlytai 11 850 ha ploto miško kirtimo normai, kuri būtų 6 proc. didesnė nei 2014-2018 m. laikotarpiu. Šiai pozicijai Vyriausybė ir pritarė.
Aplinkos ministerija siūlė miškų kirtimo normą ateinantiems penkeriems metams nustatyti tokią pačią, kaip praėjusiu laikotarpiu – 11 168 ha plotą, apskaičiuotą pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame iškirsti iki 3 145 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.
Anot ministerijos, taip nebūtų neviršijamas medienos metinis prieaugis.
