D.Grybauskaitė su Vokietijos kanclere aptars svarbiausius ES darbotvarkės klausimus, bendradarbiavimą gynybos srityje, tolesnes ekonominių ir verslo ryšių perspektyvas. Vokietijos kanclerė taip pat aplankys Rukloje dislokuotus Vokietijos karius, kurie vadovauja NATO priešakinių pajėgų batalionui mūsų šalyje.
„Jau šį rudenį Europos Sąjungos laukia neatidėliotini sprendimai dėl atsako į migracijos iššūkius, ateities santykių su Jungtine Karalyste, naujo daugiamečio ES biudžeto – būtent šiems klausimams vadovės skirs daugiausia dėmesio. Kylančio populizmo, nacionalizmo, izoliacinių nuotaikų akivaizdoje Europai ypač reikalinga atsakinga lyderystė, todėl Lietuva tvirtai remia Vokietijos ir kanclerės A. Merkel pastangas stiprinti ES bei jos vaidmenį pasaulyje“, – rašoma prezidentūros išplatintame pranešime spaudai.
Po dvišalio Prezidentės ir Vokietijos kanclerės susitikimo Prezidentūroje įvyks darbo pietūs, kuriuose taip pat dalyvaus Lietuvos, Latvijos bei Estijos premjerai.
Nuomonės išsiskyrė dėl dujotekio
Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad šalių vadovės tikrai turi nemažai ką aptarti: „Tiek Europos sąjungos darbotvarkės klausimai, tiek bendradarbiavimas NATO rėmuose“.
Į klausimą, ar kalbant apie bendradarbiavimą NATO rėmuose Lietuva turi užsitikrinti tam tikras garantijas dėl pajėgų dislokavimo regione ar galime jaustis ramūs dėl jau įsigaliojusių sutarčių, pašnekovas atsakė: „Visiškai ramūs negalime būti niekada. Reikia nuolat skirti dėmesio, kai sąjungininkai matytų prasmę ir dėl mūsų nacionalinių interesų, reaguotų į mūsų susirūpinimą dėl gynybos.
Patys taip pat turime rūpintis tuo, kas aktualu mums ir mūsų sąjungininkams. Nemanau, kad dabar esama rizikos, kad Baltijos šalyse galėtų sumažėti NATO pajėgų. Tai rodo ir paskutiniai priimti sprendimai – siunčiami signalai, kad pajėgos regione gali būti stiprinamos, tik svarstoma apie tai, kokia forma tai galėtų vykti“, – sakė R. Vilpišauskas.
Anot pašnekovo, esama ir kitų klausimų, dėl kurių nesutampa Lietuvos ir Vokietijos pozicijos. „Vienas jų – dujotekio „Nord Stream 2“ projektas. Nenorėčiau spėlioti, ar šis klausimas bus iškeltas. Tai, ar abi pusės norės apeiti nesutarimus ar juos taip pat aptars, priklausys nuo tų asmenų, kurie formuoja darbotvarkę ir nuo pačių šalių vadovų“, – kalbėjo jis.
Lietuvai teks padirbėti
Neseniai Lietuvoje viešėjo Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, o praėjus vos savaitei po A. Merkel vizito, mūsų šalyje lankysis popiežius Pranciškus, ar tai reiškia, kad šiuo metu mūsų maža šalis itin matoma? „Nuo įstojimo į ES ir NATO su tam tikromis pertraukomis Lietuva tikrai matoma. Rytų partnerystės ar energetikos klausimai Lietuva labai aktyvi – tiek vadovaujant prezidentui Valdui Adamkui, tiek prezidentei Daliai Grybauskaitei. Tokie vizitai manęs nestebina, bet, kaip jau minėjau anksčiau, reikia nuolat siekti, dirbti ir telkti bendraminčius“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, turint omeny Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir dabartinį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento požiūrį į alijansus ir tarptautines organizacijas, Europos šalių bendruomenė išgyveną tam tikrą „besikeičiančių alijansų“ laikotarpį. „Juk ir pačiame ES viduje, priklausomai nuo svarstomo klausimo, formuojasi skirtingos koalicijos, tad tokioms šalims kaip Lietuva, buriant bendraminčius teks dirbti dar aktyviau“, – perspėjo R.Vilpišauskas.
