Avantiūra darbą Seime vadinantis V. Pranckietis: „Nesitikėkite – nedūžtame“

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikina visą vasarą galvojęs apie artėjančios rudens Seimo sesijos klausimus bei aplinkybes, kuriomis dirbs valdančioji dauguma. Tikėtina, jog naująjį politinį sezoną dauguma bus gausesnė, tad Seimo vadovas viliasi, kad projektus priimti bus paprasčiau.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis papasakojo, kaip jautėsi tik pradėjęs eiti šias pareigas. n<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Sep 3, 2018, 5:02 PM, atnaujinta Sep 3, 2018, 6:15 PM

Tiesa, jis sutinka, kad rinkimų kampanijų išvengti bus sunku, bet užtikrina, kad dėl valstiečių frakcijos skilimo kalbų nė negali būti.

Seimo pirmininkas taip pat atvirai papasakojo, kaip jautėsi pradėjęs vykdyti misiją „Viktoras Pranckietis – Seimo vadovas“.

– Kokie esminiai darbai yra planuojami rudens Seimo sesijoje, ko laukti? - lrytas.lt paklausė V.Pranckiečio.

– Pirmiausia mes turime užbaigti pavasario sesijos darbus, dėl kurių dar nebuvo balsuota arba pritrūko balsų. Tai lyg ir tęstiniai darbai. Dar bus gilinamasi, ar pratęsiamos tos visos reformos, kurios pavasarį buvo patvirtintos. Joms reikia dar kai kurių papildymų. Laukia labai didžiulis darbas – biudžeto planavimas. Žinoma, praėjusių metų finansinių ataskaitų patvirtinimas. Tokie lyg ir tradiciniai darbai.

Iš išskirtinių darbų reikia paminėti, kad daug ES dokumentų dar turi būti perkeliama. Tai mums labai aktualu įstojus į EBPO. Manau, kad daugiauisia ginčų kels biudžeto patvirtinimas ir jau dabar kylanti diskusija dėl 2 procentų BVP gynybos išlaidoms. Jau pasiūliau Seimo valdybai surengti diskusiją šiuo klausimu, kad visos partijos vienodai pradėtų galvoti ar bent žinotų daugiau apie tai. Manau, kad ir tam skirsime laiko.

Taip pat ir dėl ES ateities diskusiją numatome. Pagal statutą mums priklauso per mėnesį 3 savaitės plenarinių posėdžių ir viena tik komitetams, bet atrodo, kad intensyvinsime darbotvarkę, pasinaudosime visomis galimybėmis, kad sesiją galėtume užbaigti laiku.

– Mes visi jau dabar jaučiame prasidėjusias rinkimų kampanijas, susijusias su įvairiausiais rinkimais. Ar nėra baisu, kad ir biudžeto svarstymas, ir priėmimas taps arena politikams kalbėti? Ar nebus taip, kad visas likęs šio Seimo darbas bus trikdomas rinkimų, su darbu susijusius klausimus norint paversti reklama?

– Noras darbus paversti politine reklama gali atsirasti. Bet tam sustabdyti mes turime stabilią daugumą. Ir jei susitarimai bus įgyvendinti, turėsime labiau užtikrintą, stabilią daugumą. Tada stabilumo valstybėje taip pat bus daugiau. Manau, kad tokiu atveju ir biudžeto priėmimo klausimai nebus labai politizuoti.

– O kurie klausimai, jūsų manymu, šioje sesijoje sulauks daugiausia diskusijų, susipriešinimo?

– Eisime prie dalykiškų sprendimų, kas norės tarpusavyje pasispygliuoti, tai galės ir daryti. Bet iš esmės mes turime eiti nuosekliai, kalbėti su oponentais ir visuomene. Tikiuosi, labai tikiuosi, nuoseklaus darbo. Manau, kad sustiprinę daugumą mes tai pasieksime. O dabar jūs, nujaučiu, paklausite manęs apie daugumą.

– Žinoma. Ar planas sudaryti frakcijų sutartį su partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovais Seime nėra tam tikrų vertybinių normų išdavimas? Juk partijos lyderis Ramūnas Karbauskis dar Seimo rinkimų metu šią partiją įvardijo kaip tą, su kuria niekada kartu nedirbtų. Ar čia nėra savo principų paaukojimas, kad darbai ir vykdomi planai nestrigtų?

– Aš sakyčiau, kad ne vardan tos daugumos darbai vyktų, o vardan tos Lietuvos. Manau, kad ramybė žmonėms, žinant, kad turime užtikrintą koaliciją, turi būti. Ir ji yra tada, kai jie gali labiau pasitikėti Seimu, kai yra stabili dauguma. Ta dauguma užtikrina procesą, kuris turi vykti.

Politikoje yra taip daroma – rūpinamasi savo idėjų įgyvendinimu, šiuo metu kalbame konkrečiai apie savo programą. Žinoma, ji šiek tiek pasipildys „Tvarkos ir teisingumo“ klausimais, tai natūralu. Natūralu, kad tos frakcijos žmonės ateitų ir į Seimo valdybą. Jie turi turėti galimybę savo interesams atstovauti ir valdyboje, formuojant darbotvarkes ir grafikus.

Manau, kad mes suteiksime tai frakcijai daugiau galimybių įgyvendinti ir savo siekius, kurie neprieštarauja Valstiečių ir žaliųjų partijos programai. Manau, kad bendrai stengdamiesi ir įgyvendindami žmonių lūkesčius galime susitarti ir kalbėti dėl bendrų Lietuvos tikslų.

– O ar vis dar egzistuoja planas šiai frakcijai skirti ir Seimo pirmininko pavaduotojo poziciją?

– Kol kas viskas yra diskusijų forma. Konkrečių projektų nėra pateikta, nes tada reikėtų taisyti Seimo statutą, papildyti jį pareigybėmis, be Seimo sesijos mes to dar negalime padaryti. Bet jei įvyks frakcijų susitarimas su koalicija, turėsime priimti tuos sprendimus.

– O kokia logika vadovaujantis vienas pirmųjų šio Seimo darbų buvo mažinti pavaduotojų skaičių?

– Labai paprasta logika. Kadangi tuo metu turėjome stabilią ir didelę koaliciją, o suskilus Socialdemokratų partijai mūsų sumažėjo, formalios daugumos ir neturime, nors neformalią visada turėjome, dabar formalizuojame daugumą su kita frakcija. Ir yra atkuriamas poreikis tą stiprią daugumą turėti.

– O partijos „Tvarka ir teisingumas“ šleifas netrikdo planuojamo darbo kartu?

– Jūs pati paminėjote – partijos. Mes tiesiog sudarome su frakcija.

– Bet jie yra tos partijos nariai.

– Jie tos partijos nariai, teisiama partija, o ne frakcija. Man visada norisi sakyti, kad kartu planuojame dirbti su dorais Seimo nariais, mes norime su jais dirbti.

– Kaip jūs pats vertinate beveik 2 metus savo darbo Seimo pirmininko kėdėje?

– Kaip man asmeniškai sekėsi, turėtų vertinti žmonės.

– O jūs pats kaip jaučiatės?

– Aš pats pradžioje jaučiausi labai nesaugiai. Galiu šitoje vietoje net vartoti žodį „avantiūra“, tai naujas iššūkis gyvenime. Bet daug tokių esu priėmęs. Pradžia man buvo labai sudėtinga ir labai sunki, vien tai, kad pasikeitė mano darbotvarkė. Turėjau su labai daug informacijos susipažinti ir ją susirinkti. Juokaudamas sakau, kad turbūt perskaičiau kubinį metrą dokumentų, manau, kad mano žinojimas per tuos 2 metus pasikeitė.

Žinoma, kad aš buvau labai šviežias ir labai daug ko nežinojau. Tos dienos buvo labai varginančios, kai reikėdavo po vieno susitiko iš karto ruoštis kitam – atsimenu, vieną dieną teko 14 susitikimų dalyvauti. Dabar jau žinau daug tarptautinių dalykų, daug Seimo vidinės virtuvės.

Pažįstu ir žmones, Seimo narius visus pažįstu, lengviau pasidarė bendrauti. Pažinti žmogų – tai ne tik veidą žinoti, bet suprasti ir jo būdą, pasistengti rasti bendrų sąlyčio taškų. Dabar aš turbūt jaučiuosi daug laisvesnis savo darbe.

– O kaip jūs sugebate nuraminti Seimo posėdžio metu 140 parlamentarų?

– Kartais ir nepavyksta, kartais įsiaudrina dėl menko dalyko. Dabar ir statistikos skaičiavimą pataisėme, bet yra Seimo narių, kuriuos aš užsimerkęs galiu išvardinti, nes jie užsirašo kalbėti visais klausimais. Viską jie išmano, kalba apie viską. Ir nesvarbu, ką pasakys, net jeigu pasako, kad „pritariu šiam projektui, kviečiu ir kitus tai padaryti“, tai atsispindi statistikoje. Mes visiškai nenorime aktyvumo skatinti per statistiką.

Norime, kad chaoso Seime būtų mažiau, kad būtų kalbama dalykiškai ir su reikalu. O dėl tvarkos – visi yra laisvi žmonės. Man atrodo, kad mums pavyksta elgtis pagarbiai su Seimo nariais.

Ir jeigu jie jaučia tą pagarbą, tai problemų didelių nekyla. Man labai patiko, kai patyręs Seimo narys priėjo prie manęs bene po pirmo mano posėdžio pirmininkaujant ir pasakė: „Lengvas bakstelėjimas.“ Aš tai atsimenu iki dabar. Jis man tada pasakė pastabą. Taigi galima bendrauti ir taip, galima bendrauti ir šaukiant.

Bet kai iš Seimo mikrofonų skamba žodžiai, kurie yra ant necenzūrinių ribos, man tai nėra priimtina. Bet, deja, taip yra. Aš dar ir tokį dalyką visada sakau, kad reikia skatinti rinkėjus žiūrėti, kaip kalba jų išrinkti Seimo nariai.

– O kaip reikalai valstiečių frakcijoje? Ar nėra pykčių?

– Vasaros laikas skirtas persikrauti – galima ilgai galvoti apie tai, kas yra įvykę. Manau, kad daug kas per vasarą galėjo pagalvoti apie tai, kas jau yra įvykę. Aš labai tikiuosi ir linkiu, kad frakcija išliktų, ir išliktų stipri. Klausimai apie frakcijos skilimą prasidėjo dar 2016 metų lapkritį, kai tik pradėjo dirbti šis Seimas.

Bet aš tada sakiau, kad jei frakcija suskyla, kur tada toms šukėms reikėtų byrėti, juk joms nėra vietos. Visi turi laikytis drauge. Frakcijoje mes turime pokalbių, kaip kas ką mato. Ir matyti galima skirtingai. Bet mes susikalbame tarpusavyje ir galime keliauti toliau su tuo sprendimu. Taip kad nesitikėkite – nedūžtame.

– Sakėte, kad vasara yra pats metas pagalvoti, o apie ką jūs galvojote?

– Daug prisiminiau. Man nelabai vasara buvo vasariška, buvo darbų. Bet aš galvojau apie tai, kaip rudenį mes dirbsime koalicijoje. Ar turėsime užtikrintą daugumą, ar ne. Tokie rūpesčiai ir vargino. O per dvejus metus mes neišnaudojome daugiau nei dviejų milijonų eurų dėl papildomų pavaduotojų nebuvimo.

Jeigu nusprendėme, kad dėl Lietuvos reikia nebetaupyti, tai reikia tuos pinigus ir skirti. Dėl to sutaupymo – tai ar čia gerai, ar ne? Jei sutaupėme nepadarydami kokio nors darbo, tai blogai. Bet gal gerai, jei tiesiog elgiamės nešvaistūniškai.

– O ko tikėtis Lietuvos žmonėms iš šitos Seimo sesijos? Ar dar vienos rietenos su opozicija, susikoncentravimas į menkus, bet kam nors labai skaudžius klausimus neužgoš viso darbo?

– Žmogus gali tikėtis stabilaus darbo ir sprendimų. Ir kad jie nebūtų prie ribos – bus priimti ar ne. Manau, kad tęstinumas tų darbų, kuriuos pradėjome pavasarį, turi būti užtikrintas nuo kitų metų sausio 1-osios. O dėl rietenų – jų visada buvo ir bus. Jų nebūna tik nedemokratinėse šalyse, kai visi balsuoja vienbalsiai.

Gerai, kad pas mus yra opozicija, diskusija, ginčai. Kad tai yra tikras parlamentas, kuriame kalbamasi. Žmonės turi turėti pinigų, kad būtų ką pasidėti kitai dienai. Krizėmis mes neturime gąsdinti.

Ekonomistai tik kartais pasako, kad viskas eina spirale. O dabar rodikliai parodo, kad Lietuva išgyvena neblogą laiką ekonominiu požiūriu. Ir politiniu požiūriu išgyvena pakilimą. Juk politinės rietenos turbūt ateina iš to, kad yra labai stipri ir didelė frakcija, kuri nėra susijusi su jokiomis ankstesnėmis veiklomis. Tai leidžia frakcijai ištirti daugiau, nei kad buvo iki šiol. Ir atverti žmonėms daugiau tiesos. Tai žmonės tegul tikisi daugiau tiesos ir stabilumo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.