Pasak jos, mažiausiai kinta pirmų klasių mokinių, ateinančių į šalies mokyklas, skaičius. Kaip sakė J. Petrauskienė, tai rodo stabilesnę demografinę padėtį.
Tačiau abiturientų skaičius ženkliai mažėja ir šiais metais mokyklas baigs 7,5 proc. mažiau abiturientų nei praėjusiais mokslo metais.
Stiprins ugdymo turinį
Šiais mokslo metais pradedama atnaujinti ugdymo turinį, taip pat pradėta mokytojų rengimo pertvarka. Pasak ministrės, 30 mln. eurų didinamas finansavimas mokykloms. Visoje šalyje startuoja 40 visos dienos mokyklų, o vaikai galės gauti vadinamuosius „Kultūros pasus“.
Taip planuojama 10-yje savivaldybių įsteigti STEAM centrus, stiprinti lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose. Planuojami ir brandos egzaminų pokyčiai.
„Atliepiant iššūkius šiemet startuojame su 8 pagrindinėmis naujovėmis, kurios ateina šiais mokslo metais. Po truputėlį atsižvelgiant į šiuolaikinio pasaulio poreikius, siekiant išugdyti XXI a. žmogų yra atnaujinamas ugdymo turinys, atliepiant į tas sritis, kur turime daugiausia iššūkių“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, dėmesys bus skiriamas moksleivių informacinių technologijų, gamtos mokslų žinių gerinimui. Dar pernai dešimtyje mokyklų startavo projektas, kurio esmė jau pradinėse klasėse mokyti vaikus informacinių technologijų. Šiemet planuojama tai praplėsti ir jau 90-ies mokyklų pradinukai mokysis informacinių technologijų. Planuojama, kad iki 2020 metų visi 1-12 klasių mokiniai mokysis informacinių technologijų.
„Tai nuoseklus mokyklų pasirengimas ir perėjimas stiprinant tai, kur turime didelius iššūkius. Ne tik ugdymo programos ir jų turinys lemia pasiekimų kokybę. Su tuo itin susijęs mokyklų pasirengimas, nes mokyklų aprūpinimas laboratorijomis, praktine įranga tikrai buvo didelis atsilikimas. Šiemet 533 mokyklas pasieks gamtamoksliam raštingumui stiprinti būtina laboratorinė įranga. Dar 200 mokyklų prisijungs 2019 metais“, – teigė J. Petrauskienė.
Dėmesys pedagogų rengimui
Kaip sakė ministrė, gerai mokymosi kokybei ir pasiekimams svarbu ne tik pokyčiai ugdymo programose, bet ir profesionaliai paruošti pedagogai. Svarbiausia naujove ji įvardijo pedagogų rengimo pertvarką.
Jau nuo šių mokslo metų pradeda veikti trys nacionaliniai pedagogų rengimo centrai Vilniaus, Vytauto Didžiojo ir Šiaulių universitetuose. Taip pat sudaromos palankesnės sąlygos tapti dviejų dalykų mokytojų bei palengvinamos galimybės įgyti pedagogo kvalifikaciją asmenims iš kitų sektorių.
„Mokytojo rengimo sistemos pertvarka, profesinio augimo, apmokėjimo sistemos pertvarka yra pats svarbiausias reformos žingsnis, pati svarbiausia kryptis. Čia tikėtis rezultatų greitų tikrai negalėtume. Šioje srityje daugiau nei 10 metų riedėjome dideliu pagreičiu nuo kalno į apačią“, – sakė ŠMM vadovė.
Anot jos, vis dar dideliu iššūkiu lieka jaunų, gabių žmonių pritraukimas į pedagogikos studijas. Ji kalbėjo, kad pedagogikos centrai rengia naujas programas, sprendžia, kaip jas sustiprinti, pritraukti geriausią patirtį.
J. Petrauskienė kalbėjo, kad itin svarbu padėti jau dabar dirbantiems mokytojams, pertvarkant jų profesinio augimo sistemą, sudarant galimybę reikalingiausioms žinioms ir kompetencijoms pasiekti Lietuvos mokytojus.
Pasak ministrės, nuo šių metų rugsėjo papildomai mokytojų darbo užmokesčio fondui skiriama 17,4 mln. eurų. Anot jos, tai leis mokytojams pakelti atlyginimus apie 10 proc. Taip pat pakeista mokyklų finansavimo metodika, ugdymui papildomai numatyta 5,4 mln. eurų. Startuoja kokybės krepšelis, jam papildomai skiriama 11 mln. eurų.
