Ankstyvą rytą viename iš pagrindinių Lietuvos kurortų diskusijų diena startavo pokalbiu apie vangų lietuvių įsiliejimą į šalies lyderių rinkimus. Diskusijos dalyviai svarstė, kodėl tautiečiai lemiamą dieną neateina balsuoti ir ką reikėtų padaryti, kad susidomėtume Europos Parlamento rinkimais.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politikos mokslų daktaras Mindaugas Jurkynas svarstė, kad Lietuvos rinkėjus galima suskirstyti į tris grupes: postsovietiniai žmonės, turintys emocines bei kultūrines sąsajas su tarybiniais laikais, provakarietiška dalis, kuri tiki vakarais ir sako, kad vakarai laimėjo karą prieš planinę ekonomiką ir komunizmą. Trečia grupė – tautinė nacionalistinė.
Jo teigimu, rinkimuose yra ypač svarbus jaunų žmonių maksimalizmas ir entuziazmas, kurio šiandien trūksta Lietuvoje kalbant apie dieną, kuomet visi keliauja atiduoti savo balsą už tam tikrą kandidatą tiek į Seimą, tiek į Europos Parlamento (EP) rinkimus ir pan.
Anot jo, „reikia pakelti savo užpakalį nuo ekranų ir kažką daryti, nes kitaip niekas nepasikeis“.
„Lietuva yra viena tarp lyderiaujančių šalių Europoje pagal naujų parlamentarų skaičių. Daugelis žmonių mano, kad pas mus yra kažkokie politikų klanai, kurie veikia kartu, bet iš tiesų tai net neįmanoma, nes mūsų Seime itin didelė politikų kaita“, – tikino jis.
Kalbėdamas apie EP rinkimus ir analizuodamas priežastis, kodėl lietuviai taip vangiai į Europos Sąjungos parlamentą renka savo atstovus, politikos mokslų daktaras prisiminė, kad Lietuvoje rinkimai į EP vyko tris kartus ir visus juos aktyvumas buvo itin žemas. To priežastis, anot jo, yra lietuvių nežinojimas, kas iš tiesų vyksta EP ir kokie klausimai ten yra sprendžiami.
„Ar kas nors žino, kaip atsiranda direktyva ar koks nors nutarimas? Komisija pasiūlo įstatymo projektą, o jis keliauja į ministrų tarybą arba parlamentą. Jie sutaria ir priima naują aktą. Jeigu žmonės nežino net tokių dalykų, nežino, kas ten sprendžiama, jie nesupranta, kokią įtaką tie nutarimai turi“, – svarstė jis.
Tiesa, nors ir kritikuodamas vangų lietuvių balsavimą EP rinkimuose, M.Jurkynas pabrėžė, kad tautiečiai Europos Parlamentą vertina netgi geriau nei Lietuvos, nes, jų įsitikinimu, EP atstovai jų gyvenimas bent nepadaro nieko blogo.
A.Puklevičius kalbėjo, kad EP rinkimai vyksta maždaug Seimo rinkimų pusiaukelėje, kuomet, anot jo, žmonės jau balsuoja pagal sąrašus ir tai lyg lakmuso popierėlis atspindi valdančiosios koalicijos reformas.
„Jie balsuoja ne už konkretų žmogų, kuris ten sėdės, nes jiems yra visiškai dzin ant jo programos. Mes Europos Parlamente turime atstovus, kurie su Europa ir pačia Europos Sąjungos idėja susiję net mažiau nei Lietuva su futbolu.
Iki šiol nėra aišku, ką kai kurie asmenys ten veikia, kokios jų pareigos ir atliekami darbai“, – komentavo situaciją jis.
A.Puklevičius taip pat sutiko su M.Jurkyno nuomone, kad mūsų šalyje politikai Seime keičiasi pernelyg dažnai.
„Jeigu šalyje viskas gerai ir ekonomika tiesiog rūksta, labai tikėtina, kad valdančioji dauguma nesusilauks visuomenės bausmės. Bet vėlgi, lietuviai yra linkę taškyti antausius valdantiesiems reikia to, ar nereikia. Jeigu tu esi valdžioje, tu esi blogas. Ir visai nesvarbu, kad pats ir išrinkai šiuos žmones“, – ironizavo komunikacijos ekspertas.
Skuodo rajono jaunimo tarybos narė Neda Žutautaitė, kalbėdama apie mūsų europarlamentarus, kaip aktyvų buvusį narį išskyrė vienintelį konservatorių Gabrielių Landsbergį, kuris, anot jos, davė mums bent kažkiek sužinoti apie nuveikiamus darbus socialiniuose tinkluose.
„Kiti parlamentarai visiškai nesistengia nušviesti tautiečius savo veikla, o gal ir apskritai nelabai ten ką veikia“, – sakė ji.
Nemokamas diskusijų festivalis „Būtent!“ Lietuvoje organizuojamas antrą kartą.
Nuo penktadienio vyksiančiame renginyje dalyvauja verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir politikos atstovai.
Pasak organizatorių, renginio tikslas – skatinti diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
