Pirmiausia – lietuvių kalba
Šiemet pirmą sykį į mokyklos suolą sės penkiolika įvairaus amžiaus mokinių, o dar vienuolikai mokinių šie mokslo metai Lietuvoje jau nebebus pirmieji. Šis rugsėjis bus ypatingas ne tik moksleiviams – aštuoni mažieji centro gyventojai keliaus į darželį. „Rukloje nuo pernai metų veikia daugiafunkcinis centras – jame veikia ir darželis“, – aiškino centro direktorius Robertas Mikulėnas.
Jis patikslino, kad vaikai, kurie prastai moka lietuviškai pirmiausiai metus lanko išlyginamąją klasę, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas lietuvių kalbai. Taip siekiama mokiniams padėti lengviau įsilieti į lietuviškai kalbančią aplinką ir palengvinti mokslų pradžią lietuvių kalba.
R.Mikulėnas teigė, kad centro gyventojai, kurių vaikai pradės naujus mokslo metus Lietuvoje į tai žiūri labai atsakingai ir ne viena šeima su mokyklos aplinka ir mokytojais savarankiškai panoro susipažinti dar iki mokslo metų pradžios.
„Kiek teko girdėti, tėvai labai džiaugiasi, kad vaikai čia lankys mokyklą. Jie labai nori, kad jų atžalos kuo greičiau pramoktų lietuviškai. Trys mūsų centro vaikai vasarą lankė dienos stovyklą, kur dalyvavo ekskursijose, įvairiose veiklose, sulaukėme puikių atsiliepimų iš tėvų“, – kalbėjo R.Mikulėnas.
Direktorius juokavo, kad kartais tėvų lūkesčiai būna itin dideli: „Jie tikisi, kad po poros mokykloje praleistų dienų jų vaikas jau puikiai kalbės lietuviškai. Noras gražus, bet jį įgyvendinti nėra taip lengva.“
Ruošėsi iš anksto
„Rugsėjį pajutome jau rugpjūčio pradžioje. Ėmėme rūpintis kuprinėmis, sportbačiais, rašikliais... Stengėmės sudėti į kuprines, visko, ko reikia, kad vaikai į mokyklą išeitų pasirengę“, – šypsojosi direktorius ir pridūrė, kad galbūt šios kuprinės ir nebus tokios solidžios, kaip kad kitų būsimų bendraklasių, bet pasirengimo į mokyklą klausimui skirta daug dėmesio ir pastangų.
„Pirmąją mokslo metų savaitę, kai tiksliau žinosime, ko dar vaikams trūksta, padėsime įsigyti likusias mokymosi priemones“, – žadėjo jis. Pašnekovas prisiminė, kad ankstesniais metais yra buvę atvejų, kai į mokyklą atėję vaikai buvo labai nustebę – popierių ir dažus jie gyvenime matė pirmą kartą.
„Visiems mūsų vaikams labai nuoširdžiai linkiu kuo greičiau išmokti kalbėti, rašyti ir skaityti lietuviškai, gerai mokytis, naujų įspūdžių, iššūkių ir laimėjimų ir, žinoma, naujų draugų“, – mokslo metų pradžios proga Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro vaikams linkėjo direktorius.
Nerimauja, kaip seksis vaikams
Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre sutiktas Tamerlanas Ozdojevas į Lietuvą prieš dešimt mėnesių atvyko iš Pietų Kaukazo. Šeimoje auga šeši vaikai: jauniausiai dukrai – vos trys mėnesiai, o vyriausiajam sūnui – 12 metų.
Pokalbio metu ant T.Ozdojevo kelių įsitaisiusiam sūnui Muhametui rugpjūtį sukako devyneri metai – berniukas nekantraudamas laukia mokslo metų pradžios. Jis ir šalia sėdinti septynerių metų sesutė Hava dar pernai lankė išlyginamąją klasę, kur mokėsi lietuvių kalbos.
„Džiaugiuosi, kad vaikai priprato bendrauti su kitais vaikais. Hava – šiemet bus pirmokė“, – šypsojosi T.Ozdojevas ir pridūrė, kad pats labai jaudinasi dėl to, kaip vaikams seksis mokykloje.
„Dukrai dėl regos korekcijos teko pridengti vieną akytę, dėl to labai išgyvenu. Kai pats prisimenu tuos laikus, kai lankiau mokyklą – sugrįžta malonūs prisiminimai, šiltos emocijos, tad labai noriu, kad ir mano vaikai vėliau turėtų gražių prisiminimų. Dabar jie labai nori lankyti mokyklą, norėčiau, kad tas noras visuomet būtų stiprus“, – pasakojo daugiavaikis tėvas.
T.Ozdojevas papasakojo, kad dar iki mokslo metų pradžios vaikai buvo supažindinti su mokykla ir mokytojais. „Kol kas – viskas tikrai gerai. Kai kalbuosi telefonu su artimaisiais, visuomet sakau, kad lietuviai yra malonūs ir geranoriški žmonės“, – kalbėjo vyras ir pridūrė, kad jo vaikai jau spėjo susirasti lietuvių bendraamžių draugų.
Tokiomis mintimis pasitiko ne tik lrytas.lt kalbintas daugiavaikis tėtis, bet ir kiti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centro gyventojai, šiemet savo vaikus išleidę į lietuvišką mokyklą.
Dalis Pabėgėlių priėmimo centre vykdomų veiklų finansuojama Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šiuo metu yra įgyvendinama 30 projektų, skirtų prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.
